Verslas

2021.07.28 16:19

Siūlymas leisti nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus sutinkamas skirtingai: darbdaviai – sveikina, profesinės sąjungos – peikia

Gabrielė Sagaitytė, Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.28 16:19

Premjerės siūlymą leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo sąmoningai apsisprendusius nesiskiepyti darbuotojus profesinės sąjungos tvirtina vertinančios neigiamai ir besistebinčios, jog norima imtis tokių drastiškų priemonių. Tuo metu darbdaviai sako tokiam siūlymui pritariantys ir pabrėžia, kad žmonių vidinės fobijos neturi kelti pavojaus aplinkiniams.

Per trečiadienį vykusį Vyriausybės pasitarimą premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė sekti Latvijos pavyzdžiu ir leisti darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

„Manau, kad įstatymų pakeitimų, kuriuos Vyriausybė galėtų pasiūlyti Seimui, pakete toks pasiūlymas galėtų rasti savo vietą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji taip pat teigė, jog skiepytis būtų privaloma kontaktines paslaugas teikiantiems darbuotojams.

„Yra darbų, kuriuos galima dirbti nuotoliniu būdu ir tai nekelia jokių didelių problemų. Tačiau yra kontaktinių darbų, tai mes pirmiausia ir kalbėtume apie tokius darbus, kurie reikalauja kontakto su kitu žmogumi ir rizika yra didesnė“, – taip pat sakė ji.

LPSK: kas toliau? Uždrausime eiti į parduotuvę?

Tokį ministrės pirmininkės siūlymą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia vertinanti neigiamai.

„Vertiname blogai, aš jau tą sakiau, kai atsirado Latvijos pavyzdys. Skubėjimas imtis drastiškų priemonių yra nesuprantamas“, – stebisi I. Ruginienė.

LPSK vadovė pabrėžia, jog tokia gyvybiškai svarbi funkcija, kaip darbas, iš žmonių negali būti atimta.

„Vyriausybė, užuot apribojusi, tarkime, pramogų veiklas, dėl kurių žmogus gali pats apsispręsti, pavyzdžiui, jeigu jis nesiskiepija, negali nueiti į kiną, galėtų rinktis, kas jam yra svarbiau, dabar ta galimybė yra peršokama ir imamasi jau kraštutinių priemonių, kur darbuotojas turi grėsmę prarasti gyvybiškai svarbią funkciją, t. y. savo darbą.

Antras žingsnis bus koks? Gal tada bus apribota ir galimybė į parduotuvę nueiti, gyvybiškai svarbių produktų nusipirkti? Kiek mes dar spausime tą žmogų, kol galų gale priversime pasiskiepyti? Ar tikrai tas kelias yra teisingas?“ – klausia I. Ruginienė.

Ji taip pat kelia klausimą dėl finansinių išteklių, kurie būtų reikalingi priėmus minėtą sprendimą.

„Kas iš to? Tarkime, užspausime žmogų, jis išeina iš darbo, negali vykdyti savo funkcijų ir jis nenorės pasiskiepyti, tai valstybė yra geriau pasirengusi apmokėti pašalpas? Reiškia, pinigų testuoti kaip ir nėra, testų mes neapmokėsime, bet pašalpas mokėti dėl sumažėjusių pajamų valstybė bus pasirengusi. Nelabai suprantu, kokiu keliu mes einame“, – piktinasi I. Ruginienė.

LPSK pirmininkė akcentuoja, kad vis daugiau žmonių skiepijasi, todėl siūlymas imtis griežtų priemonių iki šiol to nepadariusių darbuotojų atžvilgiu yra nesuprantamas.

„Dabar visi ganėtinai eina skiepytis. Dabar vasaros laikotarpis, o rudenį skiepijimasis suintensyvės. Mes net nesistengiame analizuoti priežasčių, kodėl pusė populiacijos nepasiskiepijo. Gal ten yra visiškai objektyvios priežastys, kurias galima išspręsti ir padidinti tą skaičių. Neįvertiname, kad yra nemažai persirgusiųjų, kuriems skiepytis nereikia. Iš pradžių reikėtų atlikti šiuos žingsnius, o paskui pradėti gąsdinti darbuotojus.

Mes nespėjame atsakinėti į užklausas. Jūs neįsivaizduojate, koks chaosas. Su kiekvienu gąsdinimu žmonės tiesiog pasiunta. Tokiais metodais žingsnis po žingsnio kelsime tik neigiamas emocijas ir dar labiau atstumsime žmones nuo noro skiepytis“, – atkreipia dėmesį I. Ruginienė.

Tokiais metodais žingsnis po žingsnio kelsime tik neigiamas emocijas ir dar labiau atstumsime žmones nuo noro skiepytis.

I. Ruginienė

Romanovskis: sveikiname premjerės lyderystę

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako sveikinantis premjerės lyderystę siūlant tokį sprendimą.

„Pirmas svarbus dalykas, kad premjerė parodė aiškią lyderystę ir politinę valią, kad ji, kaip Vyriausybės vadovė, deklaruoja, kaip yra matomas pandemijos valdymas, darbdaviams suteikiant papildomas teises nušalinti darbuotoją. Tokią lyderystę sveikiname“, – sako A. Romanovskis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė turėtų nurodyti konkrečias profesijas, kurių atstovams pasiskiepyti būtų privaloma, taip išvengiant konfliktų tarp darbdavių ir darbuotojų.

„Kol kas girdime, kad galutinis sprendimas yra darbdavio ir politikai nori dalintis atsakomybe su darbdaviu. Tai reiškia, kad darbdavys priims sprendimą, nušalinti darbuotoją ar jo nenušalinti. Iš principo reikėtų eiti kitu keliu ir nurodyti, kokios profesijos yra svarbios, kad nebūtų darbdavio prerogatyva spręsti, ar galima nušalinti darbuotoją, ar ne.

Dabar turime ypač įtemptą situaciją dėl laisvų darbo vietų. Darbuotojo nušalinimas gali lemti, kad jis tiesiog pats nuspręs išeiti iš darbo ir nesudėtingai susiras darbą kitoje vietoje, kur nebus tokių griežtų reikalavimų“, – pastebi A. Romanovskis.

Jis taip pat siūlo svarstyti ir apie papildomas priemones, kurios galėtų paskatinti skiepytis. Pavyzdžiui, atsisakiusiems skiepytis ir išėjusiems iš darbo žmonėms nemokėti nedarbingumo išmokų.

Premjerė parodė aiškią lyderystę ir politinę valią, kad ji, kaip Vyriausybės vadovė, deklaruoja, kaip yra matomas pandemijos valdymas.

A. Romanovskis

Pramonininkai: žmonių vidinės fobijos neturi kelti pavojaus aplinkiniams

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sako pritariantis siūlymui nušalinti nuo darbo skiepytis atsisakiusius darbuotojus ir pažymi, kad žmonių vidinės fobijos neturi kelti pavojaus aplinkiniams.

„Pritariame galimybei ir lankstumui pakeičiant darbuotoją. Žinoma, žodis „nušalinti“ galbūt nėra tinkamiausias... (...) Visų pirma visada yra noras pasiūlyti darbuotojui pasiskiepyti arba surasti kitą poziciją, kuri nereikalautų to kontaktinio bendravimo aptarnavimo sferoje. Ir tik tada, jeigu žmogus atsisako keisti poziciją nenorėdamas skiepytis, galimybė jį pakeisti yra logiška. Juk mes negalime rizikuoti klientų ir kitų žmonių sveikata, jeigu kas nors turi savo vidinių fobijų. Žinoma, išimtis turi būti, jeigu žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sako V. Janulevičius.

Jis taip pat pažymi, kad darbdaviai tikrai neskubėtų nušalinti nepasiskiepijusių darbuotojų, o visų pirma bandytų jiems surasti kitokį darbą, kuris nereikalautų kontakto, kadangi rinkoje yra didžiulius darbuotojų trūkumas.

Pritariame galimybei ir lankstumui pakeičiant darbuotoją. Žinoma, žodis „nušalinti“ galbūt nėra tinkamiausias...

V. Janulevičius

Tarp pramonės įmonių, kuriose dirba apie 300 tūkst. asmenų, pasiskiepiję 84 proc. darbuotojų, sako V. Janulevičius. Vis dėlto, kai kuriuos įtikinti skiepytis sunku, todėl Vyriausybės siūlymas dėl nušalinimo galbūt paspartintų vakcinaciją.

„Vis dar susiduriame su situacija, kada kitomis kalbomis kalbančių nepasiskiepijusių darbuotojų yra daugiau. Nežinau, kodėl taip yra, galbūt jiems reikia pasiūlyti galimybę skiepytis kitomis vakcinomis ar ieškoti kitokių galimybių. Bandyti jiems surasti kitą vietą. Bet jei tokios galimybės nėra, tai galimybė pakeisti darbuotoją yra teisinga, nes mes kalbame apie visuomenės sveikatą“, – akcentuoja V. Janulevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.