Verslas

2021.09.05 15:43

Lietuviškas paradoksas: kuo senesnis būstas, tuo brangiau jame gyventi

Rytė Jarmoškaitė, Euroblogas.lt2021.09.05 15:43

Beveik kas trečiai Lietuvoje gyvenančiai šeimai sąskaitos už namų šildymą ir kitus energijos poreikius kelia neproporcingai didelę finansinę naštą. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje pagal energetinio nepritekliaus mastą.

Su energetiniu nepritekliumi susiduria žmonės, gyvenantys tiek daugiabučiuose, tiek privačiuose būstuose. Negalėjimas reguliuoti šildymo – didelė šios problemos dalis. Atsidūrę tokioje situacijoje gyventojai turi mokėti aukštas sąskaitas didelę metų dalį, net jei šildymas neatitinka jų poreikių. Gyvenant tarp nesandarių sienų, brangi šiluma išeina į lauką. Arba atvirkščiai, kartais butų gyventojai skundžiasi, jog namai įkaista per daug.

„Jei renovacijos būtų pigesnės ir kokybiškos, aš irgi pasirašyčiau. Dabar žiemą butas įšyla iki 25-ių laipsnių, o man dėl širdies galima tik iki 16-os. Tad turiu sėdėti atidarytais langais ir vis tiek mokėti didžiules sąskaitas už šildymą“, – tikina projekto „Šiltnamis“ savanorių kalbintas klaipėdietis.

Tuo tarpu senos statybos privačių namų gyventojai neretai renkasi kietąjį kurą kaip šildymo priemonę. Nors trumpalaikėje perspektyvoje kietasis kuras atrodo kaip pigesnė alternatyva, ilgainiui dūmų žala atsiliepia gyventojų ir planetos sveikatai.

Taip pat svarbu suprasti, kad energetinio nepritekliaus problema vasaromis nepradingsta. Jei namuose nėra ventiliacijos sistemos, aukšta temperatūra kelia diskomfortą ar pavojų sveikatai. Dėl klimato kaitos vasaros taps tik karštesnės, todėl svarbu, kad gyventojų poreikiams adekvačios vėdinimo sistemos būtų instaliuotos kuo greičiau. Šiandien dalis gyventojų orams įkaitus gali atsivėsinti tik atsidarę langą, tačiau dėl oro taršos šis būdas ne visada efektyvus.

„Vasarą, kai įkaista butas, negaliu atidaryti langų, nes nuo uosto kyla smarvė ir triukšmas“, – pasakoja kitas Klaipėdos gyventojas.

Energetinis nepriteklius – socialinė ir klimato kaitos problema. Nors žodis „nepriteklius“ kelia asociacijų su skurdu, ši problema aktuali ir gyventojams, kurie turi pajamų.

„Lietuvos teisinėje bazėje nėra energetinio skurdo sąvokos apibrėžimo. Energetinis skurdas yra daugialypė sąvoka, kurią nelengva apibrėžti ir užfiksuoti vienu rodikliu“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Lietuvos energetikos instituto tyrėja Lina Murauskaitė.

Viena iš energetinio nepritekliaus priežasčių – infrastruktūra. Senos statybos nesandarūs sovietiniai daugiabučiai ar malkomis šildomi privatūs būstai netaupo energijos.

Galų gale neefektyvus ir nešvarus energijos vartojimas prisideda prie klimato kaitos, kuri dar labiau gilina nelygybę tarp skirtingų socialinių grupių, toliau užsukdama problemų ratą.

Vienas iš plačiausiai pripažįstamų energetinio nepritekliaus sprendimo būdų – pastatų renovacijos.

„Visų prima, pastatų renovacija pakelia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiasi saugiau ir gyvena sveikiau namuose be drėgmės ir pelėsio. Tai turi privalumų fizinei ir psichinei gyventojų sveikatai. Antra, renovacija naudinga aplinkosaugai, nes taip iššvaistoma mažiau energijos. Galiausiai, atsakingos renovacijos programos sukuria naujas darbo vietas. Jei renovacijos būtų organizuojamos ir vykdomos lokaliai, daugiau žmonių turėtų galimybę būti apmokomi ir įsidarbinti šiame sektoriuje“, – sako „Friends of the Earth Europe“ klimato teisingumo ir energetikos kampanijos atstovė Martha Myers.

Projekto apie energetinį skurdą savanoriai kalbino gyventojus, kurie dalinosi savo istorijomis apie gyvenimo kokybę prieš renovaciją ir po jos.

Per mėnesį kainuoja apie 28 eurus

Jūratė ir Leonas gyvena 1976-aisiais pastatytame daugiabutyje. Pora atsimena, kaip seniau medinius langus košdavo vėjas, o per kiaurą stogą bėgdavo vanduo.

Nors butas žiemomis neįšildavo, sąskaitos siekdavo kelis šimtus litų. Dėl to viršutinio daugiabučio aukšto gyventojai gerokai prieš renovaciją patys įsistatė plastikinius langus, apšildė stogą ir išorines buto sienas.

Prasidėjus renovacijų bangai, daugiabučio gyventojai ne iš karto apsisprendė, ar nori pokyčių.

„Ne visi iš karto norėjo renovacijos, bendram sprendimui priimti prireikė kelių susitikimų. Apačioje gyvenantys žmonės labiausiai norėjo pakeisti laukujes duris, kurios iki tol nebuvo saugios. Tuo tarpu vyresnio amžiaus kaimynai bijojo, kad neišsimokės“, – prisiminė Jūratė.

Galų gale kaimynai nusprendė rinktis renovaciją dėl to, kad ši jiems suteikė galimybę patiems reguliuotis šildymą. Tai reiškė ne tik komfortą, bet ir šansą sutaupyti pinigų.

Tam, kad galėtų susimokėti už renovaciją, pašnekovai pasiėmė paskolą ir išdalijo šią sumą 25-erių metų laikotarpiui. Kas mėnesį buto gyventojai už šią paslaugą sumoka apie 28 eurus.

Dabar pora džiaugiasi, kad gali patys reguliuotis šildymą ir sutaupyti. Įstiklinti balkonai taip pat suteikia komforto, nes neberasoja langai, o naujos durys apačioje saugesnės. Vienintelis trūkumas, kad namuose vis dar nėra ventiliacijos. Visgi pora tikino, kad tai nenusveria privalumų.

Prašė paramos saulės elektrinei

Kitas kalbintas klaipėdietis dalijosi savo istorija apie perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Seniau nerenovuotame daugiabutyje gyvenęs vyras 2018-ais persikėlė į privatų namą.

Klaipėdietis kreipėsi dėl paramos, skiriamos saulės elektrinėms. Šie savo atžvilgiu kompensavo 40 proc. įrengimo kainos.

Pagal klaipėdiečio apskaičiavimus, elektrinė jam turėtų pilnai atsipirkti per septynerius metus. Pagaminamos elektros užtenka visiems namų poreikiams, taip pat energiją galima kaupti.

Gyventojas pasidalijo, kad elektrinė kainuoja apie 6000 eurų, o 2500 eurų parama ateina vėliau. Norintiems statyti elektrinę ir gauti paramą, reikia teikti paraišką ir įsirengti per devynis mėnesius. Patys gyventojai išsirenka paslaugos teikėjus, kurie pastato elektrinę.

Kompensacijos – tik laikinos priemonės

Lietuvos energetikos instituto tyrėja Lina Murauskaitė pabrėžė, kad tokie sprendimo būdai kaip socialinė parama ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijos – tik laikinos priemonės. Pašnekovės manymu, geros ilgalaikės priemonės galėtų būti pastatų renovacija ar šildymo katilų energetinio efektyvumo gerinimas.

Svarbu atsižvelgti ir į šiandieninį pandemijos kontekstą. Žmonės ne tik patiria daugiau streso dėl ekonominių pasekmių, bet ir praleidžia daugiau laiko namuose, vartoja daugiau energijos. Dėl to mokslininkė prognozavo, jog koronaviruso sukelta krizė turės įtakos ir energetinio nepritekliaus rodikliams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt