Verslas

2021.08.08 07:00

Ekonomistai įvertino laukiančius draudimus: jų nepritaikius vieni įspėja apie verslų uždarymą, kiti siūlo meduolį vietoj lazdos

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.08.08 07:00

Vyriausybei svarstant įvesti griežtus ribojimus nesiskiepijantiems asmenims, ekonomistai tokią tvarką vertina skirtingai. Vieni akcentuoja, kad pasiskiepiję žmonės neturi kentėti dėl nesiskiepijančių, kadangi alternatyva netaikant ribojimų – 3–4 mėnesių karantinas su verslų uždarymu. Kiti teigia, kad nesiskiepijantiesiems reikia duoti meduolį, o ne lazdą. 

Jau pirmadienį Vyriausybė žada priimti nutarimą, kuris asmenims, neturintiems galimybių paso, užvertų daug durų. Planuojama, kad draudimai būtų įgyvendinti dviem etapais.

Pirmasis draudimo etapas neturintiesiems galimybių paso galėtų pradėti veikti jau kitą savaitę. Numatoma, kad galimybių paso neturintys asmenys negalėtų lankytis kavinėse, baruose (tiek viduje, tiek lauke), eiti į teatrus ar kino teatrus, naudotis viešbučių paslaugomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, festivaliuose ir t. t. Be didesnių ribojimų lankytis būtų leidžiama parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose.

Nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems asmenims ribojimų galėtų atsirastų dar daugiau. Jie negalėtų lankytis visose parduotuvėse, išskyrus būtinųjų prekių (maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių), kurių plotas didesnis nei 1 500 kvadratinių metrų, ligoninėse (išskyrus būtinąją pagalbą), naudotis viešojo transporto ar grožio paslaugomis.

LRT.lt kalbinti ekonomistai tokius Vyriausybės siūlomus draudimus vertina skirtingai. Vieni pritaria draudimams ir pabrėžia, kad kita alternatyva – visos ekonomikos uždarymas bei visuomeninio gyvenimo stabdymas, dėl ko nukentėtų sąžiningai taisyklių laikęsi ir pasiskiepiję asmenys. Kiti pabrėžia, kad visuomenei reikia siūlyti ne lazdą, o meduolį.

R. Kuodis: jau darželyje vaikai žino, kad jei blogai elgsiesi – eisi į kampą

Lietuvos banko valdybos narys ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad Vyriausybė eina teisingu keliu siūlydama imuniteto neturintiems asmenims apriboti veiklas, kadangi jie sukuria išorinį efektą aplinkiniams, o tai kartais baigiasi ir mirtimi.

„Todėl nereikia virkauti dėl asmeninio pasirinkimo nesiskiepyti. Jeigu tu padarei pasirinkimą, kaip suaugęs žmogus turi suprasti, kad tai turės pasekmių. Jau darželyje vaikai žino, kad jei blogai elgsiesi – eisi į kampą. O čia mes kalbame apie suaugusių žmonių virkavimus, kad juos čia kažkas diskriminuoja“, – sako R. Kuodis.

Jau darželyje vaikai žino, kad jei blogai elgsiesi – eisi į kampą. O čia mes kalbame apie suaugusių žmonių virkavimus, kad juos čia kažkas diskriminuoja.

R. Kuodis

Anot jo, būtų galima eiti dar kitu keliu – visų, kurie nepasiskiepijo ir susirgo COVID-19, paprašyti susimokėti už gydymą.

„Mano siūlymas iš viso buvo sukurti sistemą kaip privačiame draudime – sukurti paskatą mąstyti, ką darai. Privatus draudimas negalioja, jei sąmoningai nesisaugai. Jeigu sudaužysite automobilį lėkdamas 200 km/val. greičiu ir pavartojęs narkotikų, juk draudimas negalios. Ir valstybiniame viešajame draudime taip turėtų būti. Jeigu žmogus nesiskiepija ne dėl sveikatos priežasčių ir užsikrečia virusu, už gydymą susimoka pats. Tada daugeliui žmonių praeitų noras zuikiauti“, – siūlo R. Kuodis.

