Verslas

2021.08.09 09:56

„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja galimus nuostolius dėl baltarusiškų krovinių – jų nelikus prireiktų 60 mln. eurų

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.08.09 09:56

Politinė konfrontacija su Baltarusija neliko nepajausta Klaipėdos uoste ir „Lietuvos geležinkeliuose“, tačiau vienus krovinius keitė kiti, o ir pastarasis sankcijų paketas, veikiantis nuo birželio pabaigos, padėties iš esmės nepakeitė.

Europos Sąjungą birželį paskelbė apribojanti Baltarusijos prieigą prie savo kapitalo rinkų, šios šalies Vyriausybei, valstybės institucijoms uždrausta teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas. Įvestos sankcijos ir Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“, kuri savo produkciją į pasaulio rinkas eksportuoja naudodamasi Lietuvos geležinkelių ir uosto paslaugomis. Tačiau tai negalioja sutartims, pasirašytos iki šių metų birželio 25-tos dienos galios, būtent dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas pajuto tik virpesius, bet ne didesnį sukrėtimą.

„Nuo pastarųjų sankcijų sunku įvertinti jų įtaką, bet bendrai baltarusiškų krovinių srautas yra sumažėjęs, – LRT RADIJUI sakė Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. – Kai kurių sumažėjęs gal daugiau dėl amerikietiškų sankcijų, mes nebeturime naftos produktų, pastarosios sankcijos palietė kalio trąšas, bet kadangi kontraktai galioja iki 2023 metų, tiesioginės įtakos jos kol kas neturi ir atitinkamai kroviniai važiuoja“.

Logistinės grandinės pradeda trūkinėti ir anksčiau įprasta vaga tekėję procesai prailgo, laidoje „Ryto garsai“ pridūrė jis.

„Pavyzdžiui, yra jūrinės kompanijos, kurios atsargiau vertina, yra bankų patikrinimai, kurie vėlgi daugiau užima laiko“, – kalbėjo M. Bartuška:„Baltarusiškų krovinių nėra labai daug likę, didžiausias yra „Belkalij“ srautas. Signalai tokie, kad jie nori vežti į Klaipėdą ir tą srautą išlaikyti“

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę žiniasklaidai sakė, kad Lietuva finansiškai yra pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, tačiau tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos šalys. Pasak M. Bartuškos, signalų, kad patys baltarusiai artimiausiu metu būtų pasiruošę nukreipti trąšas į kitus uostus, nėra.

„Baltarusiškų krovinių nėra labai daug likę, didžiausias yra „Belkalij“ srautas. Signalai tokie, kad jie nori vežti į Klaipėdą ir tą srautą išlaikyti“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat neseniai teigė, jog išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas. Pasak jo, dėl sankcijų išplėtimo gali būti sprendžiama rugsėjį. „Lietuvos geležinkeliams“ šio nuostolio kompensavimui prireiktų 60 mln. eurų.

„Diskusijos yra vykusios, mes skaičiuojame, kad jeigu neliktų baltarusiškų krovinių pilnai, reikėtų apie 60 mln. eurų valstybės pagalbos per metus geležinkelio infrastruktūrai, kad Lietuvos verslams ji nedidėtų ir išliktų konkurencinga“, – LRT RADIJUI sakė M. Bartuška. Tiesa, jei dalis keliais gabenamo prekių srauto tektų traukiniams, galėtų būti apsieita ir be atskiros valstybės pagalbos.

„Potencialas, kuris šiandien važiuoja automobilių keliais, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į Vilnių ar apskritai iš Lenkijos į Lietuvą, yra labai didelis. Tai yra tas srautas, kuris galėtų būti užkrautas geležinkeliui ir išnaudodami infrastruktūrą efektyviai, galėtume nebereikalauti papildomos paramos iš valstybės“, – sakė M. Bartuška.

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, skaičiuoja, kad nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo grasinimų nutraukti baltarusiškų prekių tranzitą per Lietuvą praėjo metai – būtent tada, po opozicijos ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų, dvišaliai santykiai pasiekė nebuvusias žemumas.

„Iš esmės, sakyčiau, kad pirmai žiniai, kad baltarusiškų krovinių per Klaipėdos uostą gali sumažėti, bus metai – pirmas signalas buvo rugpjūčio pabaigoj. Buvo signalas iš Baltarusijos pusės, kad skysti naftos produktai bus nukreipti į Rusijos uostus ir nuo šių metų pradžios tai įvyko, šių krovinių sumažėjo. Bet žiūrint bendrą tranzitą per Klaipėdos uostą, jis yra padidėjęs – vyksta panašiu kiekiu kaip ir pernai baltarusiški kroviniai, tiek, kad pasikeitė jų struktūra“, – sakė A. Latakas.

Per Lietuvą daugiau keliauja įvairių kitų krovinių, tarp jų ir trąšų, taip pat metalų, medienos. „Tai nėra dideli skaičiai, bet visa tai kompensavo ir praktiškai esame tame pačiame lygyje kaip ir praėjusiais metais, – pridūrė jis. – Kol kas jokių signalų neateina iš Baltarusijos pusės, viskas yra darbiniame režime. Kompanijos, kurios perkrauna jų krovinius, kontaktuoja tiesiogiai ir kažkokių minčių apie pokyčius iš Baltarusijos pusės neturime“.

Visiškas krovinių srauto sustabdymas turėtų ženklų poveikį, sakė A. Latakas, siūlantis įvertinti tai, jog nuostolis būtų ilgalaikis.

„Uostui tai būtų didelis poveikis, kadangi apie 30 proc. ir daugiau krovinių per Klaipėdos uostą yra iš Baltarusijos. Būtų sudėtinga persiorientuoti veikloje greitu metu, be abejo, būtų finansiškai skaudoka. Mes kartais vertiname vienerių metų laikotarpio praradimus – kiek jų būtų uostui, geležinkeliui ir visiems kitiems, bet vis dėlto reikėtų vertinti projektą kaip ilgalaikį, nes sutartys yra ilgalaikės ir jos turi tęstis daug metų. Praradimai, žinoma, būtų nemaži, bet iš kitos pusės, Klaipėdos uostas yra tikrai diversifikuotas ir šie metai tą rodo – skaičiai, nepaisant visko, išlieka maždaug tie patys, yra kiti kroviniai, kurie atvežami ir išvežami“, – kalbėjo jūrų uosto direkcijos vadovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt