Verslas

2021.07.29 13:29

Rudenį estai į taromatus grąžins ir vyno butelius, Lietuvos taromatų sistema tam nepritaikyta

Emilija Breiterytė, LRT.lt2021.07.29 13:29

Estijoje priėmus Pakuočių įstatymo pataisas, nuo rudens į taromatus bus galima grąžinti vyno, kitų alkoholinių gėrimų ir sirupo butelius, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Nors Lietuvoje kai kurių alkoholinių gėrimų pakuotes į užstato sistemą grąžinti galima, vyno ar stipriųjų gėrimų tarai užstato sistema nėra pritaikyta.

Didina taros perdirbimo apimtis

Estijos aplinkos ministerijos Aplinkos tvarkymo departamento vyriausiasis specialistas Kertu Sapelkovas ERR teigė, kad perdirbimo schema yra savanoriška, tačiau ji turėtų paskatinti didesnes perdirbamos taros apimtis.

„Šie pakeitimai turėtų motyvuoti pakavimo įmonę, supakuotų prekių pardavėją ir galutinį vartotoją pakartotinai naudoti ir grąžinti pakuotes didesniais kiekiais“, – sako K. Sapelkovas.

Lietuvoje užstato sistema pradėjo veikti 2016 m. vasario mėnesį. PET plastiko ir metalo pakuotes gyventojai į užstato surinkimo vietas grąžina noriai – pernai ten nukeliavo virš 9 iš 10 į rinką išleistų pakuočių (lietuviai grąžino kiek daugiau nei estai), o stiklo pakuotes lietuviai grąžina vangiau – pernai buvo surinkta 85 proc. stiklo taros.

Trūksta vietos

Ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sako, kad Lietuvoje pagrindinė problema, jei norėtume papildomai surinkti vyno, stipraus alkoholio butelius, būtų jų užimama vieta pas prekybininkus.

„Stikliniai buteliai užima labai daug vietos. Buvo įvertinta, kad išplėtus užstato sistemą stiklinių butelių padaugėtų nuo dabar sistemoje esančių 6000 tonų per metus iki apie 60 000 tonų. Dešimt kartų padidėtų stiklinių pakuočių tonažas, o stiklinės pakuotės ir užima daugiausia vietos prekybos vietose“, – sako G. Varnas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės teigimu, Lietuvoje užstato sistema veikia optimaliai ir bet kokia plėtra ją iškraipytų, sukeltų labai daug prisitaikymo kaštų. „Bet koks jos papildymas tikėtina, kad padidintų kaštus ir sumažintų efektyvumą, nepasiektų keliamų tikslų“, – sako ji.

Anot R. Vainienės, yra skirtingi taromatai ir dalis jų traiško stiklą, o kai kurių stiklinių butelių dabartiniai taromatai sutraiškyti negali. Ji, kaip ir G. Varnas, išskiria ir kitą problemą – patalpas.

„Dabartinės patalpos yra pritaikytos esamam pakuočių skaičiui. Stiklinė tara užima daug tūrio, daug erdvės, tai reikėtų perdaryti tuos namelius, kioskelius. Pas kai kuriuos prekybininkus tara yra priimama viduje, tai iš viso neaišku, kaip ten reikėtų pertvarkyti tuos plotus“, – sako R. Vainienė.

G. Varno teigimu, užstato sistemos diegimo priežastis yra ta, kad pakuočių, naudojamų gamtoje, neįmanoma kitaip sutvarkyti, nes tradicinė konteinerinė sistema neveikia. „Dėl to toms pakuotėms, kurios teršia gamtą, ir kurioms nėra paprasta išspręsti problemos su konteinerine sistema, yra diegiamos papildomos sistemos. Užstato sistema, akivaizdu, kad puikiai susitvarko su šia problema“, – sako jis.

Pavyzdys – tik Suomija

Šiuo metu stipraus alkoholio, vyno butelius iš šalių, kurios turi užstato sistemą, surenka tik Suomija, o Norvegija stiklo taros nesurenka visai. G. Varnas teigia, kad į užstato sistemą ir neįmanoma sudėti visko – visų popierinių pakuočių, visų šampūno buteliukų arba konservų dėžučių.

„Būtina sutvarkyti konteinerinę sistemą, kad ji irgi veiktų taip pat puikiai, kaip ir užstato sistema <...>. Tas iškėlimas dar vienos papildomos rūšies pakuotės į užstato sistemą nesprendžia pagrindinės problemos – konteinerinės sistemos tinkamo veikimo. O jį spręsti bet kuriuo atveju būtina, nes šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja tik apie dešimtadalį visų pakuočių“, – kalba G. Varnas

Anot jo, net ir perkėlus vyno, kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes į taromatų sistemą, vis tiek didžioji dalis visų pakuočių vis tiek liktų konteinerinėje sistemoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.