Verslas

2021.07.27 19:31

Artėja nerimo ruduo verslui: dar vieną uždarymą atlaikytų ne visi

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.27 19:31

Augant susirgimų COVID-19 skaičiams, verslas bijo blogiausio – dar vieno uždarymo. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad trečią kartą uždaryti verslo įmonių neplanuojama, o toms, kurios susidūrė su sunkumais, dar liko nepaskirstyti 95 mln. eurų. 

Vis garsiau kalbant apie kylančią ketvirtąją koronaviruso bangą, ministrai kol kas apie verslo uždarymą nekalba ir skelbia, kad karantinas ir draudimai bus tik nepasiskiepijusiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pirmieji ribojimai būtų įvesti ligoninėse užpildžius 300 vietų, skirtų COVID-19 pacientams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad, jei būtų įvedami ribojimai, pinigų paramos maišelyje dar likę 95 mln. eurų. Vis dėlto kai kurių paramos priemonių verslui gali ir nebelikti. Pavyzdžiui, A. Dulkys užsimena, kad privalomas neskiepytų ir COVID-19 nepersirgusių darbuotojų testavimas gali būti atliekamas nebe iš valstybės, o iš darbdavio kišenės.

Verslininkai tokią idėją vadina absurdu ir tikina, kad dar vieną uždarymą išgyventų ne visas verslas.

Prekyba atsigauna, tačiau dar vieną karantiną išgyventi būtų sunku

Sporto aprangos prekių parduotuvių tinklo „Sportland“ vadovas Juras Vėželis sako, kad, nors ir būtų sunku, dar vieną uždarymą įmonė išgyventų.

„Manau, išgyventume, tačiau būtų labai sunku. Be to, reikėtų valstybės paramos. Vis dėlto nebūčiau tikras, ar valstybė galėtų skirti tiek daug paramos jau trečią kartą uždarytiems verslams. Todėl matydamas kylančius susirgimų COVID-19 skaičius tikiuosi, kad dar vieno uždarymo išvengti pavyks“, – viliasi J. Vėželis.

Jis tikina, kad įmonei po pandemijos atsigauti pavyko, nors patirtiems nuostoliams kompensuoti dar reikia laiko.

„Atsigauti pavyko, nors vis dar nesame kompensavę visų praradimų, kuriuos patyrėme dėl uždarymo. Džiugina, kad žmonės per karantiną ir vėl atrado sportą. Per karantiną sportavo namuose, o dabar, esant geriems orams, akivaizdžiai matome, kad žmonės aktyviai leidžia laiką lauke“, – sako „Sportland“ direktorius.

Paklaustas, ar sutiktų mokėti už nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą iš įmonės pinigų, kaip siūlė A. Dulkys, verslininkas tikino, kad to įmonė tikrai nedarytų.

„Mes tikrai nemokėsime už darbuotojus. Tikslas – vakcinacija. Reikia tikėti mokslu. Tikiu, kad net tie, kurie bijojo skiepytis, pamatę, kad anksčiau paskiepytiems žmonėms nieko nenutiko, pradės vakcinuotis“, – mano „Sportland“ direktorius.

Restoranai nežino, ar išgyvens ir be karantino

Restoranus „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kitus valdančios įmonės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikina, kad kalbėti apie dar vieną uždarymą neverta, nes net ir be jo dalis maitinimo įstaigų stovi ant bankroto ribos.

„Vidutiniškai tik kas antras restoranas gavo paramą iš valstybės. Taip atsitiko todėl, kad prieš ją gaunant reikėjo po 25 atsispaudimus ir pritūpimus padaryti, be to, dar reikėjo penkias kojas turėti. Paramos sąlygos tokios, kad ją gauti buvo labai sunku“, – sako G. Balnis.

Jis pažymi, kad dauguma restoranų patyrę daug nuostolių, o išgyventi pavyksta tik dėl atidėtų mokesčių.

G. Balnis aiškina, kad restoranai dar pavasarį Vyriausybei buvo pateikę veiksmų planą, kaip rudenį pavyktų išvengti ketvirtosios viruso bangos. Todėl, jai kilus, nesiėmusieji veiksmų privalės prisiimti atsakomybę.

„Siūlėme privalomai skiepyti paslaugų sektoriaus darbuotojus, o galimybių pasą taikyti visose srityse, tačiau mūsų valdžia du mėnesius buvo dingusi. Dabar atsibudo ir daro tai, kas buvo numatyta prieš 2 mėnesius. Todėl mes į situaciją žiūrime taip: vakcinų buvo pakankamai, ginklai kovai su pandemija numatyti, o mes pasiūlėme priemonių. Jeigu bus dar viena banga, o tos priemonės nepadės, tai bus asmeninė atsakomybė tų pareigūnų, kurie nesiėmė veiksmų“, – tikina verslininkas.

Jis taip pat teigia palaikantis idėją, kad viešojo maitinimo sektoriuje galėtų dirbti tik vakcinuoti asmenys, tačiau nesutinka, kad už darbuotojų testavimą mokėtų darbdavys.

„Privalomas testavimas iš darbdavio kišenės yra didžiausias absurdas. Jei nori būti antivakseris, turi asmeniškai už tai susimokėti“, – tikina G. Balnis.

Sąnaudas perkėlus verslui kentės vartotojai

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad per daug nerimauti dėl dar vieno uždarymo neverta, o vienas bankrutavusias įmones pakeis kitos.

„Žmonija pergyveno ne vieną karantiną, karą ir stichinę nelaimę. Neabejoju, kad išgyvensime ir mes. Juo labiau kad kai kurie technologiniai pokyčiai lemdavo dar didesnį žmonių atleidimo mastą nei dabar. Todėl nereikėtų dramatizuoti ir gąsdinti. Žinoma, daliai verslų teks užsidaryti, tačiau šventa vieta tuščia nebūna, ateis kiti“, – sako D. Arlauskas.

Jis taip pat įspėja – jeigu privalomo darbuotojų testavimo kaštai bus perkelti darbdaviams, labiausiai dėl to nukentės vartotojai, nes kainos augs.

„Jeigu mes visas padidėjusias sąnaudas perkelsime verslui, tai gali lemti kainų augimą. Dėl to kentės ne verslas, o vartotojai ir valstybė, kai infliacijos spiralė dar labiau įsisuks“, – įspėja D. Arlauskas.

Savo ruožtu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė sako, kad dalis mažmeninių parduotuvių šiais metais buvo uždarytos net 4 mėnesius, todėl dar vienas uždarymas būtų pats blogiausias scenarijus.

„Tiek per pirmą, tiek per antrą karantiną veikė maistu prekiaujančios mažmeninės prekybos įmonės. Jos įrodė, kad net esant pačioms baisiausioms epideminėms sąlygoms galima veikti saugiau. Tikime, kad šis faktas leis priimti sprendimus, jog uždaryti mažmeninės prekybos įmonių nereikėtų“, – teigia R. Vainienė.

Ministerija: visuotinio verslo uždarymo neprireiks

Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijos ministerijos specialistai tikina, kad dar vieno visuotinio uždarymo Vyriausybė neplanuoja.

„Augant vakcinuotų žmonių skaičiui ir kaip įrankį turint galimybių pasą visuotinio verslų uždarymo jau neprireiks: net ir paskelbus karantiną dauguma verslų galėtų dirbti“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Taip pat pažymima, kad esant poreikiui biudžete dar yra likę 95 mln. eurų nepaskirstytos paramos, kurią būtų galima panaudoti.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina esamą situaciją ir bendradarbiaudama su Finansų ministerija analizuoja pagalbos priemonių verslui poreikį. 2021 metų valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 230 milijonų eurų, iš jų verslui paskirstyta 135 mln. eurų. Taigi yra susidaręs lėšų rezervas, kurį esant poreikiui bus galima skirti verslui padėti“, – pažymima atsakyme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.