Verslas

2021.07.30 16:07

Dėl išskirtinėje Vilniaus vietoje statomų prabangių daugiabučių kyla klausimų ir vilniečiams, ir architektams

Ugnė Budriūnaitė, LRT.lt2021.07.30 16:07

Šių metų pavasarį Vilniaus Antakalnio mikrorajone, M. K. Paco g. 3 adresu žymimame sklype, buvo pradėtos naujo daugiabučių komplekso statybos. Nors leidimas pastatų kompleksui buvo suteiktas dar 2015 metais, vos prasidėjus statybos darbams, projektas buvo pradėtas kritikuoti pačių Antakalnio bendruomenės narių bei architektų.

Pagal leidimo išdavimo metu galiojusį Vilniaus bendrąjį planą, sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose maksimalus aukštų skaičius yra 3, užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklypams – 0,4, o negyvenamosios – 1,2. Taigi, formaliai projektas šių rodiklių neviršija, vis dėlto, projekto rodikliai – maksimalūs leidžiami.

Abejonės dėl kultūrinio aplinkos konteksto

Daugiabučių kompleksas yra statomas istoriškai svarbioje Vilniaus vietoje, patenkančioje į griežto reglamentavimo senamiesčio apsaugos zoną – šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir Jono Pauliaus II aikštės. Sklypo kaimynai – M. K. Paco g. 5 esantis medinių namų kompleksas ir taip pat mediniame pastate įsikūrusi kavinė „Sakwa“. Nuogąstaujama, kad iškilsiantis naujasis daugiabučių namų kompleksas pernelyg stipriai disonuos su jį supančia aplinka.

Architekto Gintauto Tiškaus teigimu, daug abejonių kelia pastato santykis su aplinkos istoriniu architektūriniu kontekstu: „Mes turime žiūrėti į bendrą kontekstą, maksimalūs rodikliai šiai teritorijai neturėtų būti taikomi. Mano galva, tokie pakeitimai be detaliojo plano nėra pats geriausias pasirinkimas.“

Asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ tarybos nario Eduardo Kriščiūno teigimu, baiminamasi, kad sklypą ištiks Misionierių sodų arba Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios likimas. Anot jo, nuvilia faktas, kad į kultūriškai svarbias Vilniaus vietas yra žvelgiama atmestinai: „Jei savo gražiausius paveldo objektus užstatome tokiais naujoviškais daiktais, kurie net nevizualizuojami, tai yra niekas net nežiūri, šalia ko tie pastatai atsidurs, nes nereikalaujama vizualizacijų, panašu, kad judame ta kryptimi, kad su UNESCO atsisveikinsime.“

Vyriausiojo Vilniaus miesto architekto skyriaus LRT.lt redakcijai atsiųstame komentare teigiama, kad Kultūros paveldo departamento leidimas pastatų kompleksui buvo suteiktas.

Neaiškūs sklypo naudojimo paskirties keitimo motyvai

2015 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo pakeista minimo sklypo naudojimo paskirtis iš vienbučių ir dvibučių pastatų į daugiabučiams naudojamą plotą. Pasak architekto, paaiškinimo, kodėl tokie pokyčiai buvo įvykdyti, nėra: „Nei urbanistinių, nei kitokių aspektų aš nematau, taip pat jokių realių prielaidų ar būtinumo, kuris lemtų keitimą iš vienbučių ir dvibučių į daugiabučius.“

G. Tiškus pabrėžia ir sklypo paskirties keitimo aplinkybes – procesas vyko keičiantis Vilniaus miesto tarybai. Jo manymu, tai kelia klausimų ne tik dėl sprendimo priėmimo skaidrumo, bet ir dėl atsakingų asmenų piktnaudžiavimo savo pareigų suteikiamomis galiomis: „Mano galva, šis atvejis yra piktnaudžiavimo atvejis, galima kalbėti ir apie naudojimąsi įstatymo landomis, ir apie piktnaudžiavimą, savo pareigų neatlikimą.“

Kritika savivaldybei

E. Kriščiūno teigimu, didelę dalį neaiškumų sukelia Vilniaus miesto savivaldybės nenoras komunikuoti ir suteikti tikslių pastato brėžinių: „Keista, kad miesto savivaldybė, turėdama 3D modelį, nesugeba jo iškomunikuoti. Kyla mintis, kad galbūt modelis yra netikslus.“

Pasak bendruomenės atstovo, bendrą projekto vaizdą lems jo apželdinimas, tačiau tą be oficialiųjų projekto vizualų yra sunku numatyti: „Jeigu pasiimi modelį su medžiais, atrodo viskas gerai, nes tų pastatų beveik nesimato. Jei įsijungi modelį be medžių, tai vaizdas atrodo tragiškai.“

Vilniaus miesto vyriausiojo architekto komentare yra tvirtinama, kad pastatų kompleksas nebus matomas iš Olandų g. žiedo pusės. Teigiama, kad daugiabučiai bus atitraukti nuo gatvės, todėl nebus akivaizdžiai matomi.

Daugiabučiai išskirtinėje sostinės vietoje – UAB „Auros turtas“ projektas, tačiau bendrovės atstovai situacijos komentuoti nepanoro.

Daugiabučių komplekso vertė bus didelė

Nekilnojamojo turto eksperto Arnoldo Antanavičiaus teigimu, apskritai Vilniaus nekilnojamojo turto rinka šiuo metu yra susitraukusi: „Rinkoje jaučiamas lengvas atoslūgis nuo rekordinių skaičių, kurie buvo fiksuojami metų pradžioje. Vilniaus statybos segmentas yra grįžęs į savo įprastą kelerių metų režimą.“

Statomame daugiabučių komplekse, kurį sudaro trys triaukščiai pastatai, bus įkurti 22 butai. Eksperto teigimu, tokie projektai, kaip minimas mažaaukščių daugiabučių kompleksas Paco gatvėje, siūlo ne tik geresnę gyvenimo kokybę, dėl mažesnio kaimynų skaičiaus esantį mažesnį aplinkos intensyvumą, žalumos ir gamtos pojūtį, bet ir patogią, netoli miesto centro esančią, namo vietą, todėl jų vertė išauga.

„Tokie projektai dažniausiai būna patrauklesni, įdomesni ir paprastai jie išsiskiria ir kaina, nes orientuojasi į turtingesnius pirkėjus, kurie už visą papildomą gerumą gali susimokėti“, – sakė A. Antanavičius.

Jo nuomone, projekto paklausa priklauso nuo vystytojo kompetencijų patenkinti rinkos poreikį, tokiu atveju būstai gali būti išpirkti dar pastatui esant statybų fazėje: „Jeigu vystytojas pataiko į rinkos poreikį, tai pastaruoju metu dažniausiai būna pardavimai iš brėžinių, nes pirkėjai gauna pakankamai informacijos, pamato vizualizacijas, pamato brėžinius, projektinę medžiagą, tai kaip ir užtenka susidaryti įspūdžiui, koks būstas bus“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Vis dėlto NT analitikas pastebi, kad bendro atsakymo, kaip nutiks su projektu Paco gatvėje, kol kas nėra. Pasak jo, projekto paklausa priklauso ir nuo paties projekto vystytojo reputacijos: „Jeigu tai yra rinkos naujokas, galbūt pirkėjai šiek tiek atsargiau žiūrės ir neskubės mokėti avanso arba sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.