Ekonomistas pabrėžia, kad papildomi ribojimai imuniteto neturintiesiems leis rudenį neuždaryti visos ekonomikos, dėl ko nukentėtų visi šalies gyventojai.

„Vyriausybės siūloma alternatyva yra pigesnė, taiklesnė ir izoliuoja tuos žmones, kurie piktybiškai atsisako skiepytis. Be to, manau, kad tai padidins paskatas skiepytis, kaip nutiko ir Prancūzijoje po Emmanuelio Macrono pareiškimų panašiu klausimu“, – tikina ekonomistas.

Jis taip pat pažymi nepritariantis idėjai, kad nepasiskiepiję žmonės skiepytis būtų skatinami papildomomis naudomis, kadangi ilguoju laikotarpiu tai sumažintų norą skiepytis.

„Meduolio principas apdovanotų neatsakingus žmones. Jūs pagalvokite, yra sąmoningų piliečių, kurie pasiskiepijo, ir yra tokių, kurie galbūt laukia, kad už skiepą jiems pradės mokėti po 100 eurų. Vadinasi, tokiu atveju apdovanotume neatsakinguosius. Nes jie lauks meduolio, kuris bus kompensuojamas sąmoningų piliečių sąskaita“, – pažymi R. Kuodis.

N. Mačiulis: pasaulis jau pavargo nuo nenorinčiųjų, tinginčiųjų ir kovojančiųjų nežinia su kuo

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad plintant COVID-19 yra tik dvi išeitys: arba griežtas karantinas visiems, arba ribojimai nesiskiepijantiesiems.

Lietuvai renkantis antrąjį kelią, N. Mačiulis sako palaikantis tokį sprendimą ir pabrėžia, kad net ir neturintys imuniteto asmenys galės gauti visas paslaugas. Jie galės testuotis ir tokiu būdu gauti galimybių pasą, tik, regis, jau nuo kitos savaitės tai gali tekti daryti už nuosavas lėšas.

„Jokios prievartos čia nėra ir tai yra puiki alternatyva išvengti ekonominių pasekmių, išsaugoti gyvybes, neuždaryti mokyklų, universitetų, neapkrauti sveikatos apsaugos sistemos ligoniais, kas apsunkintų tiek sergančiųjų COVID-19, tiek kitomis ligomis gydymą“, – tikina N. Mačiulis.

Anot jo, sprendimas apriboti galimybių paso neturinčių žmonių veiklą jau pasiteisino kai kuriose užsienio šalyse, kada paskelbus apie planuojamus draudimus neskiepytiems asmenims skiepijimosi tempas išaugo.

„Todėl į šią priemonę žiūrėčiau ne tik kaip į priemonę, kuri leidžia išsaugoti gyvybes, neįvesti karantino, bet ir kaip į aiškią paskatą, kuri tinginčius arba abejojančius žmones paskatins skiepytis.

Pasaulis jau pavargo nuo nenorinčiųjų, tinginčiųjų ir kovojančiųjų nežinia su kuo ir visomis priemonėmis bando išlaisvinti tuos, kurie pasinaudojo mokslo išradimu. (...) Italijoje lankantis restoranuose ar baruose jau prašoma žaliojo paso, Jungtinėje Karalystėje – taip pat, o JAV iš viso svarstoma neįsileisti į šalį nepasiskiepijusių žmonių“, – akcentuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas: meduolis, o ne lazda būtų geriau

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako Vyriausybės siūlymą vertinantis neutraliai ir pažymi, kad ribojimų pergalės gali būti tik trumpalaikės – aktyvesnis žmonių skiepijimasis, tačiau ilgesnėje distancijoje galima atsilikti nuo kitų šalių.

