Verslas

2021.08.13 18:31

Žmonija ieško būdų išsimaitinti: ateityje – bičių aviliai miestuose ir ekologinis ūkininkavimas bendruomenėmis

Urtė Petrulytė2021.08.13 18:31

Jungtinės Tautos ragina jaunimą pagalvoti apie maisto sistemų pokyčius, nes per ateinančius 30 metų planetoje turėsime išmaitinti beveik 10 milijardų žmonių.

Tad šio iššūkio priešakinėse linijose stovės jaunimas, turintis idėjų: kaip pagerinti maisto kokybę ir sutrumpinti jo kelią iki mūsų stalo, kaip auginti maistą, kad išsaugotume biologinę įvairovę ir švelnintume klimato krizės padarinius.

Globali maitinimosi ir maisto sistemų transformacijos tema mums svarbi tiek pat, kiek visam pasauliui. Socialinė atskirtis, nevisavertis racionas bei nutukimas yra tik kelios su mityba ir maistu susijusios problemos Lietuvoje.

Apie maistą, jaunus žmonės ir ūkininkavimo idėjas savo mintimis pasidalijo miesto bitininkystės pionierius, „Urbanbee.lt“ įkūrėjas ir skautas Paulius Chockevičius bei vietoj didmiesčio kaimą Molėtuose pasirinkusi ir maistą sau auginanti pedagogė Justina Medževeprytė-Sabeckienė.

– Kaip pasikeičia požiūris į maistą, kai pradedi pats jį auginti?

P. Chockevičius: Ateina supratimas, kad maistas neatsiranda „tiesiog“, ir pamatai, kiek darbo ir energijos tai kainuoja. Kalbant apie medų, iš savo patirties galiu pasakyti, kad pamačiau, kiek bitės įdeda darbo, kad parneštų medaus, pats pradedu pastebėti, kad gamta labai lemia derlių ir jo kiekius. Kai pažįsti šiuos faktorius iš arti – pradedi labiau vertinti. Dažnai žmonės pagaili pinigų už kilogramą medaus, būna, nori tą produktą gauti pigiau. Manau, dažnas toks pirkėjas neįvertina, kiek iš tikrųjų bitei reikia apskristi žiedų, kad surinktų šaukštą medaus (ką jau kalbėti apie kilogramą). Pavyzdžiui, kad surinktų 500 g medaus, bitėms reikia apskristi 4,5 milijonų žiedų. Taip pat nepagalvoja ir apie kintančias klimato bei oro sąlygas. Tokių dalykų nevertina ir dėl to bando sumažinti kainą. Atrodo, kad tam, kas lengviau gaunama, negaili tiek pinigų. Tarkim, kilogramą saldainių ar ledų nusiperka ir nežiūri į kainą, o pirkdami natūralų saldiklį, medų, nepagalvoja, kiek energijos bei pastangų į tai įdedama.

J. Medževeprytė-Sabeckienė: Kai augini sau pats, pagrindiniu aspektu tampa skonio skirtumo pajautimas tarp savo užauginto ir parduotuvinio produkto. Man neteko gyventi vien iš to, ką užsiauginam, bet turint tikslą taip gyventi, labai reikia prisižiūrėti, ką valgai. Reikia suprasti, kad savo šviežių agurkų žiemą nevalgysi (šypsosi). Auginant sau, visąlaik norisi skaniau ir sveikiau valgyti. Jei pats ko neturi, tai dažnai kaimynas ūkininkas turės. Pavyzdžiui, dabar iš kaimynės perkame kiaušinius, nes patys vištų neturime. Net jeigu ir paprašo sumokėti daugiau nei parduotuvėje, su vyru jokių pretenzijų neturime. Mums negaila kad ir 3 eurus už tuos 10 kiaušinių sumokėti, kai patys savo akimis matome, kaip tos vištos laikomos, ką lesa. Iš kaimynų perkame ir pieną, jau net ir mama atvažiavusi aplankyti išsiveža kaimynų produktų. Tam tikrą laisvę suteikia, kai gauni žalią produktą. Tada jau tavo valia ir noras – apdirbsi tu jį ar vartosi taip.

– Ar pastebite jaunesnių žmonių požiūrį į mitybą? Kokie dažniausi jaunų žmonių mitybos pliusai ir minusai?

P. Chockevičius: Kaip skautas, pastebiu, kad jaunimas renkasi vis sveikesnes alternatyvas. Taip gali būti dėl mados, bet gal jauniems žmonės iš tikrųjų rūpi aplinka. Vis atsiranda ir veganų, ir vegetarų, ir dar kitokią mitybą propaguojančių žmonių. Perspektyvos, kurias matau bent jau savo aplinkoje, yra tikrai geros.

Aišku, yra jaunimo, kuris dalyvauja vakarėliuose, įtemptai mokosi ar dirba, todėl neprisižiūri sveikatos. Jie gal nepagalvoja, kad tokie veiksmai atsilieps vėlesniame amžiuje. Svarbu, kad jie suprastų, kad cukrų galima pakeisti medumi ir kiek pakoregavus mitybą, dingtų tam tikros plačiai paplitusios sveikatos problemos. Džiaugiuosi, kad mane supa vis daugiau jaunų žmonių, kurie į mitybą stengiasi žiūrėti sąmoningiau.

J. Medževeprytė-Sabeckienė: Gyvendami mažesniame miestelyje (gyvename 7 km nuo pačių Molėtų), žmonės turi savo daržus, tikrai sveikiau maitinasi, nes jei ne patys, tai močiutės turi daržus, augina gyvulius. Tai gana įprasta ir pačiame mieste. Vaikai ne vien paveikslėliuose matę traktorių, žino, kad karvę reikia melžti, kad iš avies – vilna ir mėsa, kad pas vištas reikia eiti pasiimti kiaušinių. Sakyčiau, jauni žmonės, bent jau Molėtuose, turi gerą ir stiprų visapusį išsilavinimą mitybos ir pasaulio pažinimo srityje.

Kalbant apie darželį ir mažesnius vaikus, Molėtuose yra du darželiai, abu turi savo daržus, vienas dar ir šiltnamį. Vaikai patys laisto, augina, o šiais metais gavome dar obelų ir kriaušių vaismedžių. Vaikams labai patinka valgyti tai, ką patys užsiaugina, sako, kad skanu.

– Kokias matote ūkininkavimo perspektyvas? Kokia ūkininkavimo ateitis klimato krizės akivaizdoje?

P. Chockevičius: Aš matau, kad visas pasaulis žemę veda į sudėtingą situaciją, užterštumas ir kitos problemos, kurios greitina klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą. Matau tendenciją ir manau, kad tie, kurie dabar pradės ūkininkauti ekologiškai ar kurs biodinaminius ūkius, ateityje turi didelių perspektyvų. Prisideda ir tai, kad dabar Europos Sąjunga pasirinkusi žaliąjį kursą.

Nenoriu kritikuoti senų bitininkų, nes tarp jų yra labai protingų žmonių, bet yra ir tokių, kurie ūkininkauja pagal atgyvenusias taisykles. Daro taip pat, kaip buvo daroma prieš 20 ar daugiau metų, todėl dabar turime rimtų klimato kaitos problemų, padarinius matome ir Lietuvoje.

Į ūkininkavimą reikia plačiau ir atviriau žvelgti, taikyti šioms dienoms labiau tinkamas praktikas. Su „Urbanbee.lt“ matome, kad miestai gali tapti puikia erdve bitėms gyvuoti. Pastatų stogai gali atkurti natūralias bičių buveines. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens miestuose bitėms yra pasiekiama nektaro įvairovė. Savo veikla stengiamės kurti tvarias, sąmoningas miestų bendruomenes bičių atžvilgiu, rengiame edukacijas ir seminarus apie jau nykstančias, bet žemei labai svarbias nares – bites. Tikiu, kad teigiamai keičiame žmonių požiūrį ir elgesį.

J. Medževeprytės-Sabeckienė: Šiuo metu mes labai minimaliai ūkininkaujame, dabar abu turime darbus, kol kas kuriame planus vėl auginti avis ir vištas.

Apie klimato kaitą vis pagalvoju ruošdamasi ir planuodama. Manau, vienas svarbiausių dalykų – atrasti, ką gali auginti būtent toje teritorijoje, kurioje esi. Turime šulinį, kuriame visada yra vandens, kai galvoju apie avių auginimą, mintyse dėliojasi planai apie tvenkinį avims, kad nenaudotume vandens, kurį vartojame maistui, nereikėtų kibirų tampyti. Jeigu reikės elektrinio piemens, mąstau apie saulės energijos kolektorius. Daug visokių detalių, kurių planavimas ir klimato atžvilgiu tampa komplikuotesnis.

Visai neseniai kalbėjome su kaimynais, kad, jei augini augalines kultūras, tokias kaip kviečiai, rugiai, miežiai, tai labai sunku juos visiškai ekologiškai auginti. Gali neteršti, bet vien tik juos kūliant reikia ne 10, 20 ar 30 litrų, bet šimtų litrų dyzelinių degalų. Dalį ūkio darbų gal galima rankomis pasidaryti, bet labai sunku fiziškai. Taip pat pastebėjau, kad lietuviai iš anksčiau įpratę augintis visko tiek, kad užtektų ir žiemą, ir vasarą 10 žmonių šeimai išmaitinti. Iškart kyla klausimas: ar to tikrai reikia? Galvojant apie klimato kaitą, idealiausia auginti sau ir nedaug – tiek, kiek reikia tau ir tavo draugų ar bendruomenės reikmėms. Būna, susikuria bendrijos, kur visi skirtingai augina, gamina ir mainosi tarpusavyje. Taip tikrai daug ekologiškiau, nei važiuoti iki Ukmergės pirktis vištoms pašaro. Dabar, žinoma, yra ekologiškų alternatyvų, bet visada kyla klausimas, ar už tos ekologiškos etiketės slepiasi tai patvirtinantys sertifikatai bei tikrai kokybiška produkcija. Šis klausimas nėra lengvas ir turi dvi puses.

Svarbu ne tik apsiskaičiuoti, kiek tau iš tikrųjų reikia, bet ir išmokti, ką tą sezoną gali valgyti. Tai vienos lietuvės tinklaraštininkės Rūtos Duval mintis. Jei rudenį turi nusiskintą savo cukiniją, gali iš jos ką nors pasigaminti, nes kol kokį bananą tau atveš – taršos kiekiai nepavydėtinai dideli.

Kokios idėjos vystomos globaliai?

Šių metų gegužės 18 d. buvo įkurtas jaunimo judėjimas „act4change, act4food“, kuris siekia pasaulio verslo atstovus ir šalių vadovus paskatinti imtis neatidėliotinų veiksmų keičiant ir taisant maisto sistemas visame pasaulyje. Šis judėjimas atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra jaunesni nei 30 m., ir kviečia kiekvieną jauną asmenį individualiais žingsniais ir atstovavimu daryti sisteminius pokyčius savo aplinkoje.

Atstovai mano, kad šis veiksmas mobilizuos jaunus žmones pagalvoti, ką jie valgo, perka ar augina, ir tai padės šalims šias problemas geriau išpręsti rugsėjo mėnesį Niujorke vyksiančiame Viršūnių susitikime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt