Verslas

2021.08.20 05:30

Vis daugiau verslų priima klientus tik su galimybių pasu: kai kur klientų daugėjo dvigubai, kiti sako sulaukiantys keršto

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.08.20 05:30

Šalyje jau 587 verslai apsisprendė priimti tik galimybių pasą turinčius klientus. Didžioji dalis verslų dėl tokio sprendimo nesigaili ir teigia sulaukiantys daugiau lankytojų. Vis dėlto kai kurie apsisprendimo nekomentuoja, kiti sako pastebintys bandymų jiems pakenkti neigiamais komentarais. 

Artėjant rugsėjo 13 dienai, kada dauguma veiklų neturintiesiems galimybių paso bus užverta, dalis restoranų, barų, viešbučių, grožio salonų nusprendė jau nuo pirmadienio aptarnauti tik tuos klientus, kurie turi galimybių pasą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skaičiuoja, kad iki penktadinio ryto aptarnauti tik galimybių paso turėtojus pasirinko 587 verslai. Vilniuje – 312, Kaune – 57, Klaipėdoje – 30, Palangoje – 18, o kituose miestuose mažiau.

Didžioji dalis verslų priklauso viešojo maitinimo sektoriui – 472, iš apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą, pasirinko 32, grožio paslaugas teikiančių verslų – 27.

Klientų skaičius augo kartais

Baro „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis sako, kad sprendimas aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis pasiteisino. Klientai laimingesni, o ir verslas pajuto naudą – rezervacijų skaičius išaugo, viduje prie vieno staliuko galima pasodinti daugiau žmonių.

„Lankytojų pozityvumas padidėjo. Kada klientų paprašai galimybių paso, jie net su didesniu entuziazmu tai sutinka. (...) Mums ir patiems smagiau dirbti, nes galime tai daryti be kaukių. Be to, jei lauke blogas oras, viduje gali būti daugiau žmonių. Ypač dabar, kai prasti orai, tai itin aktualu.

Pastebėjome ir išaugusį klientų skaičių. Pirmadienį buvome vieni pirmųjų, kurie paskelbė, kad dirbs tik su galimybių pasu, ir pas mus srautas buvo dvigubai didesnis nei įprastai“, – sako V. Čičelis.

Paklaustas, ar teko sulaukti piktų klientų, kurie įleisti nebuvo, nes neturėjo galimybių paso, baro vadovas sako, kad tokių buvę mažai.

„Turėjome gal 2–3 nuotykius, kada pasitaikė piktesnių klientų. Vienas žadėjo skųstis, kiti tiesiog susiraukė ir pabumbėjo. Buvo ir tokių, kurie suprato tvarką ir sakė, kad patys kalti, kad laiku nepasiskiepijo. Jeigu reikėtų suskaičiuoti, devyni iš dešimties apgręžtų žmonių išėjo nepykdami, nors ir negalėjome jų aptarnauti.

Garsiai rėkiančių antivakserių yra mažai, bet jie labai pikti ir turi daug laisvo laiko. Pastebėjome, kad pirmomis dienomis, paskelbus sąrašą kavinių ir barų, kurie aptarnaus tik galimybių pasą turinčius klientus, nepalaikantys sprendimo asmenys ėjo per to sąrašo įmones ir visas jas feisbuke ar gūgle vertino vienetu, rašė blogus komentarus“, – pasakoja baro vadovas.

Nepatenkinti mėgina keršyti

Restoranus „Selfish“ Palangoje, Vilniuje ir Kaune valdantis Renatas Vainius LRT.lt sako dėl sprendimo aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą, nesigailintis, mat restoranuose vyrauja visai kita atmosfera, apyvarta auga.

„Mūsų klientai dėl to patenkinti. Restoranuose vyrauja visai kita atmosfera, visi žino, kad sėdi tarp bendraminčių. Ramiau ir darbuotojams, kurie žino, kad didžioji dalis klientų yra pasiskiepiję.

Apyvarta irgi augo. Kada sekmadienį pranešėme, kad nuo pirmadienio priimsime klientus tik su galimybių pasu, turėjome atsivežti daugiau staliukų, nes rezervacijų skaičius išaugo. Restoranuose Vilniuje ir Kaune klientų buvo daugiau, todėl skaičiuojame padidėjusią apyvartą. Palangoje klientų mažiau, tačiau oras pajūryje buvo prastas“, – pasakoja verslininkas.

Jis pažymi, kad teko susidurti su klientais, nepatenkintais dėl tokios tvarkos, o kai kurie jų mėgino ir keršyti.

„Buvo nepatenkintų. Vieni pyko, kiti net keršijo – atsiliepimų portaluose rašė neigiamus komentarus, vertino restoraną vienetu“, – pasakoja R. Vainius.

Kaune esančio baro „Džem'pub“ vadovas Kęstutis Narušas tikina, kad kitaip dirbti dėl papildomų ribojimų tiems, kurie priima asmenis ir be galimybių paso, būtų tiesiog neįmanoma.

„Mums nėra kitos išeities. Atsidarome nuo 17 valandos ir dirbame iki 3–4 valandos. Aptarnaudami be galimybių paso prie staliuko galėtume priimti tik po du žmones ir mums neapsimokėtų, – sako K. Narušas. – Sulaukėme tik gerų atsiliepimų ir nebuvo nė vieno, kuris gyvai būtų dėl ko nors pykęs. Vidutiniškai iš penkiasdešimties žmonių teko apgręžti gal tik du.“

Paklaustas, ar dėl įvesto galimybių paso klientų šią savaitę buvo mažiau, verslininkas pažymi, kad jų buvo apie 5 proc. mažiau.

„Praėjusios savaitės ir šios savaitės antradienį klientų skaičius skyrėsi vos keliais procentais. Bijojome, kad labai stipriai sumažės srautas, bet to nebuvo“, – tvirtina K. Narušas.

Dar dviejų LRT.lt kalbintų kavinių atstovai atsisakė komentuoti savo pasirinkimą dirbti tik su galimybių pasu, nes baiminasi kritikos.

„Forum Cinemas“: kito kelio nėra

Nuo penktadienio aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis pradeda ir kino teatrų tinklas „Forum Cinemas“.

Jo vadovas Gintaras Plytnikas tikina, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes geresnio būdo leisti aptarnauti kino teatrų lankytojus, netaikant jiems ribojimų, nėra.

„Pasaulyje kol kas nieko geriau už žaliąjį pasą nesugalvota. Manome, kad tai vienintelė galimybė toliau dirbti. Be to, galėsime prekiauti maistu. Tai, kur buvome šią vasarą, yra absurdo teatras, nes Lietuva buvo vienintelė civilizuota valstybė pasaulyje, kuri nusprendė, kad kukurūzų spragėsiai yra užkrečiami“, – sako jis.

G. Plytnikas tikina nežinantis, ar dėl sprendimo aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis klientų bus mažiau, bet pasirinkimo nėra.

„Piktų komentuotojų yra. Tačiau, jeigu kas nors kreipiasi į mus su argumentuotu prašymu, mes visada reaguojame. Vis dėlto į bendro pobūdžio burbulus nereaguojame. Atleiskite, bet tikrai turime ką veikti.

Kaip elgsis klientai, kiek jų vasarą vaikščiojo pas mus su pasu ar be jo, mes nežinome, todėl prognozuoti, kaip atrodysime nuo penktadienio, yra sunku. Tačiau tai, kaip mes atrodėme, palyginti su šalimis, kur maistas kine nebuvo uždraustas, yra tragedija. (...) Užimtumas vasarą buvo vos 20 proc. to, kas buvo iki pandemijos“, – komentuoja „Forum Cinemas“ vadovas.

Plaukų stilistė: pasiilgau klientus matyti be kaukių

Vilniuje esančios kirpyklos „Frizūra“ savininkė ir plaukų stilistė Sandra LRT.lt sako, kad visos jos nuolatinės klientės pasiskiepijusios, todėl ir priėmė sprendimą aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis.

„Dirbu viena, neturiu kolektyvo, kuris tokiam sprendimui prieštarautų. Be to, visi mano nuolatiniai klientai yra pasiskiepiję. Pasiilgau matyti klientus be kaukių. Taip pat esu už galimybių paso naudojimą, nes nematau kitų priemonių susitvarkyti su virusu“, – sako Sandra.

Anot jos, tikėtina, kad dėl pasirinkimo dirbti tik su galimybių pasu keli nauji klientai atšaukė rezervaciją, tačiau buvo ir tokių, kurie apsilankė tik todėl, kad plaukų stilistė nusprendė taikyti naują tvarką.

„Šį mėnesį gal 20 žmonių pranešė atšaukiantys rezervaciją, tačiau dauguma jų buvo nauji klientai. Galbūt dalis jų nepasiskiepiję, todėl ir negalėjo apsilankyti. Manau, tokių bus mažai – kokie penki. Bet turiu ir naujų klientų, kurie kaip tik užsirašė, nes nori gauti paslaugas nedėvėdami kaukės. Taip galima gražiau apkirpti žmogų“, – tikina plaukų stilistė.

