Verslas

2021.08.17 17:10

Darbdaviai ir profesinės sąjungos susikibo dėl siūlymo leisti nušalinti nesiskiepijančiuosius: vieni kalba apie bendrą atsakomybę, kiti kaltina prievarta

atnaujinta 17.15
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.08.17 17:10

Vyriausybei siūlant leisti darbdaviams nušalinti nesiskiepijančius tam tikrų sričių darbuotojus, kaip toks sprendimas veiks praktikoje, klausimų kilo tiek darbdaviams, tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovams. Tačiau požiūris į pati projekto tikslą išsiskyrė. Profesinių sąjungų atstovai tokį siūlymą vadino prievarta ir ragino toliau suteikti galimybę testuotis darbdavio lėšomis. Darbdaviai teigė nematantys priežasčių, kodėl darbuotojų nenoras skiepytis turėtų būti apmokamas darbdavio lėšomis.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė nevertinanti situacijos kaip prievartos skiepytis. Anot jos, sudaroma galimybė pasirinkti – pasiskiepyti nemokamai arba pasirinkti testavimą, už kurį atsiskaityti turėtų pats darbuotojas. A. Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, projekte numatoma ir galimybė už testus atsiskaityti darbdavio lėšomis, jeigu būtų toks susitarimas tarp abiejų šalių.

„Šiandien turime jau 402 vietas [COVID-19 pacientams skirtas lovas – LRT.lt] užimtas, t. y. sunkiai arba labai sunkiai COVID-19 sergantys asmenys. Yra riba, kai galimai turėsime galvoti, kaip toliau elgtis su gydymo įstaigomis, kad jos nebūtų paralyžiuotos. (...) Kadangi vakcinacija prieinama, yra noras, kaip matome ir kitose šalyse, maksimaliai pagal galimybes vakcinuoti, nes iš visų sunkiai sergančių asmenų yra mažiau nei 5 proc. vakcinuotų. Dažniausiai tai tie, kuriems nėra susidaręs imunitetas“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Reaguodama į pasiūlymą Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad, reikalaujant darbuotojo skiepytis arba testuotis, nes kitaip jis gali būti nušalintas nuo pareigų, būtų smurtaujama prieš darbuotojus.

Kaip nurodė I. Ruginienė, priežasčių, kodėl darbuotojai nesiskiepija, yra daugiau nei vien tik prieštaravimas skiepams. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai darbuotojai pasiskiepyti negali, nes skiepobusas į gyvenamąją vietą atvyksta jo darbo metu, o išeiti iš darbo dėl skiepo neleidžia darbdavys.

„Uždedate geležines klumpes darbuotojams ir visą pandemijos valdymą numetate ant darbuotojo pečių. Niekas neklausia, kodėl nesiskiepija, tai nebūtinai turi būti antivakseriai. Neseniai gavome iš darbuotojo skundą, kad darbdavys neišleidžia į skiepobusą pasiskiepyti, nes tai vyksta per darbo valandas. Tai gali būti įvairios priežastys. Bet tas stūmimas nėra gerai", – tvirtino I. Ruginienė.

Jos vertinimu, kompensuoti dėl testavimo patiriamas išlaidas ir toliau turėtų darbdavys.

„Už šitą procesą turi apmokėti darbdavys arba prisidėti valstybė. Teigti, kad darbuotojas turi susimokėti, tai yra nesąmonė. Nes kalbame ne apie pramogas, ne apie kiną, barą ar panašiai. Mes kalbame apie būtinąsias funkcijas, aš ateinu į darbo vietą atlikti darbo“, – teigė I. Ruginienė.

A. Bilotienė vis dėlto nesutiko, kad toks sprendimas yra prievarta. Pasak jos, darbuotojams suteikiama galimybė nemokamai pasiskiepyti arba testuotis savo lėšomis. „Galbūt tai atrodo prievarta, bet mes tai vadiname pasirinkimu“, – sprendimą komentavo A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Jos teigimu, nutarime numatyta galimybė už testą atsiskaityti ir darbdavio lėšomis, jeigu yra toks sutarimas. Be to, atkreipė dėmesį viceministrė, Vyriausybė turės patvirtinti sąrašą, kurių sričių ir profesijų atstovams turėtų būti taikomas vakcinacijos arba reguliaraus testavimo reikalavimas. Jo nesilaikant, darbuotojas galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki kol baigsis Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis posėdyje stebėjosi, kad nutarimas nėra toks principingas, kaip buvo galima tikėtis: „De facto jis įtvirtins tai, kas dabar yra. (...) Šios grupės jau seniai yra pirmosios grupės privalomame vakcinavime-testavime. Vienintelis dalykas, ką tai pakeis, tai jie turės susimokėti už savo testą.“

Anot A. Romanovskio, susidaro netgi paradoksali situacija, kai veikiantiesiems su galimybių pasu iškeliami net griežtesni reikalavimai nei darbuotojams. Vis dėlto jis iš esmės išreiškė palaikymą tokiai tvarkai: „Čia nėra klausimas dėl eilių ar pan. Jokių eilių nebus. (...) Jeigu žmogus dėl savo įsitikinimų ar kitų priežasčių nenorės skiepytis, jis turės susimokėti už testą.“

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė palaikė I. Ruginienės poziciją ir taip pat tvirtino, kad tokiu nutarimu prieš darbuotojus būtų naudojama prievarta. Ji taip pat tikino, kad neskiepyti pasirenka ne tik tie žmonės, kurie yra prieš skiepus.

„Tas mitingas, kuris buvo susirinkęs, neturėtume sakyti, kad tai visiškai neliečia, kad ten atėjo neišsilavinę žmonės. (...) Žmonėms kai kuriems tiesiog pritrūksta informacijos. Kiti tiesiog nemėgsta, kai jie verčiami ką nors daryti. Tiesiog reikia daugiau aiškumo“, – ragino K. Krupavičienė.

Reaguodama į profesinių sąjungų atstovų pasisakymus Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė stebėjosi reikalavimu, kad testavimą kompensuotų darbdavys.

„Situacija versle, bent jau kalbu apie mūsų sektorių, (...) nėra lengva. Ne darbdavio valia kilusi ši pandemija“, – teigė E. Šiškauskienė.

Jos vertinimu, sudaryti veiklų ir profesijų, kurių atstovai turėtų būti vakcinuoti arba nuolat testuojami, sąrašų apskritai nereikėtų.

„Realiai aš nematyčiau, kad koks nors žmogus neturi kontakto. Pavyzdžiui, virėjas neturi kontakto, bet padavėjas išneša jo paruoštą maistą klientui, o vėliau tas virėjas troleibusu važiuoja namo“, – pavyzdį pateikė E. Šiškauskienė.

„Tiesiog turi būti asmens atsakomybė ir niekaip kitaip“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt