Verslas

2021.08.02 05:30

Vaiko priežiūros atostogų tvarka keisis jau po metų – kokie pokyčiai laukia ir su kuo nesutinka šeimos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.08.02 05:30

Po metų – 2022 m. rugpjūčio 2 d. – privalu Lietuvoje įgyvendinti Europos Komisijos direktyvą, kuri numato pokyčius vaiko priežiūros srityje. Nors kai kurias nuostatas Lietuva turi jau seniai, vaiko priežiūros tvarka turėtų pasikeisti. Planuojama, kad tėvai galėtų pasirinkti 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, iš kurių po du neperleidžiamus mėnesius tektų mamai ir tėvui. Be to, keistųsi ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai.

Kaip LRT.lt nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, Lietuva pakeitimų imasi dėl prieš porą metų priimtos direktyvos, kurią privalės įgyvendinti visos Europos Sąjungos šalys narės. Direktyva siekiama gerinti šeiminių ir darbinių santykių derinimą.

„Būtent visos Europos šalys turės perkelti tą direktyvą, kurioje numatyti tam tikri minimalūs dalykai, siekiant derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, minimalus tėvystės atostogų reikalavimas yra 10 d., ką mes tikrai viršijame, nes turime visą mėnesį tėvystės atostogų. Taip pat, pavyzdžiui, numatyti neperleidžiami mėnesiai tėčiui ir mamai, ko mes neturime ir ką turėsime perkelti“, – komentuoja D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Vis dėlto viena iš Šeimų asociacijos įkūrėjų, socialinių mokslų daktarė Vita Kontvainė LRT.lt teigia, kad ministerija, siūlydama pakeitimus, nemato visos „ekosistemos“, kuri susiformuoja aplink vaiko priežiūrą. V. Kontvainė akcentuoja, kad keičiant vaiko priežiūros išmokų laikotarpius derėtų koreguoti ir švietimo sistemą – kurti daugiau ugdymo įstaigų vaikams. Taip pat, anot jos, derėtų paanalizuoti priežastis, kodėl tėčiai nesirenka vaiko priežiūros galiojant dabartinei tvarkai.

Turėtų atsirasti 18 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogos

D. Telišauskaitė-Čekanavičė primena, kad prieš metus, kai buvo pristatyti pasiūlymai, kaip galėtų keistis tvarka Lietuvoje, visuomenės buvo prašoma apsispręsti, kuri alternatyva – 18 ar 24 mėnesių – gyventojams patrauklesnė. Vis dėlto gyventojai išsakė nuomonę, kad turėtų būti palikta pasirinkimo laisvė.

Paklausta, kodėl nebuvo pasirinkta įteisinti dviejų neperleidžiamų mėnesių laikotarpio ir kitų nuostatų nekeisti, D. Telišauskaitė-Čekanavičė teigia, kad tai lėmė Lietuvoje matomos problemos.

„Pavyzdžiui, antrieji vaiko auginimo metai. Gana didelė dalis tėčių iš tikrųjų vaiko priežiūros atostogomis pasinaudoja antraisiais vaiko metais, tačiau taip yra tik formaliai, nes tėčiai tuo metu dirba, o vaiką prižiūri mama, kuri išmokos negauna. Ji draudžiama valstybės lėšomis nuo minimalios mėnesinės algos, kas atitinkamai ateityje turi įtakos ir jos pensijai bei jos karjerai, nes ji gana ilgam laikui iškrenta iš darbo rinkos“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Anot D. Telišauskaitės-Čekanavičės, statistika rodo, kad apie 90 proc. vaiko priežiūros atostogų išėjusių tėčių iš tiesų dirba visu etatu, o tuo pat metu vaiko priežiūros atostogose lieka ir mama. Pašnekovės teigimu, tokiu būdu mama ne tik iškrenta iš darbo rinkos ilgesniam laikui, kas gali turėti įtakos jos karjerai ir pajamoms ateityje, bet nėra stiprinamas ir tėčio bei vaiko ryšys.