G. Balnis: dabartinė tvarka yra absurdiška

Kiek kitokį kelią pasirinko bendrovė „Amber Food“, valdanti restoranus „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kitus. Dalyje įmonės valdomų restoranų apsilankyti galima ir galimybių paso neturintiems klientams.

Bendrovės vadovo Gedimino Balnio teigimu, tokia politika pasirinkta dėl to, kad taip paprasčiau laikytis teisės aktų. Be to, šiuo metu tiriama rinka, kadangi pasirinkus dirbti tik su galimybių pasu atšaukti sprendimo nebebus galima.

„Nors kalbėta, kad įvedus galimybių pasą lauke nebus taikomi ribojimai, taip neįvyko. Net ir lauke aptarnaujant klientus reikia turėti galimybių pasą. Įstatymų stengiamės laikytis, priešingai negu kai kurie maži restoranai, todėl leidžiame lankytis ir galimybių paso neturintiems klientams. Taip darome, nes kartais fiziškai neįmanoma patikrinti, ar visi klientai lauke turi galimybių pasą, galima nepamatyti, kad kas nors papildomai prisėdo prie stalo. Tokia tvarka yra absurdas ir nesiskaitymas su verslu“, – mano G. Balnis.

G. Balnis pažymi, kad galimybių paso prašoma tik Vilniaus Vokiečių gatvėje esančiame restorane „Sugamour“ ir Vilniaus oro uoste esančiuose dviejuose restoranuose. Tačiau daliai „Sugamour“ lankytojų tai nepatinka.

„Tikrai nemažai žmonių teko apgręžti. Jie pikti, nesupranta, kodėl jiems negalima būti lauke. Logiško paaiškinimo mes irgi neturime“, – teigia G. Balnis.

„Amber Food“ vadovas tikina, kad Vyriausybė naują tvarką dėl ribojimų dirbantiesiems be galimybių paso patvirtino nepasitarusi su restoranais, todėl dabartiniai ribojimai nėra tinkami, o visuomenė – supriešinta.

„Pyksta tie žmonės, kurie nepasiskiepiję negali būti lauko kavinėse, kur įleidžiami tik turintieji galimybių pasą, pyksta ir tie, kurie turi galimybių pasą, o restoranas priima visus, bet tokiu atveju neleidžia prie staliuko atsisėsti daugiau nei dviem žmonėms. Todėl ir turime tokį nereikalingą supriešinimą.

Dabar skubos tvarka reikėtų priimti nutarimą, kad klientus aptarnaujant lauke nebūtų taikomi jokie ribojimai. Jūs pagalvokite, jei lauke yra šimtas žmonių, kaip galima atsiminti, kas atėjo ir išėjo, ir visus patikrinti. Be to, kokia yra rizika užsikrėsti lauke?..“ – siūlo G. Balnis.

Galimybių su galimybių pasu daugėja

NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė primena, kad verslams, pasirinkusiems aptarnauti tik galimybių pasą turinčius asmenis, bus taikomi tik rekomendacinio pobūdžio ribojimai, o jų klientai galės lankytis be kaukių. Kaukių galės nedėvėti ir aptarnaujantis personalas.

„Dauguma nustatytų griežtų reikalavimų, kurie įsigaliojo jau nuo pirmadienio dėl ploto, atstumo tarp staliukų reikalavimų, kaukių dėvėjimo, negalios ir taps tik rekomendacinio pobūdžio“, – sako I. Skridailienė.

Ji įspėja, kad įmonės, deklaruojančios, kad aptarnauja tik galimybių pasą turinčius asmenis, tačiau įsileidžiančios ir tokių neturinčius, galės sulaukti didelių baudų. Pavyzdžiui, jeigu tokia kavinė priimtų asmenį, kuris neturės galimybių paso, jai grės nuo 1 500 iki 6 000 eurų siekianti bauda.

I. Skridailienė primena, kad lankantis kavinėse, grožio salonuose ar kitose įstaigose, kurios aptarnaus tik imunitetą turinčius ar besitestuojančius asmenis, bus galima pateikti ne tik galimybių pasą, bet ir kitus dokumentus.

„Be galimybių paso klientai galės pateikti ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba bendrosios praktikos gydytojo išduotą pažymą, liudijančią, kad asmuo yra skiepytas arba persirgęs. Taip pat galios Europos skaitmeninis pažymėjimas“, – sako I. Skridalienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt