Verslas

2021.08.04 05:30

Nerimo metai Baltarusijoje investavusiems lietuviams: dalis atsitvėrė tylos siena, kiti prabilo apie spaudimą

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.08.04 05:30

Kai kurie Baltarusijoje verslą turintys lietuviai sako sulaukę didesnio Baltarusijos tarnybų dėmesio, papildomų patikrinimų, kaltinimų remiant Sviatlanos Cichanouskajos judėjimą. Vis dėlto didžiausi šalies verslai atsitvėrė tylos siena ir padėties nekomentuoja. 

Baltarusijoje investavę lietuviai išgyvena nerimo metus. Po to, kai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose suklastotuose Baltarusijos prezidento rinkimuose šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka buvo perrinktas šeštai kadencijai, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai atšalo.

Santykių atšalimą ir režimo reakciją į kilusius protestus dėl suklastotų rinkimų pajuto ir Baltarusijoje verslaujantys lietuviai. Jiems teko susidurti su interneto blokavimu, vilkikų vairuotojai turėjo ilgiau laukti pasienyje, o birželį Baltarusijai buvo įvesta ir ekonominių sankcijų, kurios, kaip LRT.lt sako Užsienio reikalų ministerija, gali paveikti ir lietuvišką verslą.

Skaičiuojama, kad Baltarusijoje veikia 575 lietuviško kapitalo bendrovės. Savo padalinių čia turi ir Lietuvoje gerai žinomos įmonės, tokios kaip „Audimas“, „Kauno grūdai“, „Vakarų medienos grupė“, koncernas SBA, „Eugesta“.

Anot URM, kol kas nė viena lietuviška įmonė dėl pagalbos suprastėjus šalių santykiams į Lietuvos ambasadą nesikreipė.

Savo ruožtu portalas LRT.lt kreipėsi į dalį minėtų įmonių klausdamas, ar jos nepatiria režimo spaudimo. Vienos didžiausių – „Audimas“ ir koncernas SBA – teigė nuo komentarų susilaikančios.

Tuo metu „Vakarų medienos grupė“, Baltarusijoje turinti net keturias patronuojamąsias bendroves („VMG Industry Group“, „VMG Industry“, „SWOODS export“, „VMG WoodArt“), pažymėjo, kad šios bendrovės veikia įprastu režimu.

„Kaip tarptautinis investuotojas kartu su savo partneriu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku įvykius stebime nuolatos. Šiuo metu mūsų gamyklos Baltarusijoje veikia įprastu režimu“, – LRT.lt sako bendrovės atstovė Gerda Šešplaukytė.

Dėl papildomų patikrinimų prarado dalį klientų

Vis dėlto neįprastu režimu pastaruosius metus dirba verslininkui Jurgiui Adomavičiui Baltarusijoje priklausanti muitinės tarpininkų paslaugas teikianti bendrovė „Monolit Prom Invest“, turinti per šimtą darbuotojų.

Verslininko teigimu, Europos Sąjungai (ES) įvedus sankcijas Baltarusijai, jo įmonės aptarnaujami klientai yra papildomai tikrinami muitinės pareigūnų, o dėl tokių patikrinimų verslo partneriai praranda tūkstančius eurų ir atsisako bendradarbiauti su lietuviško kapitalo bendrove.

„Patiriame spaudimą ir nežinome, kas už tai atsakingas. Ar tai yra Baltarusijos muitinės nauji reikalavimai, ar tai nauja tvarka europietiškoms prekėms… Mūsų klientai patiria papildomų išlaidų pasienyje, nes muitinė detaliai tikrina krovinį. Automobilį iškrauti kainuoja 200–250 eurų ir užtrunka 1–2 dienas. Tai kenkia konkurencijai, kadangi pristatymo laikas turi labai didelę įtaką. Klientai kaltina mus, nes mūsų įmonė Baltarusijoje tvarkė muito dokumentus. Dėl to net keletas didesnių bendrovių atsisakė su mumis dirbti ir pasuko pas konkurentus“, – sako J. Adomavičius.

O pagrindinis jų konkurentas, teikiantis muitinės tarpininkavimo paslaugas, – Baltarusijos valstybinė įmonė.

„Mes ir nebežinome, ar čia muitinės taikoma griežtesnė patikra visiems, ar tai bandymas susidoroti su mumis, susidoroti su mūsų vežėjais, ar susidorojimas, kada važiuoja lietuviškos ar europietiškos kilmės prekės. Jūs įsivaizduokite, vežėjas užsako mūsų paslaugas 100–200 kartų per mėnesį ir sulaukia 20–30 patikrinimų, todėl patiria didelių nuostolių. Patiriame spaudimą ir jis mums labai skaudus, nes netenkame klientų“, – aiškina verslininkas.

Be to, J. Adomavičius pabrėžia, kad įmonės Baltarusijoje „Monolit Prom Invest“ vadovas ir vienas akcininkų ne kartą buvo apklausti Baltarusijos pareigūnų.

„Buvo bandoma įrodyti, kad mes remiame Sviatlanos Cichanouskajos judėjimą, nes esame europietiška įmonė. Tačiau mes jokių judėjimų neremiame, nors ir esame už skaidrų verslą ir valstybės valdymą“, – tikina J. Adomavičius.

Anot jo, papildomų nepatogumų verslui atsirado ir dėl Baltarusijos ribojimų iš šalies išvykti jos gyventojams.

„Savo įmonėse esame įdarbinę ne vieną Baltarusijos pilietį. Jie dabar nelabai gali į namus Baltarusijoje vykti. ES institucijos nebepratęsia vizų vietoje. Taip pat nėra aišku, ar atvykę į Baltarusiją jie galės iš ten į Lietuvą atvažiuoti. Padėtis niūri. Įmonėje Lietuvoje dirba 4–5 baltarusiai, o Lenkijoje – virš 20. Jie labai nusiminę, nes daugiau nei metus nebuvo grįžę namo“, – sako verslininkas.

J. Adomavičius pažymi ir pats dėl saugumo jau kurį laiką nekeliantis kojos į Baltarusiją. „Aš jau kelintus metus iš eilės vengiu vykti į Baltarusiją. Ne vienas geras pažįstamas įspėjo, kad tai būtų lengviausias būdas susidoroti“, – sako jis.

Investicijų į Baltarusiją mažėja

Vertinant sukauptas investicijas Baltarusijoje, galima pastebėti, kad nuo 1997 metų lietuviai iš viso kaimyninėje šalyje investavo 131,06 mln. eurų, o tai yra devinta vieta pagal Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas (pirmoje vietoje yra Latvija – 1,099 mlrd. eurų).

Anot bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, daugiausia lietuviai į Baltarusiją investavo 2019 metais, kada sukauptos investicijos pasiekė 151 mln. eurų ribą.

„Palyginti su 2019 metais, jos yra sumažėjusios 13,2 proc. ir stabiliai krinta. Statistika aiškiai rodo, kad Lietuvos verslas pastaruoju metu labai atsargiai investuoja į Baltarusiją, o tai, kad sukauptų investicijų suma mažėja, išduoda, kad dalis bendrovių iš Baltarusijos rinkos išėjo“, – sako ekonomistas.

2020 metų trečią ketvirtį lietuvių investicijų apimtys Baltarusijoje buvo neigiamos ir siekė –15,07 mln. eurų. Tai reiškia, kad lietuviai galėjo parduoti Baltarusijoje turimas įmones ar turimą akcijų dalį. 2020 metų ketvirtą ketvirtį jos taip pat buvo neigiamos –6,49 mln. eurų, o šių metų pirmą ketvirtį augo iki 3,92 mln. eurų.

Vis dėlto, A. Izgorodino teigimu, antrojo ketvirčio duomenys turėtų parodyti, kad investicijų prieaugis bus neigiamas.

„Kol kas matome tik pirmojo ketvirčio rezultatus, o „Ryanair“ lėktuvas buvo nutupdytas jau antrąjį šių metų ketvirtį. Manau, tie duomenys parodys, kad Lietuvos verslo investicijos į Baltarusiją dar labiau susitrauks. Lietuvos verslas supranta, kad investuodamas Baltarusijoje gali susidurti su papildoma rizika, patikrinimais, todėl investuoja mažiau“, – įsitikinęs ekonomistas.

A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol daugiausia Baltarusijoje lietuviai investavo į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 58,33 mln. eurų, apdirbamąją gamybą – 27,92 mln. eurų, profesinę, mokslinę ir techninę veiklą – 22,18 mln. eurų.

„Visgi lietuviams Baltarusija patraukliausia dėl prieigos prie žaliavų, o bene populiariausia jų – mediena. Dėl to turime nemažai investicijų ir gamyklų medienos pramonėje. Baltarusija turi daug medienos, todėl ši žaliava ten yra pigi, o medienos versle žaliavos kaina yra pagrindinė pelningumo dedamoji. Taip pat Baltarusija turi pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos“, – priežastis, kuo patraukli Baltarusijos rinka Lietuvos verslininkams, aiškina A. Izgorodinas.

Barštys: ekonominė situacija yra nepavydėtina

Bendrovė „Kauno grūdai“ Baltarusijoje turi dvi patronuojamąsias įmones – „Belfidagro“ ir KLM.

2008 metais Baltarusijoje įsteigta „Belfidagro“ gamina ir prekiauja premiksais bei baltyminiais vitamininiais mineraliniais papildais, o KLM vykdo prekybą pašarinėmis žaliavomis, veterinariniais preparatais, augalų apsaugos priemonėmis ir sėklomis.

Buvęs „Kauno grūdų“ vadovas bei akcininkas Tautvydas Barštys LRT.lt sako negirdėjęs, kad minėtos įmonės būtų sulaukusios didesnio valdžios dėmesio, patikrų.

„Tokių dalykų gal nėra, nors šaltumas santykiuose yra atsiradęs“, – sako T. Barštys.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominė situacija Baltarusijoje yra nepavydėtina.

„Šiuo metu, manau, nepalyginama, kaip buvo anksčiau ir dabar. (…) Ekonomiškai situacija tikrai nepavydėtina. Atsiradęs priešiškumas verslui nepadeda. Atsiranda įvairių trukdymų, papildomų patikrinimų kertant sieną ir panašiai“, – tikina verslininkas.

Paklaustas, ar ES sankcijos nepaveiks buvusių jo bendrovių Baltarusijoje, pašnekovas teigia, kad sankcijos gali turėti paveikį.

„Manau, kad susiduria [su poveikiu], nes papildomi biurokratiniai dalykai tikrai nepadeda verslui, tik stabdo jį ir trukdo“, – aiškina T. Barštys.

Verslininko teigimu, santykiams tarp valstybių gerėjant lietuviams apsimokėtų investuoti Baltarusijoje: „Tai yra kaimyninė šalis. Aš už kitus segmentus kalbėti nenoriu, bet kalio, azoto trąšų segmente sąlyčio taškų yra.“

Požiūris į mūsų įmones – jau kitoks

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Tautginas Sankauskas sako pastebintis, kad požiūris į lietuviškas bendroves Baltarusijoje – jau kitoks.

„Turime keletą asociacijos įmonių, investavusių Baltarusijoje ir ten vykdančių veiklą. Įvairūs patikrinimai nėra jokia naujiena, tik gal jų šiuo metu yra daugiau, ieškoma visokių kabliukų. Čia bus tik spėjimas, bet gal tai susiję su Baltarusijos ir ES konfliktu, kadangi požiūris į mūsų įmones jau yra kitoks“, – sako T. Sankauskas.

Vis dėlto jis pažymi kol kas negirdėjęs apie atvejus, kad per pastaruosius metus lietuviai Baltarusijoje būtų uždarę savo įmones. „Kad būtų uždaryta kokia įmonė, kol kas neteko girdėti“, – teigia jis.

Kaip pažymi T. Sankauskas, dauguma lietuviško kapitalo įmonių į Baltarusiją žengė Europos Sąjungai vykdant Rytų partnerystės programą. Šioje šalyje taip pat galima rasti pigesnių žaliavų, darbo jėgos kaštai irgi mažesni, o tai anksčiau ir suviliojo šalies verslininkus.

„Lietuvos verslo lūkesčiai visada buvo užsidirbti Baltarusijoje. Nelabai tolimoje praeityje buvo Rytų partnerystės programa, kuria remdamiesi mūsų verslai ir nukeliavo į Baltarusiją. (...) Ten yra kiti energetiniai resursai, prekių savikaina kita, darbo užmokestis mažesnis. Baltarusijoje ne tik produktai pigesni, bet ir didelė žaliavų rinka. Ten yra ir metalų, trąšų, lino, tekstilės, medžio pramonė. Prieiga prie šių žaliavų mums ir buvo patraukliausia“, – priežastis, kodėl lietuviai investuodavo Baltarusijoje, vardija T. Sankauskas.

Jis pažymi pastaraisiais metais taip pat negirdėjęs apie dideles lietuvių investicijas Baltarusijoje ir sako, kad verslas, pavyzdžiui, vežėjai, jau nusisuka nuo šios kaimyninės šalies rinkos.

„Kurgi drąsiai į nepažįstamus vandenis lįsi. Žinoma, aplinka dabar tokia, tad žmonės nėra linkę investuoti. Verslas keičia kryptį. Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad autotransporto ir vežimų sektoriuje įmonės persiorientavo į Vakarus. Todėl Baltarusija išlieka svarbi tik kaip tranzito šalis kitoms rinkoms pasiekti“, – aiškina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.