Verslas

2021.08.07 16:57

Milijardieriai drąsiai įgyvendina vaikystės svajones: nors rezultato laukti tenka dešimtmečius, bet iš to laimi ir mokslas, ir verslai

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Pinigų kaina“, LRT.lt2021.08.07 16:57

Ne valstybės, o turtingi verslininkai šiandien lenktyniauja, kuris užkariaus kosmoso platybes, investuoja šimtus milijonų dolerių. Kosmoso srities ekspertai LRT RADIJUI sako, kad neretai milijardieriai į kosmoso verslus investuoja ir dėl vaikystėje turėtos svajonės užkariauti plačias visatos erdves. Pasak jų, nors gali pasirodyti, kad tai tik milijardierių užgaidos, tačiau jų pagrindu kuriami nauji produktai, atsiranda naujos technologijos, o naudos gauna ir mokslas, ir įvairūs verslai.

Kosmoso ekspertas, vienas pagrindinių Lietuvos kosmoso veiklų iniciatorius ir skatintojas Vidmantas Tomkus sako, kad į kosmoso srity investuojantys milijardieriai tarsi vienu šūviu nušauna du kiškius. Pasak jo, tai ir milijardierių ambicijų demonstravimas, svajonių įgyvendinimas, tačiau tuo pačiu kuriama ir pridėtinė vertė mokslui bei verslui.


„Tai ir asmeninės ambicijos, tačiau iš kitos pusės tai yra komercinės įmonės, investuojančios į kosmoso technologijas, – sako jis. – Ir tai yra tikrai teigiamas reiškinys.“

V. Tomkus išskiria garsų verslininką, investuotoją, inžinierių ir programuotoją Eloną Muską bei jo 2002 m. įkurtą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) astronautikos bendrovę „SpaceX“. „Jis ir jo įkurta bendrovė yra daugiausia pasiekę šioje srityje, – neabejoja kosmoso ekspertas. – Jis sugeba sukonstruoti sistemas, kurios skrenda orbitoje ir dar toliau – į Mėnulį, taip pat planuojama ir į Marsą išskristi.“

2004 m. milijardieriai Ričardas Bransonas ir Willas Whitehornas įkūrė britų komercinių kosminių skrydžių kompaniją „Virgin Galactic“, kuri po raketinio orlaivio „SpaceShipOne“ sėkmės ėmė plėtoti kosminį turizmą. V. Tomkus teigia, kad kosminiu turizmu galėtų užsiimti ir mūsų šalis.

„Tas technologijas galima įvairiai pritaikyti. R. Bransono erdvėlaivis startuoja nuo lėktuvo platformos. Tai galima jį pakviesti atskristi į Šiaulių oro uostą ir galbūt iš ten jis galėtų teikti tas turizmo paslaugas. Tokia galimybė tikrai būtų“, – tvirtina Lietuvos kosmoso veiklų iniciatorius ir skatintojas.

Aviacijos inžinierius, įmonės „NanoAvionika“ vadovas bei pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas Vytenis Buzas pritaria V. Tomkui ir taip pat mano, kad milijardierių varžytuvės kosmoso srityje naudos atneša ir mokslui.

„Žinoma, kad naudos mokslui atneša, bet galbūt nereiktų ieškoti, kiek konkrečiai tos naudos mokslas gauna iš to, – sako V. Buzas. – Be abejo tai kažkiek primena Žiulio Verno knygas. Ta tokia ambicija yra. Ne vienas toks milijardierius yra pasakęs, kad tai buvo jų vaikystės svajonė. Galiausiai jie tapo labai turtingais žmonėmis ir, iš vienos pusės, tiesiog įgyvendino savo svajonę.“

Vis tik, įgyvendinant tokią svajonę, anot V. Buzo, gimė labai daug technologinių sprendimų. O tie nauji technologiniai sprendimai kuria naujas galimybes verslams bei supaprastina kelionę į kosmosą, sako jis. Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas pabrėžia, kad dėl tokių milijardierių iniciatyvų išlošia ne tik mokslas ir verslai, dirbantys su kosmoso sritimi, bet gimsta ir daugybė antrinių produktų, kurie savo vietą randa mūsų buityje.

„Kuo daugiau bus tokių iniciatyvų ir kuo daugiau bus tokių žmonių, kurie tai galės įgyvendinti, tai visiems nuo to bus tik geriau jau vien todėl, kad verslui ir mokslui atsiranda daugiau alternatyvų, kaip jie gali patekti į kosmosą. O jei yra daug alternatyvų, didėja pasiūla, tai automatiškai krenta kaina ir daugėja tokių antrinių teigiamų dalykų, dėl ko visiems mums tampa lengviau, – tikina pašnekovas. – Pirmiausia, aišku, tiems, kurie dirba toje srityje tiesiogiai, bet faktas, kad iš to pradeda vystytis ir visokie antriniai dalykai, kurie anksčiau ar vėliau pradeda tarnauti žmogui. Tai vienareikšmiškai yra labai geras dalykas.“

Kai kurie kritikai sako, kad geriau šie verslininkai savo milijardus investuotų į kovą su klimato kaita. Tai, esą, visuomenei būtų daugiau naudos. Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas tikina, kad kosmoso srityje besisukantys verslininkai sėkmingai investuoja ir šioje srityje.

„Na jie investuoja. Tikrai negalima sakyti, kad neinvestuoja. Taip, tas filantropinis spaudimas iš visuomenės yra, nes štai tam tikri žmonės uždirbo labai daug pinigų. Tačiau reiktų neužmiršti ir to, kad tai yra jų laisvas pasirinkimas. Juk jie yra privatūs asmenys. Jų milžiniškos komercinės įmonės uždirbo tuos pinigus.

Jie nepamiršta ir tų filantropinių ir aplinkosauginių dalykų – būtent tie patys žmonės ir investuoja bei specialius prizus skiria klimato kaitos mažinimo priemonėms“, – sako JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje stažavęsis V. Buzas.

Kosmoso ekspertas V. Tomkus pastebi, kad neretai gali atrodyti, jog tokios milžiniškos investicijos į kosmoso skrydžius niekada neatsipirks. Tačiau, anot jo, jos gali atsipirkti, tačiau reikia nepamiršti, kad tam prireikia nemažai laiko.

„Tam, kad tokia investicija atsipirktų, kartais reikia 20 ar 30 metų. Ir čia yra problema, nes labai sunku įtikinti plačiąją visuomenės dalį, kad reikia investuoti pinigus 20-čiai metų į priekį. [...] Bet kokiu atveju reikia džiaugtis, kad tie turtuoliai investuoja į technologijas, į naujus produktus, o ne išleidžia tuos pinigus tiesiog savo malonumui“, – įsitikinęs vienas pagrindinių Lietuvos kosmoso veiklų iniciatorius ir skatintojas V. Tomkus.

Apie visa tai plačiau bei Lietuvos verslo galimybes kosmoso srityje klausykite radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt