Verslas

2021.08.07 12:54

Vilnos perdirbimu užsiimantis verslininkas: mes ne influenceriai ar startuoliai, bet žmonėms mūsų vis tiek reikia

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2021.08.07 12:54

Algirdo Pupšio šeimos verslas atlaikė pandemijos siųstus iššūkius. Lietuvišką vilną perdirbanti šeima LRT RADIJĄ tikina, kad vilna atkeliauja iš tolimiausių Lietuvos vietų, o pagaminta produkcija eksportuojama į daugelį skirtingų pasaulio šalių.

Netoli Ukmergės, Inkilų kaime įsikūręs netradicinis šeimos verslas, kuriuo iš kartos į kartą perduodamas vilnos perdirbimo amatas. Pupšiai senelių pradėtą plėtoti šeimos verslą atnaujino 2008-ais metais, „ekonominės krizės“ pradžioje.


Kaip sako įmonės direktorius Algirdas Pupšys, šio amato galima būtų mokytis visą gyvenimą, nes vien Lietuvoje yra net 40 skirtingų vilnos rūšių!

„Iš pat pradžių galvojome tiesiog pavelti vilną. Nuėjome į parduotuvę ir pamatėme, kad ta iškaršta vilna kainuoja beprotiškus pinigus. Tuomet pagalvojome, o kodėl gi mums nepabandžius jos išsikaršti patiems? Ir taip viskas, etapas nuo etapo, prasidėjo“, – savo šeimos verslo pradžią prisimeną A. Pupšys.

Vyras pasakoja, kad ir įrengimus vilnai karšti turėjęs, tačiau šie buvę seni, reikėję juos atnaujinti, pirkti naują juostą. „Nusipirkome tą juostą. Po truputį tuos įrenginius atnaujinome ir pasileidome karšimą, – pasakoja netradicinio verslo įkūrėjas. – Tačiau karšimui reikia vilnos. O su ta vilna taip pat nėra taip jau paprasta!“

Pasirodo mūsų šalyje vilnos karšėjai dirba su atvežtine vilna, sako A. Pupšys. „O su mūsų, vietine vilna, praktiškai niekas nedirba Lietuvoje“, – nuostabos tuomet sako neslėpęs pašnekovas ir priduria, kad apdirbti vilną į Ukmergės rajoną žmonės veža iš tolimiausių šalies kampelių, tokių kaip Šilutė.

Pradedant vilnos perdirbimo verslą Pupšių šeima susidūrė ir su kitomis techninėmis problemomis: vilnos plovimu bei jos dažymu. „Nuvežėme į vieną fabriką tą lietuvišką vilną nudažyti, o čia mūsų klausia: ar ji plauta? O tai ją dar reikia plauti?, – dabar jau su šypsena veide savo reakciją prisimena vyras. – Žodžiu, kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių.“

O tų medžių, anot pašnekovo, priaugę yra tiek daug, kad vos spėjama su besikeičiančiomis technologijomis šioje vilnos apdirbimo srityje. „Mūsų verslas jau skaičiuoja 10-11 veiklos metus ir mes vos spėjame vytis technologijas, – tikina A. Pupšys. – Mes ne influenceriai ar startuoliai – mūsų verslas nėra inovatyvus. Tačiau žmonėms to reikia, todėl ir dirbame.“

Vyras pasakoja, kad iš vieno kilogramo vilnos gaunama tik 300-350 gramų siūlų. Pasak jo, geriausia būtų rūšiuoti vilną pagal avių veisles, tačiau tuomet jų kiekiai nebūtų dideli ir pramoniniu būdu apdirbti žaliavą būtų keblu.

„Daugiau kaip 50 proc. viso svorio nukrenta plovimo metu. Taip pat vilnos svoris skiriasi nuo avių veislių. Vilna iš principo turėtų būti skirstoma pagal avių veisles, o tų veislių Lietuvoje yra net 40-mt! Jeigu turi toną vilnos ir ją dar dalintum į 40 rūšių, tai būtų po 25 kg. Niekas tokių kiekių pramoniniu būdu neapsiims plauti ir apdoroti. Taigi, vilną skirstome pagal spalvas. Pavyzdžiui, balta vilna yra lengvesnė už pilką“, – sako verslininkas iš Ukmergės rajono.

Pupšiai dalį žaliavų importuoja iš užsienio valstybių, tokių kaip Australijos ir Naujosios Zelandijos, o dalį jau pagamintos produkcijos nuperka užsakovai taip pat iš kitų šalių.

Šeima anksčiau turėjo savo parduotuvę sostinėje, tačiau, pripažįsta įmonės vadovas, ją teko uždaryti. Šiuo metu užsakovai ar produkcijos pirkėjai Pupšių vilnos apdirbimo verslą atrasti gali interneto svetainėje. Daugiau žmonės mūsų ieško, negu mes ieškome kliento, sako įmonės direktorius Algirdas Pupšys.

Plačiau apie netradicinį vilnos apdirbimo amatą – radijo reportaže.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt