Verslas

2021.08.16 05:30

Dalis verslo atstovų neatmeta, kad lietuviškai prekybai Baltarusijoje gali ateiti galas: atjungus šią šalį nuo tarptautinių bankų sistemos, tai būtų neįmanoma

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.08.16 05:30

Reaguodami į Minsko pareiškimus, esą sankcijas įvedusių valstybių prekių vietos parduotuvėse turėtų būti atsisakyta, Lietuvos verslo atstovai tikina, kad toks žingsnis stipraus smūgio nesuduotų.

Vis dėlto neatmetama, kad kaimyninė šalis gali būti visiškai atjungta nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT, o tokiu atveju bet kokie atsiskaitymai, taigi ir prekyba, apskritai nebūtų įmanomi.

Kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema. Tada bus nesvarbu, kas ir kaip, jei atsiskaityti negalėsi.

V. Janulevičius

Liepė pašalinti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prekes

Kaip neseniai pranešė baltarusių portalas sb.by, Minsko valdžia apkaltino vietos parduotuves, kad jų geriausiose lentynose laikomos prekės iš sankcijas Baltarusijai pritaikiusių šalių, o vietos produkcija nustumta į antrą planą.

Minsko vykdomojo komiteto pirmininkas Vladimiras Kuharevas nurodė, kad miesto prekybos tinklai turėtų peržiūrėti savo politiką ir visų pirma klientams siūlyti ne iš Vakarų Europos valstybių importuotų prekių, bet vietinių gaminių.

„Šiuo metu dauguma šalių – Ukraina, Lietuva, Lenkija – mums taiko sankcijas, o tokios jų prekės kaip saldainiai, pyragėliai, arbata, sausainiai yra sudėti geriausiose lentynose! Negana to, vietinių prekių dar ir reikia paieškoti. Dėl šios priežasties mes prekybos tinklams iškėlėme griežtas sąlygas: arba keičia situaciją, arba mes imsimės priemonių“, – V. Kuharevą citavo portalas sb.by.

V. Kuharevas taip pat pareiškė manantis, kad toks sprendimas turėtų būti apsvarstytas visos šalies mastu.

Signalų kol kas nesulaukė

Vis dėlto Lietuvos verslas iš kaimyninės šalies kol kas nesulaukė signalų, kad jų produkcijos būtų ketinama atsisakyti, tvirtina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Kad ir kaip būtų, anot jo, iš tokios šalies kaip Baltarusija galima tikėtis visko.

Tikriausiai normalių ir prognozuojamų ekonominių santykių su tokiu kaimynu turėti neįmanoma.

A. Romanovskis

„Tikriausiai verslas, turėjęs arba turintis vienokių ar kitokių ekonominių santykių su Baltarusija, supranta, kad kiekvieną dieną ten gali būti naujienų. Sakyčiau, kad čia nieko nestebina ir daugelis supranta. Tikriausiai normalių ir prognozuojamų ekonominių santykių su tokiu kaimynu turėti neįmanoma“, – sako A. Romanovskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad žinių apie tai, jog prekių iš Lietuvos būtų atsisakoma, verslas kol kas nesulaukė. Vis dėlto, jeigu Baltarusija priimtų tokį sprendimą, jo teigimu, kaimyninės šalies parduotuvių asortimentas susiaurėtų dviem trečdaliais.

Sako, kad gąsdinimai turėtų pasitvirtinti

Į klausimą, ar jau yra signalų iš Minsko, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas atsako „ir yra, ir nėra“.

„Gal kol mes šnekame telefonu, jau atsiranda problemų, nes čia gali būti minučių, dienos klausimas. Bet kokiu atveju faktas, kad šie pagąsdinimai taps kūnu“, – kalba G. Bagušinskas.

„Nenorėdami turėti bėdų, manau, tiek didmenininkai, tiek tiekėjai vykdys visus šiuos pagąsdinimus“, – priduria jis.

Nenorėdami turėti bėdų, manau, tiek didmenininkai, tiek tiekėjai vykdys visus šiuos pagąsdinimus.

G. Bagušinskas

Vis dėlto, Maisto eksportuotojų asociacijos vadovo tvirtinimu, Baltarusijos prekybos centruose lietuviškų prekių nėra daug. „Jeigu lentynoje yra, tarkime, lenkiška [prekė], ją turėsi išimti ir pastatyti kinišką arba vietinę – bus proga padengti kitais tiekėjais. O lietuviški produktai ten neužimdavo [vietos] kvadratiniais metrais“, – teigia G. Bagušinskas.

Jis sako galintis suskaičiuoti dvi ar tris įmones, vežančias maisto prekes į Baltarusiją, todėl didelio smūgio eksportuotojams tai nesuduotų.

„Mažai, suskaičiuočiau dvi ar tris įmones statistiškai dirbančias, [...] iš jų viena kita kartais parduoda, tarkime, yra užsakymas ir veža, bet ne nuolat. Nors atrodytų, kad Minskas už 200 kilometrų, važiuok ir dirbk, bet ne“, – nurodo G. Bagušinskas.

Viena to prežasčių – ypač sudėtinga rinka, akcentuoja asociacijos vadovas.

„Ten prekybos tinklams taikomi limitai – užsienietiškų prekių pardavimas per metus negali pasiekti 30 proc. [...] Tinklai privalo visomis priemonėmis atstovauti savo gamintojams. Jeigu užsienietiškas produktas ir labai geras, prekyba eina, savotišką kvotą tu gali labai greitai išnaudoti ir šešis mėnesius nieko nepardavinėti“, – paaiškina Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.

Analogiškų situacijų būta ir anksčiau

Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat nurodo, kad didelio sukrėtimo dėl tokio kaimyninės šalies sprendimo verslui nebūtų, kadangi Baltarusija nėra pagrindinė Lietuvos eksporto šalis.

„Baltarusija, kaip eksporto šalis, pas mus yra antrame dešimtuke. Tai reiškia, kad ji turi mažos reikšmės. Be abejo, dalis verslo nukentės, bet tai nebus reikšminga. Manau, tai daugiau politinė žinutė vietos bendruomenei ir tokiu būdu bandoma sureikšminti savo poziciją“, – pažymi M. Dubnikovas.

Lietuvos verslas tikrai išgyveno ir sudėtingesnius laikus, šiuo atveju nematysime didelio šoko.

M. Dubnikovas

Analogiškų situacijų, finansų analitiko teigimu, jau seniau buvo ir kitose ne tokiose draugiškose Lietuvai šalyse.

„Toje pačioje Rusijoje tokie patys veiksmai atliekami. Galiausiai įmonės persiorentavo. Rusija, lyginant su Baltarusija, mums kaip eksporto šalis buvo daug reikšmingesnė. Lietuvos verslas tikrai išgyveno ir sudėtingesnius laikus, šiuo atveju nematysime didelio šoko“, – tikina M. Dubnikovas.

Akcentuoja bankinę sistemą

A. Romanovskis priduria, kad daugeliu atvejų prekės į Baltarusiją per Lietuvą yra reeksportuojamos.

„Neatrodo, kad tai būtų skausminga. Kitos ekonominės temos yra jautresnės, turint omenyje tranzitą ir panašiai, o čia daugiau politinis dalykas. Aš manau, kad nurodymas duotas, bet tie ekonominiai santykiai ir anksčiau, ir pastaraisiais metais krito. [...] Pažiūrėjus į mūsų eksportą į Baltarusiją, tai buvo susiję su reeksportu – kitų šalių prekių eskportavimu, – bet tos veiklos apimtys jau ir taip mažėjo ir rizikos buvo žinomos, prognozuojamos“, – komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Tačiau V. Janulevičius teigia manantis, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija bus atjungta nuo bankinių atsiskaitymo sistemų, o tuomet jokia prekyba nebebūtų įmanoma.

„Jei taip atsitiks, tada išvis jokios prekybos nebus, ar tai būtų vietiniai, ar nevietiniai tinklai. Mūsų žiniomis, tai numatyta rugsėjo pradžioje. Po 18 dienos Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo, tikėtina, tų pačių sankcijų, kurios susijusios su tam tikromis energetinėmis, gamybos, trąšų įmonėmis, kitas žingsnis, matyt, bus visa bankinė sistema. Tada bus nesvarbu, kas ir kaip, jei atsiskaityti negalėsi“, – atkreipia dėmesį V. Janulevičius.

Tarptautinė bankų sistema SWIFT suteikia galimybę finansų institucijoms vykdyti mokėjimus su įvairiomis šalimis. Šia bankų sistema naudojasi 11 tūkst. finansų institucijų iš 200 šalių.

Jeigu Baltarusija būtų atjungta nuo SWIFT sistemos, valstybė negalėtų atlikti jokių tarptautinių bankinių operacijų, taigi ir vykdyti tarptautinės prekybos.

2012 metų balandį ES Tarybos sprendimu nuo šios sistemos atjungtas Iranas.

Vis dėlto, M. Dubnikovo manymu, toks scenarijus Baltarusijos atžvilgiu yra mažai tikėtinas.

„Aš manau, kad labai sunkiai tikėtina, jog SWIFT būtų atjungta. Jeigu atjungtų, jie [Baltarusija] negalėtų pervesti užsienio valiutos, tai čia pagrindinis dalykas. Manau, kad mažai tikėtina, nes SWIFT sistema išlaiko savo patikimumą ir netgi konflikto su Rusija atveju tas atjungimas nebuvo įvykdytas“, – kitokios nuomonės laikosi M. Dubnikovas.

Sankcijas Baltarusijai yra pritaikiusios ES, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Baltarusijos valdžia, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymais, paruošė atsaką sankcijoms, kurias pritaikė Vakarų šalys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt