Užkasti 80 tūkst. elektros tinklų po žeme per keletą metų yra brangu ir neracionalu, sako ESO vadovas Mindaugas Keizeris. Todėl, siekiant išvengti 2021 m. sausio mėnesio scenarijaus, kada dešimtys tūkstančių šalies gyventojų net keletą dienų liko be elektros, žadama pavojingiausias elektros linijų vietas nustatyti iš oro, o pavojų joms keliančius medžius iškirsti.
Ketvirtadienį Paluknio aerodrome „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pristatė priemones, kurios turėtų sumažinti elektros oro linijų avarijų skaičių ir padėti atsiradusius tinklo gedimus pašalinti operatyviau.
Tokių veiksmų, ESO vadovo Mindaugo Keizerio teigimu, privertė griebtis pavojingi gamtos reiškiniai, kurių kasmet vis daugėja.
Taip pat skaitykite
„2020 m. buvo tik vienas didelis stichinis gamtos reiškinys. 2021 m. buvo jau net trys. (...). 2019 m. buvo tik viena nedidelė gamtos stichija, o 2018 m. jų buvo dar mažiau. Gamtos stichijos dažnėja ir stiprėja. Pastarieji gamtos įvykiai buvo rekordiniai per visą hidrometeorologijos stebėjimo istoriją. Todėl turime adaptuotis prie dažnėjančių ir stiprėjančių gamtos reiškinių“, – sako M. Keizeris.
Jo teigimu, bene didžiausią pavojų elektros tinklams kelia medžiai. Siekiant nustatyti, kuriose vietose kyla didžiausias pavojus audrų metu sulaukti elektros tinklų gedimų, kartu su bendrove „Thrust“ buvo sudaryta 2 metų bendradarbiavimo sutartis, kuri leis naudojant „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją iš oro nustatyti galimus tinklo pažeidimus bei medžius, kurie kelia didžiausią pavojų.
Ši technologija skenuodama paviršių iš viršaus surenka didžiulį taškų masyvą, jis vėliau yra apdorojamas programine įranga, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos, sukuriamas aplinkos 3D modelis.
Inspektuoti bus pasitelkti ir lietuvių įmonės „Thrust“ kurti bepiločiai orlaiviai, taip pat sraigtasparnis.
„Naudojant „LiDAR“ technologiją sraigtasparnis galės praskristi virš oro linijų ir nustatyti, kur yra defektų. Kur yra skilę izoliatoriai, atramos su defektais arba kur medžiai yra per arti tinklų. Tokiu būdu mums nereikės eiti tūkstančių kilometrų palei linijas. Gausime duomenis ir sutvarkysime defektus. Tai bus skirta prevencijai ir einamajai priežiūrai.
Kitas dalykas, tokia technologija leis praėjus didžiulėms stichijoms ir medžiams užvirtus ant oro linijų sraigtasparniui greitai nuskristi ir per keletą valandų tiksliai nustatyti pažeistas vietas. Tokiu atveju mūsų darbuotojams nereikės eiti keleto valandų per miškus, ieškant tinklų nutrūkimo vietų“, – pažymi ESO vadovas M. Keizeris.
„LiDAR“ technologiją ESO ketina taikyti šiemet bei kitąmet. 2021 m. bus patikrinti 3 tūkst. elektros laidų, o 2022 m. – 5 tūkst.
Vieno kilometro laidų patikrinimo kaina sieks 45 eurus, o siekiant iš viso per 2 metus patikrinti 8 tūkst. elektros laidų planuojama išleisti 360 tūkst. eurų.
„Tai bus pigiau, negu darbuotojams tiesiog eiti ir tikrinti linijas“, – teigia ESO vadovas.
Papildoma bendradarbiavimo sutartis dėl oro linijų gedimų aptikimo po stichinių nelaimių pasirašyta ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT): „Su pasieniečiais yra sudaryta sutartis. Jeigu praūš stichija ir pasieniečiai turės laisvą sraigtasparnį, jie galės bendradarbiavimo pagrindais perskristi ir nustatyti tuos defektus“, – sako M. Keizeris.
Pažadėti, kad elektros tiekimo problemų nebebus, negali
ESO vadovas pasakoja, kad pirmąjį tūkstantį oro linijų, naudodama „LiDAR“ technologiją, bendrovė patikrino dar praėjusiais metais.
„Nustatėme medžių masyvus, tūkstančius medžių, kurie gali kelti pavojų oro linijoms. (...) Kritiniai defektai iš karto atiduoti šalinti, o nekritiniai bus tvarkomi vėliau. (...) Proskynose medžius šaliname, valome trasas. Taip pat padidinome pinigų sumą, kurią skirsime proskynų tvarkymui“, – sako ESO vadovas.
Pačiose pavojingiausiose vietose, E. Keizerio teigimu, oro linijos bus kabeliuojamos – užkasamos po žeme: „Tačiau neįmanoma 80 tūkst. kilometrų laidų užkasti po žeme. Tai nėra racionalu nei finansiškai, nei ekonomiškai“, – sako M. Keizeris.
Jo teigimu, pažadėti, kad daugiau nepasikartos 2021 m. sausio mėnesio scenarijus, kada dešimtys tūkstančių šalies gyventojų net keletą dienų liko be elektros, negalima, tačiau pavojingų medžių šalinimas turėti sumažinti incidentų skaičių.
Taip pat skaitykite
„Taip pasakyti negalime. Aš už gamtą neatsakau. Gamtos stichijų būna, todėl mums svarbu būti pasiruošus kuo efektyviau reaguoti ir būti paruošus infrastruktūrą, kad tų įvykių neįvyktų. „LiDAR“ padės numatyti, kur incidentai gali įvykti dėl medžių. Jeigu pavyks sutvarkyti pavojingus medžius, tai tų incidentų bus mažiau.
Aš pats asmeniškai dėl visų incidentų jaučiuosi atsakingas ir man labai nesmagu žiūrėti žmonėms į akis, kai jiems nutrūksta elektros tiekimas, o mes nesugebame jo atkurti. (...) Ar mūsų tinklas yra atsparus bet kam? Ne, bet tokio tinklo ir niekur pasaulyje nėra. Visgi mūsų tinklas geba daug metų neblogėti, o elektros tiekimas po nutrūkimo atkuriamas vis greičiau ir greičiau“, – akcentuoja jis.