„Aš pats esu meduolio, o ne lazdos principo šalininkas. Pavyzdžiui, Švedijoje skiepijimo rodikliai yra labai aukšti, nors ten lazdos principas beveik netaikomas. (...) Perlenkta lazda gali lūžti arba smogti kitu galu. (...) Jeigu dalis žmonių jausis esantys išstumti iš visuomenės, jie protestuos, pyks, tai gali lemti prastesnius rezultatus, nei jei tokių priemonių visai būtų nebuvę.

Jeigu apribosime tam tikrų paslaugų gavimą, žmogus gali pasirinkti iš viso niekur neiti, sėdėti namuose ir vartoti alkoholį. Jeigu žmogus turės sveikatos problemų, jis neis profilaktiškai tirtis ir lauks, kol negalės pajudėti, nes skubioji pagalba bus suteikiama be galimybių paso. (...) Gali būti taip, kad socialinė atskirtis didės, tam tikra žmonių grupė taps pažeidžiama. Vakcinomis išgelbėdamas didesnę dalį visuomenės, kitą gali visiškai išstumti iš orbitos ir ten rodikliai bus tokie blogi, kad atsvers didesnės grupės gerumą“, – mano Ž. Mauricas.

Be to, anot ekonomisto, administraciniai ribojimų įgyvendinimo kaštai gali būti dideli.

„Jeigu žmonės be galimybių paso bus neįleidžiami į prekybos centrus, gydymo įstaigas, viešąjį transportą, tai bus didelė administracinė našta. Dar nėra aišku, kaip bus įgyvendinami šie nutarimai, todėl atsiras landų. Gali augti šešėlinės ekonomikos mastas.

Taip pat dalis žmonių protestuodami dėl ribojimų gali sugalvoti emigruoti. Aišku, pagyvensime ir pamatysime, kaip bus. Galbūt visame pasaulyje tai taps norma ir negalėsime iš namų išeiti be galimybių paso. Vis dėlto tokiai mažai ekonomikai verčiau taikyti meduolio, o ne lazdos principą“, – tikina ekonomistas.

Jis taip pat pažymi, kad planuojami ribojimai ekonomikai didelio poveikio neturės, kadangi daugiausia kavinių, barų, pasilinksminimo vietų paslaugomis besinaudojantys asmenys jau turi imunitetą.

A. Izgorodinas: alternatyva būtų 3–4 mėnesiams uždaryti verslai

„Brandonomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad Vyriausybės siūlomi pokyčiai nėra tobuli, tačiau šių dienų kontekste tai bene vienintelis sprendimas, kuris mažiausiai pakenktų ekonomikai.

„Reikia prisiminti, kad Lietuva turi vis mažiau galimybių skolintis finansų rinkose. Be to, mūsų skolos santykis su BVP yra išaugęs. Todėl dar kartą uždaryti ekonomiką keliems mėnesiams ir laukti, kol viruso plitimas sustos, šalis tokių galimybių neturi. Griežtas karantinas – ne išeitis, kadangi labiausiai nuo viruso nukentėję sektoriai trečio karantino neatlaikytų“, – pažymi A. Izgorodinas.

Be to, anot jo, taikyti griežtą karantiną būtų nesąžininga paskiepytų žmonių atžvilgiu, o tai neskatintų skiepytis.

Vertindamas, kaip papildomi ribojimai paveiks ekonomikos atsigavimą, A. Izgorodinas pažymi, kad jie tik šiek tiek sumažintų vartojimą.

„Rugsėjo mėnesį trumpuoju laikotarpiu gali kilti įvairių problemų, su kuriomis susidurs verslai identifikuodami galimybių pasą turinčius asmenis, tačiau tai nereikalaus labai didelių kaštų. Vartotojai prie tokių pokyčių taip pat greitai prisitaikys ir vartojimas grįš į įprastą lygį. Žinoma, vartojimo apimtys nebus tokios didelės kaip vasarą, tačiau tai vis tiek geriau, nei viską uždaryti 3–4 mėnesiams“, – mano A. Izgorodinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt