Verslas

2021.08.03 05:30

Sovietiniuose daugiabučiuose daugėjant kondicionierių, elektros dingimų tik dažnės: specialistai ragina imtis tinklo pertvarkos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.08.03 05:30

Reaguodami į klimato pokyčius, kuomet vis dažniau tenka vėsintis kondicionieriais, specialistai neslepia, jog daugumos senų daugiabučių elektros instaliacija tam nėra pritaikyta, todėl jau dabar būtina galvoti apie kardinalius tinklo pokyčius.

Elektros suvartojimas auga

Lietuvoje vis dažniau pastebimi klimato kaitos keliami reiškiniai. Štai šią vasarą fiksuojami karščio rekordai. Keičiantis klimatui ir šylant vidutinei metų temperatūrai, vėsinimo įrenginius įsigyja vis daugiau žmonių.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Egidijaus Rimkaus teigimu, klimato atšilimo tendencija ypač sustiprėjo 20 amžiaus pabaigoje ir tęsiasi iki šiol.

Dėl šios priežasties, anot jo, esant alinantiems karščiams gyventojai vis dažniau gelbstisi kondicionieriumi ir atitinkamai sunaudoja daugiau elektros energijos.

„Anksčiau mes daug negalvodavome apie kondicionavimą, o kuo toliau, tuo dažniau mums jo reikia, [...] todėl elektros energijos sunaudosime vis daugiau.

Kalbant apie energijos sąnaudas, čia jau kitas klausimas, kadangi mes gyvename platumoje, kurioje didžiąją dalį laiko šildomės, ir mūsų energijos sąnaudos šildymui vis dar didesnės nei kondicionavimo. Žinoma, galima šildytis ir elektra, bet dauguma mūsų šildymo formų yra kitokios. Kadangi mūsų žiemos dabar gana šiltos, energijos šildymui sunaudojame mažiau, bet vasarą, be abejo, energijos poreikiai išaugs“, – tvirtina E. Rimkus.

Jis taip pat priduria, kad neretai esama infrastruktūra nėra fiziškai pritaikyta tokiam elektros prietaisų kiekiui ir elektros instaliacija tiesiog neatlaiko apkrovos.

„Vadinamieji „black out'ai“, kai elektros sistema išsijungia tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, dažniausiai vyksta per didžiausius karščius, kuomet labai dideli energijos kiekiai yra naudojami kondicionavimui. Tikiu, kad mūsų sistema nėra pritaikyta tokiems energijos poreikiams, ir labai tikėtina, kad tokių atvejų taip pat būtų“, – teigia manantis E. Rimkus.

Besikeičiančias elektros energijos vartojimo tendencijas akcentuoja ir Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.

„Šilumos suvartojimą keis elektros suvartojimas, nes mes daugiau vėsinsimės, nei šildisimės – čia yra bendra tendencija. Kaip viskas tiksliai pasiskirstys, priklausys nuo konkretaus metų laiko, orų, nes klimatas keičiasi, bet tai nereiškia, kad orai vien šiltėja. Tiesiog orų ekstremumų mes turėsime daugiau: bus ir šaltų dienų, bet ir bus daugiau karčio bangų nei iki šiol.

Tarkime, jeigu Lietuva šiandien suvartoja maždaug dvigubai daugiau šilumos energijos nei elektros, manau, kad ši proporcija keisis ir mes pamažu kuo toliau, tuo labiau vartosime vis daugiau elektros“, – teigia R. Lapinskas.

Statistikos departamento duomenimis, elektros energijos poreikis Lietuvoje 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,8 proc. ir sudarė 13,4 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2020 m. importuota 7,9 TWh elektros energijos (arba 58,9 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,5 TWh elektros energijos, tai yra 38,9 proc. daugiau nei 2019 m. Iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m. pagaminta 46,7 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Beda pirštu į nepritaikytą infrastruktūrą

Vis dėlto R. Lapinskas kelia klausimą, kiek augantiems elektros energijos vartojimo pokyčiams pritaikyta daugumos Lietuvos daugiabučių elektros instaliacija.

„Statant daugiabučius namus, ypač tarybiniais laikais (dauguma daugiabučių yra vadinamosios senos statybos), niekas negalvojo apie tai, kad butuose bus naudojamasi tokiomis moderniomis priemonėmis kaip kondicionieriai ir pan. Dažniausiai butui priskiriami viso labo keli kilovatai elektros energijos, o normalus kondicionierius pats gali suvartoti tuos 2–3 kilovatus“, – pastebi R. Lapinskas.

„Pavyzdžiui, 60-yje butų atsirastų 60 kondicionierių – jeigu visi jie bus įjungti, daugiabutis vartos mažiausiai dar 120 kilovatų elektros energijos. Galiu pasakyti, kad, deja, ne – sistemos yra nepritaikytos. Kaimynai kaltins vieni kitus dėl „išmušamų“ saugiklių, reikės kažkaip greituoju būdu stiprinti įvadus ir keisti elektros instaliaciją. Tai yra absoliučiai buitiniai ir suprantami dalykai, reikia klausyti, girdėti mokslininkų prognozes, numatyti sritis, kurios bus neabejotinai paliestos – tai ir infrastruktūriniai dalykai, lietaus surinkimo sistema, ir imtis priemonių“, – LRT RADIJUI kiek anksčiau taip pat kalbėjo jis.

Dėl šios priežasties, anot R. Lapinsko, būtina galvoti apie pokyčius. „Kitaip tariant, šioje vietoje reikės didinti galias, pertvarkyti ir transformatorines, ir namų elektros spintas, ir įvadus, nes daugelis laidų senesniuose namuose nėra pritaikyti tokiai galiai. Jie gali pradėti smilkti ar net užsidegti. Tai yra didžiulis darbas, kuriuo turėtų rūpintis atsakingos institucijos“, – atkreipia dėmesį R. Lapinskas.

Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis tokias permainas energetikoje vadina pasikeitusia realybe, susijusia ne tik su klimato kaita, bet ir žaliuoju kursu, technologiniais pokyčiais.

„Anksčiau buvo įprasta, kad visi vartotojai buvo vadinami buitiniais vartotojais, nes elektrą naudodavo tik arbatinukui, siurbliui, televizoriui ar šviestuvui. Dabar tie patys vartotojai gali būti ir gamintojais. Viskas iš esmės keičiasi: ateina atsinaujinanti energetika, saulės jegainės“, – nurodo K. Jauniškis.

Vis dėlto šios permainos, antrina asociacijos prezidentas, kelia iššūkių visam šalies elektros tinklui.

„Šios žiemos stichija, kai dingo ne tik elektra, bet ir vanduo, šildymas, parodė, kad mes tampame vis labiau priklausomi nuo elektros, jos poreikis auga.

Jeigu, tarkime, 60 butų karštą dieną įsijungs kondicionierius, žinoma, bus problema, todėl mes turime kalbėti apie revoliucines permainas visoje tinklo infrastruktūroje. Tai susiję ir su elektromobiliais. Įsivaizduokite, jeigu visi automobiliai staiga taptų elektriniais, – būtų katastrofa, nes nebūtų kur jų pakrauti. Arba visi vartotojai taptų gamintojais. Tokiu atveju tinklas neapimtų tiek elektros, nes tinklas nėra pralaidus, pritaikytas mūsų vartojimo įpročiams, kurie buvo prieš dešimt ir dvidešimt metų“, – komentuoja K. Jauniškis.

Nuogąstavimams iš dalies pritaria

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) specialistai sutinka, kad nuogąstavimams dėl elektros vartojimo pokyčiams nepritaikytos infrastruktūros iš dalies galima pritarti.

„Tam tikrais atvejais, kai standartiškai butui skirta 3 kW leistinoji naudoti galia kiekviename bute, ir be kitų elektros įrenginių tuo metu įjungus apie 1–1,5 kW oro kondicionavimo įrenginių, gali būti per stipriai apkrauta bendrųjų reikmių elektros instaliacija ir dėl įvadinių saugiklių ar automatinių jungiklių suveikimo elektros tiekimas nutrūktų arba vartotojams tektų didinti jų maksimaliai pareikalaujamą galią“, – rašoma VERT atsakyme.

Atitinkamai gali būti reikalinga nauja elektros instaliacija pačių vartotojų butuose, tiek naujas elektros įvadas į daugiabutį ar elektros tinklų plėtra, pastebi specialistai. „Be abejo, tai papildomos prijungimo išlaidos tiek patiems vartotojams, tiek elektros energetikos įmonėms“, – priduriama.

Vis dėlto atitinkamų sprendimų poreikį, anot VERT specialistų, lemia elektros energijos tiekimo sutartyje vartotojų pareikšta pikinė galia, pagal kurią projektuojami ar rekonstruojami elektros tinklai. Šiam tikslui, pasak jų, reikalinga žinoti, kiek vartotojų norėtų naudoti kondicionierius ir kaip tai darytų įtaką elektros tinklui.

„Sprendimai taip pat priklausytų nuo to, ar vartotojai norėtų naudotis atsinaujinančiais energijos ištekliais, pavyzdžiui, galimybe ant daugiabučių stogų statyti saulės elektrines, ir tokiu būdu spręsti galios trūkumą daugiabutyje. Kaip minėta, tai pareikalautų papildomų techninių sprendimų ir finansinių investicijų“, – rašoma atsakyme.

Esant didesnės galios poreikiui ir vartotojų apsisprendimams, VERT atitinkamai rekomenduoja kreiptis į ESO dėl galios padidinimo ir/ar pasirinktą saulės elektrinės įrengimo bendrovę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad energetikos politika, strategijų kryptys formuojamos valstybės mastu ir priimami atitinkami sprendimai.

„Vis labiau didėjant vėsinimo sistemų ar kondicionierių poreikiui, turėtų būti atsižvelgiama rengiant atitinkamus teisės aktus“, – priduriama.

Galios keitimas daugiabutyje

Anot ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, bendrąja prasme galima sakyti, kad šaldymo ir vėdinimo ar šildymo įrenginių platesnis naudojimas daro įtaką augančiam elektros energijos poreikiui. Vis dėlto, jo teigimu, ESO negali pateikti tikslių skaičių ar palyginimų, kad būtent dėl šios priežasties išaugo elektros suvartojimas.

„Elektros skaitikliai nefiksuoja, kokie prietaisai suvartojo energiją ir ESO neturi duomenų, kad žinotų kuris konkrečiai klientas turi savo būste įsirengęs konkretų prietaisą“, – pažymėjo P. Kalmantas.

ESO atstovas pritaria, kad dauguma Lietuvoje esančių daugiabučių sistemų nėra pritaikyti didesniam elektros suvartojimui.

„Kalbant apie daugiabučių namų vidaus tinklus, silpniausia vieta būtų būtent jų vidaus tinklas. Atitinkamai ir butų elektros instaliacijos dažnai nepritaikytos kondicionierių prijungimui ir yra reikalinga atlikti išplėtimus“, – akcentavo P. Kalmantas.

ESO atstovas atkreipė dėmesį, kad bendrovės skirstomasis tinklas turi tam tikrą kiekį rezervo tinkluose ir dalies gyventojų poreikį dėl kondicionierių įsirengimo būtų galima patenkinti neatliekant tinklo išplėtimo darbų.

„Kokiam gyventojų kiekiui pakaktų galios, priklauso nuo individualios esamos tinklo situacijos, todėl vienareikšmiško atsakymo pateikti negalime. Kalbant apie situaciją, kur visi gyvenamojo namo gyventojai savo butuose įsirengtų kondicionierius, vienareikšmiškai reikėtų atlikti pakeitimus ir ESO tinkle“, – nurodė jis.

Ministerija: kiekvienas atvejis turėtų būti sprendžiamas atskirai

Apie tai, kaip vertinami minėti nuogąstavimai dėl netvarios elektros instaliacijos daugiabučiuose ir ar šiuo klausimu jau reikėtų svarstyti apie tam tikrus pokyčius, LRT.lt kreipėsi ir į Energetikos ministerija.

Kaip nurodoma Energetikos ministerija atsiųstame atsakyme, daugiabučių namų elektros sistemos – namo vidaus elektros tinklas – yra vartotojų energetikos įrenginiai, kurie iki nuosavybės ribos su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip tai numatyta Civiliniame kodekse.

„Daugiabučių namų vidaus elektros tinklų kaip ir kitų daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdymui, butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Civilinio kodekse be kita ko numatyta ir butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybė už bendrojo naudojimo objektus valdymą, tinkamą priežiūrą, remontą ar kitokį tvarkymą“, – rašo ministerija.

Atsižvelgiant į tai, daugiabučių namų savininkai klausimus dėl oro kondicionavimo prietaisų įrengimo daugiabutyje kiekvienu konkrečiu daugiabučio atveju turėtų spręsti su daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotu asmeniu, bendrija ar administratoriumi, kurie prižiūri ir valdo daugiabučių namų vidaus elektros tinklus, nurodo Energetikos ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.