Verslas

2021.08.24 05:30

Taksi paslaugos tampa istorija: taksistai šnairuoja į pavežėjus, bet valdininkai diskriminacijos nemato

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.08.24 05:30

Vertindami pavežėjų ir taksi vairuotojų rinkos sąlygas Lietuvoje, taksi vairuotojai kelia klausimą, kodėl jiems ir pavežėjams taikomi skirtingi reikalavimai, nors teikiama paslauga – ta pati. Dėl griežto reguliavimo, jų teigimu, šis sektorius nyksta.

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad teiginys, jog taksi vairuotojų ir pavežėjų reglamentavimas vis dar nevienodas, nėra teisingas.

Dauguma – taksi įmonės

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovės Vaidos Eidimtienės teigimu, taksi veiklą kaip pagrindinę šiuo metu Lietuvoje vykdo 609 įmonės, o pavėžėjimo organizatorių paslaugas teikia 6 įmonės.

VMI duomenimis, teisinis statusas „bankrutuojanti“ bei „likviduojama dėl bankroto“ yra keturių taksi įmonių, bankrutavusių įmonių – taip pat keturios.

Liepos 30 d., VMI duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje taksi veiklą kaip pagrindinę buvo įregistravusi 151 įmonė, bankrutuojančių įmonių buvo dvi, bankrutavusių – taip pat dvi.

Kauno miesto savivaldybėje taksi veiklą, anot VMI, įregistravusios 39 taksi įmonės, viena yra likviduojama dėl bankroto, dar viena – bankrutavusi.

Klaipėdos miesto savivaldybėje taksi veiklą įregistravusios 32 įmonės, viena taip pat likviduojama dėl bankroto, informuoja VMI.

Pavėžėjimo organizatorių paslaugas Vilniaus miesto savivaldybėje įregistravusios ir veiklą vykdo 5 įmonės, iš jų 4 įmonės per 2021 m. I pusmetį sumokėjo daugiau nei 383 tūkst. eurų mokesčių.

Kauno miesto savivaldybėje pavėžėjimo organizatorių paslaugas įregistravusios ir veiklą vykdo dvi įmonės, per 2021 m. I pusmetį jos sumokėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų mokesčių. Klaipėdos miesto savivaldybėje pavėžėjimo organizatoriaus paslaugų veiklą įregistravusių įmonių nėra.

„Įmonėms, kurios teikia taksi ar pavėžėjimo organizatorių paslaugas, jokių mokesčių išimčių ar lengvatų nenustatyta. Įmonės moka nustatytus mokesčius taip pat, kaip ir kitas veiklas vykdančios įmonės“, – komentuoja V. Eidimtienė.

Tvirtina, kad taksi sektorius nyksta

Nors oficialūs duomenys rodo, kad taksi veiklą vykdo keli šimtai įmonių, Taksi verslo asociacijos direktorius Arūnas Kaminskas LRT.lt tvirtina, kad šio sektoriaus Lietuvoje iš esmės nebeliko, o didžiąją dalį po miestą zujančių automobilių vairuoja pavežėjai. To priežastis, anot jo, nevienodos sąlygos taksi vairuotojams ir pavežėjams.

„Taksi sektoriaus beveik nebeliko todėl, kad mūsų teisinė bazė padarė privilegijas pavežėjams, sudarė nelygias veiklos sąlygas. Aš nekalbu apie konkurenciją – konkurencijos čia būti negali, nes ji būna tik tais atvejais, kai yra vienodos veiklos sąlygos“, – kalba A. Kaminskas.

Kaip vieną iš aspektų A. Kaminskas išskiria nevienodą automobilių techninės apžiūros reglamentavimą.

„Jau nuo senų senovės automobilių, kuriais vykdoma komercinė keleivių vežimo paslauga, kaip ir taksi automobilių, techninė apžiūra pagal jų amžių turi būti atliekama kas pusę metų arba kas metus. [...] Šiuo metu išduodant leidimus tie dokumentai turi būti pateikti, bet kaip toliau vyksta, ar kas nors kontroliuoja, ar ta techninė apžiūra atliekama laiku, ar ne po pusės metų...“ – svarsto Taksi verslo asociacijos vadovas.

Dar vienas aspektas, anot jo, yra išlaidos, susijusios su komercinių automobilių draudimu.

„Jeigu išduodant leidimą turi būti komercinis draudimas, praėjus kiek laiko, kai reikia tą draudimą atnaujinti, jis [pavežėjas] vėl neprisipažins, nes jokiuose registruose pavežėjų automobiliai nėra identifikuoti.

Mes siūlėme, kad jiems būtų įvesti atskiri valstybiniai numeriai, kad bet kurioje įstaigoje jie būtų identifikuojami kaip komercinę veiklą vykdantys automobiliai ir būtų atliekami atitinkami veiksmai, tačiau tai buvo atmesta, nežinau kodėl“, – komentuoja A. Kaminskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad visuose taksi automobiliuose privalo būti įrengti taksometrai, o to nereikalaujama iš pavežėjų.

„Tai lemia ir papildomas išlaidas, ir nėra tokios variacijos su tarifais, kelionės kaina. Pavežėjas kada nori, tada didina kainą. Jei kaina skaičiuojama pagal kilometrus, įsigalioja Metrologijos įstatymas, aiškiai sakantis, kad jeigu paslauga ar prekė suteikiama sveriant, matuojant, tai turi būti atlikta metrologiškai patikrintu prietaisu. Kelionei apskaičiuoti vienintelis prietaisas yra taksometras“, – pabrėžia A. Kaminskas.

Jis kelia klausimą, kuo taksi paslaugos skiriasi nuo pavėžėjimo ir dėl ko reguliavimas turėtų skirtis.

„Paimkime viešojo maitinimo įstaigas – visoms reikalavimai vieni“, – priduria taksi verslo atstovas.

A. Kaminskas neslepia, kad pavežėjai išstumia taksi vairuotojus iš rinkos, o ir nemaža dalis jų tampa pavežėjais.

„Aš šios veiklos, kaip pajamų šaltinio, atsisakiau, nes dirbti vien tam, kad dirbtum, neapsimoka. [...] Taksi įmonės nyksta“, – nurodo jis.

Sąlygomis nesiskundžia

Pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ vadovo Lietuvoje Andriaus Pacevičiaus teigimu, išskirtinių mokestinių lengvatų dėl vykdomos veiklos įmonė neturi ir moka mokesčius nuo gautų pajamų dalies.

„Įmonės partneriai-vairuotojai sudaro tiesiogines sutartis su pagrindine įmone Estijoje, o juos aptarnauja ir įvairias vietines problemas sprendžia Lietuvoje įsteigta bendrovė „Bolt services LT“, joje šiuo metu dirba per 60 darbuotojų. Lietuvoje pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai-partneriai sumoka mokesčius valstybei nuo savo gautų pajamų dalies“, – komentuoja A. Pacevičius.

Jis taip pat sako, kad toks standartas netaikomas taksi paslaugas teikiančioms bendrovėms.

„Net ir šiandien taksi įmonės naudoja prie bendros sistemos neprijungtus taksometrus, todėl viskas priklauso nuo vairuotojo sąžiningumo aptarnaujant keleivius, mokant mokesčius už gautas pajamas ir bendrovės skaidrumo politikos“, – kalba A. Pacevičius.

A. Pacevičius sako, kad pavežėjams suteikiamos sąlygos Lietuvoje tikrai neblogos, ypač nuo 2020 m. sausio mėnesio, kai teisės aktais buvo apibrėžtos pavėžėjimo paslaugas teikiančių bendrovių atsakomybės.

„Pavyzdžiui, dabar kiekviena bendrovė privalo ne tik užtikrinti vairuotojų-partnerių licencijų klausimą, bet ir jų gaunamų pajamų reguliarų deklaravimą. O štai taksi paslaugas teikiantys asmenys ir bendrovės vis dar neturi tokių aiškiai apibrėžtų įstatymų, tačiau viešojoje erdvėje nuolat galima pastebėti nepasitenkinimą dėl jiems taikomų mokesčių politikos. Tik vienoda visiems deklaravimo sistema leis užtikrinti, kad būtų apskaitomos visos kelionės, pavyzdžiui, apmokėtos grynaisiais pinigais“, – komentuoja A. Pacevičius.

A. Pacevičius sako, kad pastaraisiais mėnesiais gyventojų naudojimasis pavėžėjimo paslaugomis auga. Paklaustas apie paslaugų įkainius, jis nurodo, kad visų kelionių kategorijų įkainiai matomi programėlėje.

„Veiklos modelis paremtas dalijimosi ekonomikos principais – kuo daugiau turime užsakymo metu pavėžėjimo paslaugą teikiančių vairuotojų-partnerių, tuo mažesnę kainą galime pasiūlyti klientams. Tai reiškia, kad pagal tuo metu esančią paklausą ir pasiūlą konkrečioje vietovėje bei pasirinktą kelionės kategoriją algoritmas gali automatiškai pritaikyti kainos daugiklį“, – paaiškina A. Pacevičius.

„Uber“ atstovė Ana Maria Borlovan LRT.lt taip pat sako, kad įmonėje kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant turimų vairuotojų skaičių, esamus užsakymus, atstumą, taip pat dienos ar nakties laiką.

„Keleiviai gali pasikliauti išankstine informacija apie kainas ir numatomą laukimo laiką net prieš užsisakydami kelionę“, – sakė ji.

Sąlygos taksi verslui – mažiau konkurencingos

UAB „Oryo“ valdomos išmaniosios taksi ir pavežėjų iškvietimo programėlės Lietuvoje „eTaksi“ atstovė Eglė Norkaitienė taip pat sako, kad nuo 2015 m. pabaigos, kai į keleivių vežimo rinką atėjo pavėžėjimo paslauga, sąlygos taksi verslui tapo mažiau konkurencingos.

„Gan ilgą laiką pavėžėjimo veiklai nebuvo keliami jokie aiškūs reikalavimai, todėl teikti šią paslaugą vairuotojams apsimokėjo labiau, o keleiviams buvo siūlomi mažesni paslaugų įkainiai. Nors 2017 ir 2019 m. buvo priimti įstatymai, reglamentuojantys pavėžėjimo veiklą, tačiau ir šiandien dviem identiškoms paslaugoms, kai keleivis automobiliu pristatomas iš taško A į tašką B, turime kiek skirtingas verslo sąlygas“, – komentuoja E. Norkaitienė.

Ji taip pat akcentuoja, kad taksi vairuotojai turi įsigyti taksometrus, atlikti jų metrologinę patikrą, valstybinius numerius pasikeisti į T serijos numerius, skirtus taksi automobiliams žymėti, vežiotis plafoną.

„Pavežėjai privalo vežiotis specialų skiriamąjį ženklą – lipduką, o kelionės kainas skaičiuoja pasirinkto keleivių vežimo organizatoriaus, su kuriuo dirba pavežėjas, mobilioji programėlė“, – palygina E. Norkaitienė.

Pašnekovė taip pat akcentuoja, kad nuo 2020 m. įsigaliojo ir naujas įstatymas, susijęs su pavežėjų pajamų deklaravimu. Keleivių vežimo organizatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti visus duomenis apie jų platformose registruotų pavežėjų pajamas, o taksi vairuotojai ar taksi paslaugas teikiančios įmonės pajamų deklaravimu rūpinasi savarankiškai.

„Svarbi ne tik įstatymų bazė, reglamentuojanti šias veiklas, bet ir priemonės, užtikrinančios jų įgyvendinimą. Dalis funkcijų, susijusių su taksi ir pavėžėjimo veiklos licencijavimu, nuo 2020 m. liepos buvo perduota Lietuvos transporto saugos administracijai“, – pažymi ji.

Paklausta, kaip vertina rinkos pasiskirstymą tarp taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių, E. Norkaitienė antrina, kad šiuo metu rinkoje dominuoja pavėžėjimo paslauga, tačiau taksi paslaugų poreikis tam tikram klientų segmentui vis dar išlieka labai aktualus, pavyzdžiui, verslo klientams.

„Vartotojams iš principo nėra skirtumo, kas nuveš, pasirinkimą labiau lemia taikoma kainodara, paslaugų kokybė, automobilių būklė ir t. t. Vairuotojai, turėdami galimybę, patys renkasi, kurią veiklą vykdyti: taksi ar pavėžėjimo. Kadangi nemaža dalis taksi vairuotojų perėjo į pavėžėjimo veiklą, ji tapo rinkoje dominuojanti ir dažnesniu vartotojų pasirinkimu“, – teigia E. Norkaitienė.

Ministerija: teiginys, kad reglamentavimas nevienodas, neteisingas

Ministerija teigia, kad taksi veiklą gali vykdyti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, o pavėžėjimo veiklą – tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis.

„Asmenys, siekiantys įgyti leidimą vykdyti taksi ar pavėžėjimo veiklą, turi [...] įregistruoti individualią veiklą ir turėti ne mažesnį kaip dvejų metų lengvojo automobilio vairavimo stažą, kai leidimo prašo fizinis asmuo, neturėti mokestinės nepriemokos [...] valstybės ar savivaldybės biudžetui, taip pat fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Toks asmuo taip pat turi būti Transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo bus vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį turi valdyti kitu teisėtu pagrindu, įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus“, – vardija ministerija.

Paklausta, kaip vertina Taksi verslo asociacijos teiginius, jog pavežėjų ir taksi vairuotojų reglamentavimas vis dar nėra vienodas, nors tiek vieni, tiek kiti teikia vienodas paslaugas, ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje nėra atskirų reikalavimų gauti leidimą vykdyti taksi ar pavėžėjimo paslaugą. Tad ir teiginys, kad taksi vairuotojų ir pavežėjų reglamentavimas vis dar nevienodas, anot ministerijos, nėra teisingas.

„Kelių transporto kodekse yra nustatyti skirtingi reikalavimai lengviesiems automobiliams, su kuriais bus vykdoma viena iš minėtų veiklų, ir tai susiję su vykdomos veiklos pobūdžiu – keleivis gali užsakyti taksi paslaugą per taksi dispečerinę ar sustabdęs taksi automobilį tiesiog gatvėje. Pavėžėjimo paslaugos užsakomos tik per vežimo organizatorių, be to, keleivis neturi galimybės sustabdyti pavėžėtojo automobilio gatvėje“, – nurodoma ministerijos atsakyme.

Susisiekimo ministerijos teigimu, Kelių transporto kodeksas leidžia vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą dviem būdais: keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais taksi ir keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (kaip pavėžėjimą). Abi veiklos yra licencijuojamos, joms išduodamas leidimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt