Verslas

2021.08.28 11:10

Vienas šiauriausių pasaulio vynuogynų – Lietuvoje: hobis tampa pelningu verslu

Aina Mizgirdė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba2021.08.28 11:10

Lietuvos ūkininkai vis drąsiau ryžtasi auginti Pietų kraštams būdingas kultūras. Šalyje daugėja vynuogynų. Šiemet didesnių ar mažesnių jau skaičiuojama gerokai per šimtą. Daugumai vynuogininkystė dar tebėra hobis, tačiau daliai tai jau tapo sėkmingu ir pelningu verslu.

Vynuogių įvairovė

Latvijos pasienyje šalia Žagarės vos prieš trejus metus įkurtas vynuogynas yra vienas šiauriausių pasaulyje. Vynuogėmis prieš 15 metų susidomėjęs Giedrius Balčiūnas dabar šiltnamiuose augina kelis šimtus skirtingų veislių vynuogių. Dauguma jų išveistos Ukrainoje. Ukrainietiškoms veislėms Lietuvos klimatas itin palankus. Tačiau vynuogyne sirpsta ir vokiškos, vengriškos ar net japoniškos vynuogės. Jos pavadintos įvairiausiais vardais. Ūkyje auga jupiteriai, sindikatai, hamletai, livijos, arkadijos, polonezai ir dar šimtai kitų. Desertinių vynuogių veislės stebina dydžių, formų ir skonių įvairove.

„Desertinės vynuogės užburia savo grožiu, savo dydžiu. Kol kas aš šias veisles išbandau. Čia auga daugiau, kaip 300 veislių. Kitais metais jų žymiai sumažės. Nes matau, kad kai kurioms netinka žemė, kai kurių man nepatinka skonis ar kitos savybės. Tai jų sumažinsiu, atsirinksiu, kurios tikrai patinka“, - pasakoja vynuogyno savininkas Giedrius Balčiūnas.

Lietuviškuose vynuogynuose – didelis derlius

Nors Latvijos pasienyje įkurtas vynuogynas dar jaunas – uogų derlius labai didelis. Vynuogienojų šakos linksta nuo uogų. Iš 20 arų planuojama priskinti beveik 10 tonų uogų.

„Derlius tikrai didelis. Kad uogos sunoktų tenka jį net normuoti. Nuo pavasario turi normuoti ūglių skaičių, paskui mažinti kekių kiekį, vėliau netgi dideles kekes dar turi patrumpinti. Tam, kad galėtų vynmedis išmaitinti vynuoges ir jos būtų saldžios. Šiemet teko nuskabyti ir išmesti apie dvi tonas nespėjusių sunokti vynuogių“, - sako ūkininkas Giedrius Balčiūnas.

Vynuogynas – brangus pomėgis

G. Balčiūno ūkyje auginamos tik desertinės, valgyti skirtos vynuogės. Saldžias uogas lietuviai labai mėgsta ir kaip mat išperka, negailėdami už kilogramą 4 eurų. Dėl konkurencijos su įvežtinėmis uogomis – kaina nedidelė, todėl investicijos greitai neatsipirks.

„Šis ūkis yra labiau hobis. Pasitenkinimas. Mums labai įdomu, yra potraukis, meilė šioms uogoms. O finansinė nauda... Sunku pasakyti. Pagal Lietuvos teisės aktus, Lietuvoje vynuogės neauga. Jokios paramos gauti negalime. Su baltu pavydu žiūrime į braškių augintojus ar kitus, kurie gali kažkokią paramą gauti. O vynuogės – daugiau investicijų, negu pelno“ – tikina desertinių vynuogių augintoja Rima Bijeikienė.

Lietuvoje daugėja vynuogynų

Vynuogininkų asociacijos duomenimis Lietuvos vynuogynai užima apie 60 hektarų. Nedideli ūkiai išsibarstę visoje šalyje. Kasmet įkuriama vis naujų. Tačiau dar nėra nė vieno ūkio, kurio pagrindinės pajamos būtų iš vynuogininkystės.

„Kol kas vynuogynai yra priedas prie kitų verslų ar ūkio šakų. Daugumai tai yra hobis, o vynuogė yra tik viena iš auginamų kultūrų. Be to, trūksta dar patirties. Daug eksperimentuojama su vynuogių veislėmis. Dalijamasi patirtimis, kur kokios vynuogės auga. Kita dalis yra saulės trūkumas“ – pasakoja vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.

Lietuva siekia tapti vyndarių kraštu

Maždaug pusėje vynuogių ūkių yra gaminamas vynas. Rokiškio rajone vynuogyną įkūręs Raimundas Nagelė augina ir lietuviškas veisles. Vyną gamina jau ne vieną dešimtmetį. Kartu su kitais šalies vyndariais jau kelerius metus siekia, kad Lietuva būtų įtraukta į Europos Sąjungos vynuoges auginančių šalių sąrašą.

„Vyno gamyba ne vienerių metų reikalas. Visa tai vyksta iš entuziazmo, begalinio noro sužinoti, pabandyti, pajusti ir padaryti tai, ką padaro Pietų Europa. Šiai dienai tai yra investicija, žinių kaupimas į ateitį. Bet norint tapti vyndarių šalimi turi būti aprobuotos vynuogės, turėtų atsirasti ir parama, kaip auginant kitas kultūras. Dar turėtų būti gerokai palankesni įstatymai vyno gamybai. Latvijoje šiandien yra virš šimto vyndarių, kurie turi licencijas ir gamina vyną. Parduotuvių lentynos pilnos jų vietinės produkcijos. Tai ir įdomumas krašto, turizmas ir daug kitų dalykų, kurių mes nebandom pastebėti. Apie tai šnekam labai seniai. Kada šnekam su politikais, Seimo nariais – visi supranta, visi ragauja. Jie stebisi, kaip vynas yra taip nustumtas į užribį. Bet kada ateinama iki realių darbų – užmiršta šituos dalykus“ – sako vynuogyno savininkas Raimundas Nagelė.

Situacija gali greitai pasikeisti. Europos Sąjugnos komisija jau patvirtino projektą, beliko sulaukti kol bus išleistas reglamentas ir Lietuva galės oficialiai vadintis viena iš vyno šalių.

„Tada vynuogininkystė taptų viena iš tų kultūrų, kurios galėtų būti remiamos. Priklausys nuo mūsų pačių iniciatyvos reikšti norą ją remti, galės būti vynai pagaminti Lietuvoje, turėti geografinę nuorodą, ko šiandien dar nėra. Galėsime pagamintiems vynams rašyti vynuogių veislę iš kurios pagamintas vynas“ – tikina vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.

Lietuviškų vynuogynų perspektyvos

Mokslininkai pripažįsta, kad vynuogynų plėtra Lietuvoje įgavo pagreitį. Ūkiai nebijo eksperimentuoti. Pasak Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentės daktarės Astos Ramaškevičienės, pasaulyje skaičiuojama apie šimtą rūšių ir tūkstančius veislių vynuogių. Dalį jų galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Tiesa, derliai nebus tokie įspūdingi, kaip pietuose. Bet jei ūkininkai poreikius pritaikys prie galimybių, neblogų rezultatų esą bus galima pasiekti ir lietuviškuose vynuogynuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt