Verslas

2021.08.04 14:23

Galimybių paso neturintiesiems žadama užverti duris: į kavines ir ligonines neįleistų, būtų galima lankytis tik mažose parduotuvėse

atnaujinta 16.08
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.08.04 14:23

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė nutarimo projektui, kuriame numatoma, kad galimybių paso neturintys asmenys galės apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai, viešojo maitinimo įstaigos, ligoninės.

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė nutarimo įvesti papildomų ribojimų galimybių paso neturintiems asmenims projektui.

Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, nutarimo projektą dar žadama tobulinti ir galutiniai priimti kitą savaitę.

Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl ribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.

Nutarimo projekte numatyta, kad paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai būtų atviri tik galimybių pasą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.

Ši nuostata galiotų žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pagal visą skiepijimo schemą ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusiems koronavirusine infekcija, kai tai patvirtinta PGR arba antigeno testu, arba turintiems neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, taip pat vaikams iki 16 metų.

Svarbu pažymėti, kad galutinai patvirtinus nutarimą, norint gauti galimybių pasą, PGR testą teks atlikti savarankiškai privačiose klinikose, o tokių testų kainos valstybės nekompensuos.

Tiems asmenims, kurie skiepytis negalės dėl medicininių priežasčių, valstybė suteiks galimybę PGR testą atlikti nemokamai mobiliuosiuose punktuose.

Asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos būtų apribotos: jie galėtų apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, o jų prekybos plotas būtų mažesnis nei 1 500 kv. metrų. Tai galiotų ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendrasis plotas neviršija minėto ploto.

Vadinasi, į didžiuosius prekybos centrus ir juose esančias parduotuves būtų galima patekti tik su galimybių pasu.

Po Vyriausybės posėdžio I. Šimonytė žurnalistams patikino, kad galimybių paso sistemos turėtų atlaikyti didesnius lankytojų srautus.

„Juk, kai galimybių pasas buvo paleistas į gyvenimą, pirmosiomis dienomis ir valandomis tikrai labai daug žmonių sugebėjo prisijungti ir jį sau „nusikrauti“ į telefoną ar tiesiog pasitikrinti. Žinoma, dar papildomai tą pasitikrinsime, juolab kad prekybos centrai, kur tie skaičiai ar žmonių srautai gali būti didesni, yra numatyti vėlesniu etapu“, – pažymėjo premjerė.

Šimonytė primena, kad galimybių paso naudojimo išplėtimas susijęs su dviem etapais: „Pirmas etapas yra siauresnis, antras etapas – platesnis. Tai siūloma padaryti sąmoningai, turint mintyje, kad iki antrojo etapo turime maždaug penkias savaites, per kurias, jeigu žmonės nusprendė skiepytis pastaruoju metu ar skiepysis dabar, turės galimybę ne tik pasiskiepyti antrą kartą, bet ir turėti puikiai veikiantį įmunitetą ir galimybių pasą.“

Paklausta apie tai, kas prekybos centre turės tikrinti lankytojų galimybių pasus, ministrė pirmininkė akcentavo, jog visi techniniai aspektai dar bus apsvarstyti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija.

„Turbūt praktiškiausia būtų, kad tai darytų valdytojai, bet, manau, jog galima rasti įvairių sprendimų, kad reikalavimų būtų laikomasi. Tas bus suderinta tarp asociacijos, valdytojų ir Vyriausybės institucijų“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Asmenys, neturintys galimybių paso, taip pat negalėtų gauti grožio paslaugų, jiems būtų užvertos durys į ligonines (išskyrus būtinąją pagalbą), nebūtų galima naudotis viešuoju transportu, dalyvauti renginiuose.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pažymėjo, kad veikloms, kurioms būtų taikomi galimybių paso reikalavimai, papildomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo reglamentuojamos priemonės nebūtų įtvirtintos.

„Tai reiškia, kad nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimo, atstumų laikymosi ir kiti reikalavimai būtų rekomendacinio pobūdžio. Veikloms, kurios būtų vykdomos be galimybių paso, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos epideminės saugos priemonės būtų privalomos“, – sakė A. Dulkys.

Dalis ribojimų gali būtų priimti jau kitą savaitę

Paslaugas asmenims, neturintiems galimybių paso, siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų dar leistų grožio paslaugas, renginius atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos veiklų sąrašas dar trumpėtų.

Vis dėlto A. Dulkys pažymėjo, kad jau ateinantį pirmadienį Vyriausybė žada pritarti nutarimui, kuriame būtų numatyta, kokie ribojimai lauktų neturintiems galimybių paso dar iki rugsėjo 13 dienos. Planuojama, kad tokiems asmenims jau nuo rugpjūčio 10 d. užsivertų dalis nebūtinųjų kontaktinių paslaugų: sporto klubai, kino teatrai, teatrai, viešbučiai, kavinės.

„Iki rugsėjo 13 dienos, be galimybių paso nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis. Pavyzdžiui, nebūtų galimybės eiti į teatrą, nebūtų galimybės eiti į kino teatrą, tačiau su GP galėsime valgyti ir spragėsius ir gerti karštą šokoladą.

Tačiau negalėsime naudotis be GP viešbučių paslaugomis, nebus galima lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, nesvarbu, lauke ar viduje. Nebus galima organizuoti privačių švenčių restoranuose, kavinėse, sportuoti sporto klubuose, organizuoti ir dalyvauti uždarose erdvėse kultūros, pramogų ir sporto renginiuose, šventėse mugėse, renginiuose, festivaliuose“, – ribojimus vardijo ministras.

Prekybininkai nori daugiau ploto

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigė pritarianti Vyriausybės siūlymui parduotuvėse leisti lankytis tik galimybių pasą turintiems asmenims, tačiau siūlė, kad be galimybių paso būtų galima lankytis parduotuvėse, kurių plotas būtų ne 1500 kv m., o bent 2500 kv m.

„Mes patys siūlėme, kad tas plotas būtų 10 tūkst. kvadratinių metrų. Tokiu atveju nutarimo įgyvendinimas būtų sklandus. Tačiau dabar matome 1500 kvadratinių metrų. Nežinau iš kur šitas skaičius atsirado, tačiau apie tai mūsų klausta nebuvo“, – sakė R. Vainienė.

Ji pažymėjo, kad maisto prekių parduotuvėse, kurios yra ne prekybos centruose ir kurių plotas didesnis nei 1500 kv m., kasdien apsilanko 472 tūkst. klientų, todėl patikrinti, ar jie visi turės galimybių pasą, gali būti labai sunku.

„Tai mums sunkiai įsivaizduojama. Ar bent buvo įsigilinta, kad tiek Lietuvos gyventojų ten reikės patikrinti, kiek jų ateina, jei nepersiskirs srautas. Ar buvo pagalvota, kad būtent tokį srautą reikės patikrinti? Nes čia tikrai yra labai didelis srautas. Papildomi žmonės, įranga, tai yra kaštai. (...) Net jei ir būtų varteliai, kurie skenuoti, tai jie gali lūžti“, – įspėjo prekybininkų atstovė.

A. Armonaitė veikloms lauke galimybių paso siūlo netaikyti

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad veikloms lauke, pavyzdžiui, renginiams, galimybių paso būtų galima netaikyti, nes užsikrėtimo rizika atviroje erdvėje yra mažesnė.

„Siūlau pagalvoti dėl lauko veiklų, galbūt mums nereikėtų joms taikyti galimybių paso. (…) Su lauko veikla susijusi rizika yra maža, tad siūlome ir lauko prekybos, ir kitų veiklų tiesiog neįtraukti į galimybių paso veiklas“, – siūlė ministrė.

Dėl šio siūlymo Vyriausybė apsispręs kitą savaitę, galutinai tvirtindama nutarimą.

A. Armonaitė pažymėjo, kad dalį paslaugų bus galima gauti tik su galimybių pasu, siekiant, kad viruso plitimas būtų sustabdytas, o kitomis nei COVID-19 ligomis sergantys asmenys galėtų sulaukti tinkamos pagalbos.

„Sparčiai didėja lovų užimtumas ligoninėse. Žmonės, kurie šiandien serga tam tikromis ligomis ir jiems reikia gydymo, jau visai greitai gali būti priversti užleisti vietą tiems, kurie suserga COVID-19. Šiandien turime nemokamą vakciną, ją galima gauti nuo „Akropolio“ iki Palangos tilto. Todėl skiepykimės“, – ragino ministrė.

Galimybių pasas galios 2 mėnesius

Galimybių pasas nuo šio pirmadienio galioja 1 mėnesį, o nuo kitos savaitės galios 2 mėnesius.

Anot A. Armonaitės, Vyriausybė sieks padidinti skaičių vietų, kur būtų galima gauti galimybių pasą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovas Audrius Ščeponavičius per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė, kad pirmasis etapas būtų įvestas pasiekus tam tikrą lovų užimtumą.

Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad papildomi ribojimai ir draudimai bus įvedami, kai COVID-19 pacientams skirtų užimtų lovų skaičius pasieks 250.

Rugpjūčio 4 dieną iš COVID-19 pacientams skirtų lovų užimtos buvo 177.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.