Verslas

2021.08.03 17:30

Įvertino Nausėdos kvietimą verslui prisidėti prie sienos įtvirtinimų: mokesčiai mokami tam, kad valstybės apsauga veiktų

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.08.03 17:30

Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pakvietė verslus prisidėti prie talkos statant fizinį barjerą su Baltarusija, kurio įrengimas, kaip prognozuoja Vyriausybė, greitas nebus ir per šiuos metus nepasibaigs. ISM universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno manymu, apeliavimas į verslo pilietiškumą neturėtų būti efektyvios valstybės planas.


Prezidentūros, dalį planavimo, logistikos, neteisėtų migrantų saugojimo funkcijų, kurias dabar atlieka pasieniečiai, galima būtų deleguoti kitoms tarnyboms arba visuomeninėms organizacijoms, pavyzdžiui, Lietuvos šaulių sąjungai. Praėjusią savaitę išsakyta ir idėja verslui prisidėti prie fizinio barjero statybų, prezidentui priminus apie Vilniaus gynybinės sienos statybą 16-ame amžiuje.

LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ D. Misiūnas sakė manantis, jog šiuo metu didžiausiu trūkumu yra ne institucijų pajėgumai, o koordinavimas ir lyderystė.

„Pati sistema daug didesnė negu vien sienos apsaugos tarnyba ar savanoriškos organizacijos kaip šauliai. Labai šaunu, kad jos prisideda, tačiau prieš kviečiant savanorius, prieš tikintis, jog visuomenininkai padės, turime išnaudoti visus valstybės turimus resursus. Sunkiausia vieta turbūt yra koordinavimas ir planavimas, nes dažnas turbūt galvoj: galėčiau padėti, jeigu man pasakytų, ką daryti. Čia ir yra šuo pakastas – kažkas turi aiškiai sugalvoti, kas, kada ir po ko turi ką daryti, sukoordinuoti.

Nėra lyderystės, kuri aiškiai sudėliotų veiksmus, nors tai tikrai nėra situacija, kurios scenarijaus negalima buvo svarstyti. Ir greičiausiai jis buvo svarstytas, bet į tai turbūt buvo žiūrėta kaip į teorinę galimybę“, – sakė D. Misiūnas.

Kritiškai jis įvertino ir prezidento kvietimą verslui.

„Kad ir kaip tai patriotiškai ar visuomeniškai skambėtų, mano galva, tai tikrai ne planas A, ne planas B ir net ne planas C. Mes, kaip visuomenė, tas pats verslas, mokame mokesčius tam, kad veiktų valstybės sistema ir viena iš jos esminių funkcijų yra apsauga, taip pat ir sienos. Politikai daug metų giriasi, kad didina biudžetus ir esame saugesni, tačiau jeigu ištinka neplanuota situacija, tokia kaip šiandien, iš karto pradėti apeliuoti į verslo indėlį, manau, yra šiek tiek populistiška“, – sakė ISM rektorius.

Pasieniečiams šiuo metu talkina Lietuvos kariuomenė, Karo policija, kolegos pasieniečiai iš kitų šalių bei „Frontex“ tarnybos, taip pat Šaulių sąjunga. Pastaroji atsiliepė į pagalbos prašymą dar vasaros pradžioje

„Šaulių vyrai ir moterys jau nuo birželio 4-osios, kai situacija pablogėjo, kartu su VSAT vykdo patruliavimus, pasalas, postų sargybinių ir panašias funkcijas. Pastaruoju metu buvome truputį sulėtinę įsitraukimą, nes kitos organizacijos ir institucijos labai aktyviai įsijungė į organizaciją pasienyje“, – LRT RADIJUI sakė Albertas Dapkus, Šaulių sąjungos vadas.

Pasak jo, bent tiek, kiek tai liečia šaulius, veiklos koordinavimas pasienyje vyksta sėkmingai.

„Kaip visuomeninė organizacija, nepastebime, kaip valstybės institucijos koordinuoja tarpusavyje, tačiau kas liečia Valstybės sienos apsaugos tarnybą, turime pastovius susitikimus, apsikeitimą raštais, bendraujame – mūsų tarpusavio koordinavimas tikrai yra užtikrinamas“, – kalbėjo A. Dapkus.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.