Verslas

2021.07.30 09:36

Dviprasmiška pandemijos statistika: ekonomika šuoliavo į viršų, tačiau vaikų gimė mažiau, žmonių mirė daugiau

atnaujinta 10.04
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.30 09:36

Per pirmąjį šių metų pusmetį pandemija didžiausią neigiamą įtaką turėjo demografiniams rodikliams, jie prastėjo dėl išaugusių mirčių. O štai beveik visi ekonominiai rodikliai tuo metu gerėjo, skurdas mažėjo, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. 

Penktadienį Lietuvos statistikos departamentas pristatė svarbiausių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pokyčius per pirmąjį pusmetį. Jie rodo, kad pandemija didžiausią neigiamą įtaką turėjo demografiniams rodikliams.

„Pirmojo pusmečio rodikliai rodo, kad COVID-19 labiausiai atsiliepė demografiniams rodikliams. Mažėjo gimstamumas, o mirtingumas didėjo“, – sako Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Jos teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų šalyje sumažėjo 12 tūkst.

„Netekome nedidelio miesto, tokio dydžio kaip Druskininkai, gyventojų skaičiaus“, – pažymi I. Masiulaitytė-Šukevič.

Be to, mažesnis buvo ir kūdikių gimstamumas, jų per pirmąjį pusmetį gimė 11 tūkst. Tai 16 proc. mažiau nei 2019 m. pirmąjį pusmetį.

Mirtingumas 2021 m. išaugo daugiau nei 17 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019 m.

„Iš viso per pirmąjį pusmetį mirė 24 tūkst. žmonių. Dėl natūralios gyventojų kaitos jų skaičius sumažėjo 12 tūkst. Įprastai daugiausia mirčių fiksuojama sausį, o šiemet buvo fiksuotas rekordinis mirčių skaičius, beveik 5 tūkst. mirčių.

Gyventojų skaičiaus mažėjimui daugiausia įtakos turėjo ne emigracija, kaip buvo anksčiau, o neigiama natūrali gyventojų kaita, kadangi tarptautinė migracija buvo lygi beveik nuliui – kiek gyventojų atvyko, tiek ir išvyko. Tokių žmonių buvo apie 18,5 tūkst., o 57 proc. visų atvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai“, – teigia I. Masiulaitytė-Šukevič.

Ekonomika augo, skurdo lygis mažėjo

Dauguma ekonominių rodiklių Lietuvoje per pirmąjį pusmetį gerėjo.

„Žvelgiant į ekonominius aspektus, šalis neatrodo labai blogai. BVP auga, atlyginimai didėja, nedarbas paskutinį ketvirtį net sumažėjo, darbo vietų skaičius išaugo iki rekordinių aukštumų. Skurdas mažėjo, gyventojų pajamos augo ir vartotojų nuotaikos gerėjo“, – pastebi I. Masiulaitytė-Šukevič.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų.

Ne tik augo ekonomika, bet ir gerėjo skurdo rodikliai. Per pandemiją 2021 m. mažėjo visų amžiaus grupių santykinis ir absoliutusis skurdas.

Skurdo rizikos lygis buvo 20 proc., o tai 0,9 procentinio punkto mažiau, palyginti su 2019 m. pajamų skurdu. Aukščiausias skurdo rizikos lygis pagal amžiaus grupes – tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Net 47,4 proc. vienišų žmonių taip pat pateko į skurdo riziką.

„Absoliutaus skurdo lygis taip pat sumažėjo ir siekė 3,6 proc. Džiugi žinia, kad absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto. Visgi reikia pažymėti, kad vieniši tėvai pateko į didžiausią riziką. Net 15,7 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena vienas suaugęs žmogus ir vienas ar daugiau vaikų, patiria absoliutų skurdą. Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui tenka mažiau nei 260 eurų, šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 eurai“, – akcentuoja I. Masiulaitytė-Šukevič.

Augo ne tik atlyginimai, bet ir kainos

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, birželį fiksuota 3,6 proc. metinė infliacija. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,5 proc., o paslaugų – 3,8 proc.

Nors metai buvo nelengvi šalies ūkiui, tačiau, nepaisant šalį ištikusios pandemijos, per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 9,9 proc., viešajame sektoriuje – 13,3 proc., privačiajame – 8,4 proc.

„2021 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 517,4 euro. Darbo užmokestis per metus padidėjo visų ekonominių veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 1,7 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 25,7 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo), išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 4 proc. sumažėjo“, – sako Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Tiesa, patys žmonės savo pajamų augimą vertino kiek kitaip.

Remiantis vartotojų nuomonių statistinio tyrimo rezultatais, 15 proc. apklaustų asmenų teigia, jog jų namų ūkių pajamos padidėjo, 18 proc. – kad sumažėjo, 66 proc. – kad nepasikeitė.

„Kaimo vietovėse, tiesa, tik 11 proc. respondentų pasakė, kad jų namų ūkio pajamos padidėjo. Bet teigiančiųjų, kad sumažėjo, buvo tik vienu procentiniu punktu daugiau nei mieste“, – tyrimo rezultatus apžvelgia I. Masiulaitytė-Šukevič.

Daugiausia – 35 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos didėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 32 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo. Kaimo vietovėse socialinės išmokos itin padidino pajamas. Net 40 proc. apklaustųjų teigė, jog pajamos didėjo būtent dėl jų.

Tie, kurie nurodė, kad pajamos mažėjo, kaip dažniausią priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį. Tai nurodė daugiau nei pusė apklaustųjų – 55 proc.; 22 proc. apklaustųjų pajamos sumažėjo dėl darbo praradimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.