Verslas

2021.07.30 23:08

Didelis ekonomikos augimas džiugina, tačiau ekonomistai mato ir pavojaus ženklų: galime tapti brangūs, ne turtingi

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.30 23:08

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį – arti rekordo ir beveik prilygsta buvusiam 2007-aisiais, bet dalį ekonomistų vis tiek nuvylė. Sako, keista, kad pokytis ne dviženklis, nes auga viskas – mažmeninė prekyba, pramonė, vartojimas, atlyginimai. Tiesa, kainos irgi, bet nuotaikos gyventojams nesugadino, nes skurdas mažėja. Ekonomistai net įspėja – jeigu taip ir toliau, ūkis gali perkaisti.

Kai kurios parduotuvės po karantino atrodo tuščios, tačiau nereikia apsigauti, nes prekės čia išgraibstomos internetu ir žmonės netaupo.

„Kažkada kompiuteris, kurį standartiškai įsigydavo vartotojas, kainavo apie 500–600 eurų. Dabartinė tendencija yra kompiuteriai, kurie kainuoja virš 1 tūkst. eurų ir žmonės investuoja į gerus ir kokybiškus daiktus“, – pasakoja „Varlė.lt“ Panevėžyje pardavimų vadovas Donatas Degenis.

Ekonomistas apie BVP rodiklius: tai – signalas, kad galime tapti brangūs pirmiau, nei turtingi

Per pandemiją – ne tik elektroninės prekybos šuolis. Anot ekonomistų, įspūdingai augo visa mažmeninė prekyba, pramonė, o vartojimas toks, kokio seniai nebuvo. Apskritai, kalbama apie krizę, kurios daugelis nė nepajuto.

Statistikos departamentas fiksuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo beveik 9 proc.

„Augimas šiuo metu yra beveik rekordinis ir tai nėra ekonomikos perkaitimas, kurį mes stebėjome 2007 metais, kuomet iš tiesų beveik visi rodikliai signalizavo, kad yra ir NT, ir vartojimo burbulai“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba, kad rezultatas vis tik nuvylė.

„Tai yra augimas nemaža dalimi grįstas kainų augimu ir tai nėra geras signalas, nes tai reiškia, kad mes kaip pelė sukamės tame pačiame rate, vietoj. Mums atrodo, kad mes bėgame į priekį, bet mūsų išaugusias pajamas vis sparčiau suvalgo kylanti infliacija“, – aiškina Ž. Mauricas.

Prekės šiemet brango 3,5 proc., paslaugos – beveik 4 proc. Tokios infliacijos nebūta apie penkmetį. Kainų kilimas esą jau gali tapti pavojingas, nes numuš konkurencingumą.

„Ko rinkos tikisi? Euro zonoje jau tikimasi žemesnės nei 2 proc. infliacijos. Jeigu Lietuva labai iššoks ir išsiskirs iš bendro konteksto, mes galime tapti greičiau brangūs, nei turtingi“, – tikina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Kita grėsmė – galimas ekonomikos perkaitimas ateityje.

„Kai kurie rodikliai jau signalizuoja, kad ekonomika šyla. Pavyzdžiui, atlyginimų augimas jau 5 metus kasmet vidutiniškai siekia beveik 10 proc. Produktyvumo augimas yra gerokai lėtesnis. Tokį patį reiškinį matėme ir iki 2008 m. krizės“, – aiškina N. Mačiulis.

Kol kas didėjančios pajamos – pensijos, išmokos – sumažino vienišų tėvų ir pensininkų skurdą. Statistikų teigimu, ilgainiui neigiamą poveikį ekonomikai turės demografiniai rodikliai, kuriuos pandemija paveikė labiausiai: kai neaišku, kas bus toliau, žmonės nekuria šeimų, nenori gimdyti.

„Itin mažėjo gimstamumas, didėjo mirtingumas. Gyventojų skaičius mažėjo apie 12 tūkst., taigi, netekome nemažo miestelio gyventojų“, – aiškina Statistikos departamento vadovės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukavič.

Šiai pandeminei krizei įveikti Lietuva, kaip ir kitos šalys, skolinosi. Dalis ekonomistų sako, jeigu ūkis toliau augs kaip dabar, o ne gerokai sparčiau, teks mažinti išlaidas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.