„Buvo nuspręsta peržiūrėti kompleksiškai visą sistemą ir ją truputį pakeisti, ko iš tikrųjų prašė ir EK, kritikuodama tuos mūsų antruosius vaiko auginimo metus. Visgi išmoka yra mokama iš socialinio draudimo, o tai, ką turime dabar, neatitinka socialinio draudimo principo. Socialinio draudimo tikslas – kompensuoti prarastas pajamas, o dabar antraisiais metais žmogus gali gauti ir 100 proc. savo darbo užmokesčio, ir dar išmoką“, – atkreipia dėmesį D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Paklausta, ar dabar siūlomi du neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai nėra per trumpas laikas, kad būtų sustiprintas tėvo ir vaiko ryšys ir mama greičiau sugrįžtų į darbo rinką, D. Telišauskaitė-Čekanavičė sutinka – siūlomas laikotarpis iš tiesų gana trumpas. Vis dėlto ji priduria, kad tai – pirmieji žingsniai ir vėliau neperleidžiamas laikotarpis galėtų ilgėti.

„Turime pradėti nuo mažų žingsnelių. Puikus pavyzdys yra Švedija, ji 1995 m. įsivedė neperleidžiamus mėnesius. Tikrai buvo visuomenė pasipiktinusi, tačiau su laiku tas laikotarpis buvo ilginamas ir dabar matome, kad Švedija tapo pavyzdžiu, derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Tėčiai ir mamos vienodai skirstosi vaiko priežiūrą. Bet jie ėjo tais mažais žingsneliais.

Taip, mes galėjome imti ne minimalią trukmę, ne du mėnesius, o keturis ar šešis. Dėl to su visuomene irgi konsultavomės. Nusprendus radikaliai pereiti, manau, tiek tėčiams, tiek mamoms būtų tam tikras šokas, todėl iš pradžių pradedame nuo to minimalaus laikotarpio – dviejų mėnesių. Ateityje, tikėtina, tas laikotarpis bus ilginamas. Čia sakau „tikėtina“, nes nežinia, kaip bus, bet yra toks pasvarstymas“, – tvirtina D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Vienų metų vaiko priežiūros atostogų trukmė nepopuliari

Paklausta, kodėl pasirinkta nustatyti būtent 18 ir 24 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, nebesiūlant galimybės vaiką prižiūrėti metus, kaip yra dabar, D. Telišauskaitė-Čekanavičė tvirtina, kad tokius laikotarpius taip pat padiktavo vyraujančios tendencijos.

Anot pašnekovės, prižiūrėti vaiką vos metus pasirenka itin nedidelė dalis šeimų. Be to, dauguma ugdymo įstaigų vaikus į darželius priima nuo dvejų metų, todėl sutrumpinus šį laikotarpį tėvams kiltų keblumų dėl vaiko priežiūros.

„12 mėnesių alternatyva realiai apmokama kaip ir 100 proc. buvusio darbo užmokesčio į rankas, tačiau tik tūkstantis tėvų pasinaudojo tais vieneriais metais. Visuomenei kelia susirūpinimą, kad darželių tinklas gana siauras ir tikrai yra mažai darželių, kurie priima vaikus jau nuo vienerių metų. Nuo pusantrų metų jau atsiranda daugiau galimybių, ypač didžiuosiuose miestuose, vaikus priimti į vaiko priežiūros įstaigas. Siekiant prie to prisiderinti, yra ta 18 mėnesių alternatyva“, – teigia D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Ji priduria – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra užsibrėžusi iki 2024 m. į ugdymo įstaigas priimti visus vaikus nuo dvejų metų, o vėliau šį laikotarpį ketinama ankstinti, tad ugdymo įstaigos galiausiai turėtų priimti ir 1,5 metų vaikus.

Siekiama, kad bendra suma per laikotarpį nepasikeistų

Įsigaliojus pokyčiams taip pat turėtų keistis ir išmokų mokėjimo tvarka. Per neperleidžiamus mėnesius tėvams būtų mokama 78 proc. nuo jų darbo užmokesčio popieriuje, tai sudaro 100,54 proc. darbo užmokesčio į rankas. Tiesa, šiai išmokai taikomos lubos – du vidutiniai darbo užmokesčiai.

Per likusius mėnesius mokamos išmokos dydį nulemtų pasirinkta vaiko priežiūros atostogų trukmė.

Vertinant galutinę per visą vaiko priežiūros atostogų laiką išmokamą sumą, ji neturėtų skirtis nuo tos, kuri išmokama pagal dabar galiojančią tvarką. Vis dėlto, pavyzdžiui, pasirinkus 24 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, antraisiais metais būtų mokama 25 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje, arba maždaug trečdalis gauto darbo užmokesčio į rankas.

Kaip paaiškina D. Telišauskaitė-Čekanavičė, tam įtakos turi nuostata, kad per neperleidžiamus mėnesius vienam vaiką prižiūrinčiam tėvui mokami 78 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.

„Mes siekiame išmokos bendrą sumą padaryti panašią, kaip žmonės gauna dabar. Tai reiškia, kad jeigu per du neperleidžiamus mėnesius mokama didesnė išmoka, atitinkamai kiti mėnesiai privalo būti sumažinti, bet per visą išmokos gavimo laikotarpį – ar 24, ar 18 mėnesių – šeima gautų tiek pat, kiek gauna dabar“, – nurodo D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Jos teigimu, buvo svarstoma nustatyti mažesnę išmoką per neperleidžiamus mėnesius, tačiau buvo suabejota, ar tai skatintų vaiko priežiūros atostogų neinančius tėčius šiais mėnesiais pasinaudoti.

„Dažniausiai tėčiai pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais, jeigu apmokėjimas atitinka jų darbo užmokestį, nes tai tiesiog juos skatina. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas, kad tie mėnesiai būtų apmokami šiek tiek daugiau, bet kiti – šiek tiek mažiau“, – aiškina D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad antraisiais vaiko priežiūros metais tėvams suteikiama galimybė užsidirbti pinigų ir neprarasti išmokos, jeigu bendra gaunamų pajamų ir išmokos suma nėra didesnė nei 100 proc. anksčiau gautų pajamų. Jeigu suma didesnė, atitinkamai mažinama vaiko priežiūros atostogose esančiam tėvui skiriama išmoka, o, užsiimant individualia veikla, išmoka bet kokiu atveju nesikeičia. Pastaroji nuostata įsigaliojo nuo šių metų.

„Tai yra paskata bent iš dalies sugrįžti į darbo rinką, nes tikrai buvo kritikuojama, kad dabar, jeigu tu visiškai sugrįžti į darbo rinką, tu vaiko tuo metu kaip ir neprižiūri. Jeigu sugrįžti tik iš dalies, vadinasi, pusę dienos prižiūri vaiką, o pusę dienos dirbi. Taip pateisinamas socialinio draudimo principas“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Vienišiems tėvams planuojamos papildomos priemonės

Priėmus naująją tvarką galimybė likti vaiko priežiūros atostogose ir trečiaisiais metais, kai nebemokama vaiko priežiūros išmoka, išliktų ir toliau. Tokiu atveju trečiaisiais metais vaiko priežiūroje esantis vienas iš tėvų ir toliau būtų draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, skaičiuojant nuo minimalios algos.

Sudėtingesnėje situacijoje po pokyčių galėtų atsidurti tie tėvai, kurie vaiką augina vieni. Kaip nurodo D. Telišauskaitė-Čekanavičė, Europos Komisijoje buvo keliamas klausimas, kad tokiu atveju vienas vaiką auginantis tėvas galėtų gauti ir formaliai kitam tėvui priklausančius neperleidžiamus mėnesius.

„Tie neperleidžiami mėnesiai galėtų būti perleisti, jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų yra miręs ir kitas augina vaiką. Tačiau EK nuomonė buvo griežta, kad neperleidžiami mėnesiai ir vadinami neperleidžiamais, nes jų niekas negali pasiimti, netgi tuo atveju, kai nėra vieno iš tėvų“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju šeimos, kuriose vaiką augina vienas iš tėvų, atsidurtų blogesnėje situacijoje, siūloma įvesti papildomus mėnesius. Į juos pretenduoti galėtų dėl įvairių priežasčių vieni vaiką auginantys tėvai, jiems būtų skiriama dviejų neperleidžiamų mėnesių išmoka.

„Tokių atvejų yra gana nemažai: nenustatyta tėvystė, vienas iš tėvų yra miręs, turintis sunkią negalią ar pan. Tas sąrašas nėra baigtinis. Vienišumo faktą nustatys savivaldybės socialiniai darbuotojai, kurie iš tikrųjų yra arčiausiai pačių žmonių, nes gali būti labai individualu. Pavyzdžiui, jei tėvas ar mama fiziškai ar psichologiškai smurtauja, tokiu atveju toks tėvas ar mama negali prižiūrėti vaiko. Tokie atvejai turės būti nustatomi individualiai“, – komentuoja D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Šeimos pokyčius palaiko, bet ragina matyti visą situaciją

Viena iš Šeimų asociacijos įkūrėjų, socialinių mokslų daktarė V. Kontvainė LRT.lt teigia, kad užsibrėžtas siekis padalyti vaiko priežiūrą tarp tėvų – geras, taip pat galimas ir išmokų peržiūrėjimas. Tačiau, pašnekovės teigimu, pokyčiai siūlomi neatsižvelgiant į visą vaizdą.

„Tarsi nėra suvokimo, kad yra tam tikra ekosistema, kuri susiformuoja aplink vaiko priežiūros atostogas, ir tai, kaip tos išmokos veikia, kaip jos įgalina arba riboja šeimas dirbti, dalyvauti darbo rinkoje arba rūpintis vaiku. Dabar šioje diskusijoje pasigendame tokio suvokimo, kad tai keis ne tik tai, kokias pajamas gauna šeima, bet ir tai, kaip ji organizuoja savo gyvenimą, susijusį su darbu ir vaikais“, – teigia V. Kontvainė.

Jos tvirtinimu, kalbant apie pokyčius, nediskutuojama apie paslaugų prieinamumą šeimoms: „Tarsi sakoma, kad pakeitus išmokas atsiras galimybių tėvams dirbti (tikrai sveikintina, kad skatinamas tas grįžimas į darbo rinką ir pajamos dėl to nenukenčia), bet nėra jokios diskusijos, bent jau nematyti iš savivaldybių, iš valstybės atstovų, kokį paslaugų tinklą mes tada plėtojame, norėdami paskatinti tėvus iš tiesų sugrįžti į darbo rinką“, – komentuoja V. Kontvainė.

Anot jos, keičiant vaiko priežiūros tvarką turėtų būti ne tik užtikrinama vaikų priežiūra, tėvams grįžus į darbą, bet ir lanksčios darbo sąlygos, kad tai leistų antraisiais vaiko priežiūros metais, pavyzdžiui, dirbti ne visu etatu, pasirinktomis valandomis ir kt.

„Reikalinga reali galimybė, o ne tik esanti popieriuje, kad ir darbdaviai tai suprastų. Bet kartu turi būti paslaugų įvairovė. Pavyzdžiui, darželiai Vilniuje yra prieinami nuo dvejų metų. Ir tai ne visiems vaikams. Apie kokias galimybes grįžti į darbo rinką galime kalbėti?“ – sako V. Kontvainė.

Mažiausiuosius priima tik privačios ugdymo įstaigos

V. Kontvainė atkreipia dėmesį – šiuo metu vaikų iki dvejų metų ugdymo paslaugas dažniausiai teikia privačios įstaigos, šios paslaugos prieinamos ne visoms šeimoms. Todėl, daro išvadą V. Kontvainė, dažna šeima atsidurs tokioje situacijoje, kai antraisiais vaiko priežiūros metais gaus mažesnę mėnesinę išmoką nei pagal dabartinę tvarką, bet į darbo rinką ir toliau negalės sugrįžti.

„Tikrai tuo pačiu metu turi vykti diskusija apie paslaugų įvairovės plėtimą. Turi atsirasti prieinamų, šeimai įperkamų paslaugų vaikams. Galbūt tai gali būti trumpalaikė priežiūra. Tiesiog tai turėtų būti platesnė įvairovė, nei yra dabar, nes būtent paslaugų prieinamumas riboją tėvų galimybes grįžti į darbo rinką, ne išmokos“, – akcentuoja V. Kontvainė.

Atkreipus dėmesį, kad ministerijos žada, jog po kelerių metų darželiai turėtų priimti ir mažesnius vaikus, V. Kontvainė neslepia tuo netikinti. Pasak jos, užtikrinti vietas darželyje visiems vaikams nuo dvejų metų žadama jau seniai, tačiau tai iki šiol nėra įgyvendinta.

„Nestatoma darželių, tai kur tie vaikai gaus tas vietas? Turi būti kokios nors aiškios investicijos, planas. Per metus ar dvejus neatsiras tos vietos. Norisi aiškaus ir savivaldybių įsitraukimo“, – sako V. Kontvainė.

Ji priduria suprantanti, jog ministerija siekia skatinti tėvus ir mamas dalytis vaiko priežiūros atostogas, tai yra geras siekis. V. Kontvainės teigimu, jos ir kolegės Vilanos Pilinkaitės-Sotirovič atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuo klausimu nuostatos Lietuvoje keičiasi ir šiuolaikiškėja, tačiau išlieka tendencija, kad, pavyzdžiui, net ir tėvystės atostogomis dažniau pasinaudoja miestuose gyvenantys ir vidutines arba aukštas pajamas gaunantys tėvai.

„Tie, kurie turi savo verslus, arba tie, kurie dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, paprastai tėvystės atostogomis naudojasi rečiau. Tikėtina, kad vien tas neperleidžiamų mėnesių įvedimas, neatsižvelgus į priežastis, kodėl vyrai rečiau naudojasi tomis tėvystės atostogomis esant dabartinei tvarkai, nepaskatins jų rinktis tų mėnesių“, – sako V. Kontvainė.

Tebevyrauja požiūris – moteris prižiūri vaikus, vyras uždirba pinigų

V. Kontvainės teigimu, taip pat kartais vyrams išeiti vaiko priežiūros atostogų nėra galimybės ir dėl jų darbo pobūdžio: „Gali būti, kad darbdavys neskatina to išėjimo, tai gali reikšmingai pakenkti karjeros siekiams. Be abejo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi imtis tam tikrų priemonių reguliuoti tai, (...) bet tai turi būti daroma labai pamatuotai.“

V. Kontvainė priduria – Lietuvoje tebevyrauja tradicinis šeimos vaidmenų pasiskirstymas – moteris rūpinasi vaikais, o tuo metu vyras uždirba pinigus. Tokia nuostata, anot socialinių mokslų daktarės, stipri ne tik šeimose, bet ir tarp darbdavių.

Todėl, svarsto V. Kontvainė, su didesniais sunkumais gali susidurti pirmosios pasikeitusia tvarka turėsiančios pasinaudoti šeimos, jos gali susidurti su neigiamu tiek darbdavių, tiek ir kolegų požiūriu.

„Mes džiaugiamės, kad šis paketas tarsi siekia keisti tas nuostatas ir imamasi žingsnių tai daryti. Kalbantis su vyrais, kurie vaiko priežiūros atostogų buvo išėję anksčiau, tarkime, maždaug prieš 10 metų, tai jie tikrai susidūrė su darbdavių neigiamomis nuostatomis ir darbdavių nesupratimu, ką dabar tas vyras čia sugalvojo, kur jis čia žada eiti kokio vaiko prižiūrėti“, – sako V. Kontvainė.

Jos tvirtinimu, iš apklausų dalyvių tenka girdėti ir apie atvejus, kai tėvai palieka darbą, kad galėtų prižiūrėti vaiką, o po vaiko priežiūros atostogų susiranda kitą darbą.

„Tie pokyčiai reikalingi. Manau, daromi geri žingsniai, bet nesvarstoma, kokį poveikį tai turės visam paketui, ką reiškia dirbti, auginti vaikus ir būti jaunu tėčiu ar mama. Trūksta platesnio situacijos matymo“, – sako V. Kontvainė.

Šiuo metu dėl siūlomų pakeitimų vyksta diskusijos su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Vėliau pokyčiams turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Anot D. Telišauskaitės-Čekanavičės, numatyta, kad įstatymas turėtų įsigalioti kitų metų rugpjūčio 1 d.

Remiantis direktyva, tai privalu padaryti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.