Verslas

2021.08.02 22:16

Daugiau vyresnio amžiaus žmonių randa darbą, bet laukiama platesnės paramos socialiniam verslui

Goda Malinauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.02 22:16

Spartėja vyresnio amžiaus žmonių integracija į darbo rinką. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet kas mėnesį jų įdarbinama per keturis tūkstančius. Tačiau Darbdavių konfederacija pripažįsta, kad stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones vis dar yra. Karjeros konsultantai pastebi, kad požiūris keičiasi ir vyresni žmonės patys drąsiau ieško galimybių įsidarbinti.

Į skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekoje Panevėžio rajone susirinkę senjorai mokosi pagrindinių kompiuterio funkcijų.

„Dabar, kai, sakykime, nuotolinis darbas, tai visokie prašymai ir rajono savivaldybei, ir apskritai užklausimus visokius duoti. Tai labai padėjo“, – apie kursus pasakoja bibliotekininkė.

Žinios. Krupeckaitės ir Marozaitės duetas komandinio sprinto rungtyje užėmė 5 vietą

„Iki šiol nesinaudojome. Pirmiausia, atėjome, išmokome įsijungti kompiuterį, ko niekada nemokėjome, paskui su vedėja susikūrėm elektroninį paštą“, – vardija LRT TELEVIZIJOS kalbinta moteris.

„Išmokau įsijungti feisbuką, žinias pasižiūrėti, dokumentus pildyti, susikūriau CV“, – nurodo kita kalbinta moteris.

Mokymus vedanti bibliotekininkė Monika Dumbraitė sako, kad žmonės ateina dėl skirtingų priežasčių. Ne išimtis ir norintys patobulinti įgūdžius darbui.

„Kiti ateina, tarkime, dėl darbo, turi kažkokių skaitmeninio raštingumo žinių spragų. Tai su tokiais tiksliais, konkrečiais klausimais“, – aiškina bibliotekininkė.

Pasak mokymus organizuojančios asociacijos, per karantiną skaitmeninio raštingumo mokėsi vis jaunesni.

„Pradėjo jungtis prie mokymų 41, 42 ir daugiau metų žmonių – tie, kurie yra visiškai aktyvūs darbo rinkoje. Todėl mes darome išvadą, kad tai yra tie žmonės, kuriems labiausiai tų skaitmeninių įgūdžių reikia“, – teigia „Lango į ateitį“ valdybos pirmininkė Loreta Križinauskienė.

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė sako, jog kompiuterinis raštingumas ir kalbos yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vyresni ne visada ryžtasi bandyti įsidarbinti. Tačiau pastaruoju metu tokio amžiaus žmonės naujo darbo ieško vis drąsiau.

„Iš tiesų, užklausų sulaukiame pakankamai nemažai – tiek aš, tiek mano kolegos. Anksčiau per metus galbūt pasitaikydavo 2–3, o dabar per mėnesį“, – sako karjeros specialistų asociacijos vadovė Daiva Šilienė.

„Nuo šių metų pastebime jau gerėjančias vyresnio amžiaus žmonių integracijos į darbo rinką tendencijas ir jeigu anksčiau per mėnesį vidutiniškai įsidarbindavo šiek tiek daugiau negu 3000 vyresnio amžiaus žmonių, tai šiemet kiekvieną mėnesį sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje jau per 4000 vyresnio amžiaus žmonių“, – nurodo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Darbdavių konfederacijos prezidentas pripažįsta, kad stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones netrūksta. Sako, kad tam, jog jų būtų įdarbinta daugiau, reikia naujų socialinį verslą skatinančių teisės aktų.

„Darbdaviai tikrai atsargiai žiūri dėl to, kad jaunas žmogus yra potencialus ilgalaikis darbuotojas, į kurį galima investuoti ir tikėtis daugiau sėkmės. Vyresnio amžiaus žmonės turi kitų gerų savybių – pirmiausia, lojalumo, patikimumo, darbštumo ir tai, kad tu jį priimsi, tai jis tikrai gal 10 metų dirbs“, – teigia Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Darbdavys turi norėti, neturi užsiiminėti diskriminacinėmis praktikomis, stereotipizuoti vyresnio žmogaus. Antras dalykas, kai kada darbo vieta turi prisitaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių taip, kaip ji prisitaiko prie kitų žmonių, turinčių poreikių. Ir galų gale, vyresnio amžiaus žmogus turi nenuvertinti pats savęs“, – aiškina Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Pasak Užimtumo tarnybos, darbo rinka vyresnio amžiaus žmonėms tampa vis atviresnė dėl visuomenės senėjimo ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.