Verslas

2021.07.26 21:31

Jaunimas ieško būstų: ekonomistai sako – jaunas žmogus neturėtų skubėti ilgam įsipareigoti bankui

Saulė Rudytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.26 21:31

Jaunuoliai, atvykstantys į sostinę studijuoti, ieškosi naujų namų. Vieni renkasi bendrabučius, kitiems būstą nuperka ar išnuomoja tėvai. Ekonomistai teigia, kad jaunam žmogui ilgam įsipareigoti bankui nereikėtų skubėti.

Ne sostinėje gyvenantiems abiturientams, baigusiems mokyklą, vis sunkiau suderinti poreikius ir realias finansines galimybes, ieškant naujų namų studijų metu. Nekilnojamajam turtui brangstant, sprendimas, kurį variantą pasirinkti ne tik jaunuoliams, bet ir jų tėvams, gali tapti galvos skausmu. Studento Evaldo teigimu, gerai galima gyventi ir kolegijos suteikiamame bendrabutyje.

Žinios. Alytaus rajone apgyvendinti migrantai surengė prostestą: atsisakė valgyti, reikalavo paleisti į laisvę

„Aišku, eilės egzistuoja, nes tuo pačiu momentu vyksta rotacija, vieni įsikrausto, kiti išsikrausto, tačiau didelės bėdos gauti bendrabutį tiek naujai atvykusiam, tiek Vilniuje esančiam jaunuoliui, manau, tikrai nėra“, – sako dirbantis studentas Evaldas Striaukas.

Kol vienų aukštojo mokyklų studentams suteikiami bendrabučiai nuolat apipinami siaubo istorijomis, kiti giriami renovacijomis bei įvardijami puikiu pasirinkimu norintiesiems sutaupyti daug pinigų.

„Pragyvenimo kaina gal sudaro apie 7 proc. mano pajamų, tai būtent, kas liečia mano patį bendrabutį, tai yra, ir kambarį, ir visus komunalinius mokesčius, visą kitą likusį biudžetą galima planuotis kitoms bazinėms išlaidoms, kasdienėms, taip pat ir socialiniam gyvenimui“, – sako studentas Evaldas.

Studentei Beatričei pasisekė labiau – gyvenamosios vietos sostinėje ilgai ieškoti neteko – nekilnojamojo turto įsigyti čia nusprendė jos tėvai.

„Mano tėvai jau gana seniai planavo kraustytis, ne tai, kad kraustytis į sostinę, bet, kadangi jie labai daug laiko čia praleidžia patys, mano mama čia dažnai būna dėl darbo, tai išėjo taip, kad tiesiog nusprendė investuoti geriau į nekilnojamąjį turtą ir tai yra kaip investiciją į ateitį“, – pasakoja studentė Beatričė Zubytė.

Karšta nekilnojamojo turto rinka verčia svarstyti: ar apsimoka nuomotis būstą ir mokėti kitiems beveik pusę dešimtmečio.

Tačiau ne visi studentai ar jų tėvai gali gauti paskolą būstui. Studentė Urtė nusprendė nuomotis butą.

„Komfortas labai svarbu, į „baraką“ niekada nenorėjau, nes ten kambariai nėra kažkokie įspūdingi, reiktų pačiai dar investuoti, kad susitvarkytum viską, ir be to, tu viename kambary dar gyveni su kitu žmogumi, o man norisi savo kambarį atskirą turėti“, – teigia studentė Urtė Karčiauskaitė.

Įsitekti į mėnesio nuomos biudžetą galima ir kooperuojantis su studijų draugais.

Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, šių dienų jaunuolio sprendimas įsipareigoti bankui ir manyti, kad „anksčiau pradėsi, anksčiau išsimokėsi“, nebūtinai yra teisinga.

„Būsto paskolos, jos iš tiesų sudaro reikšmingą pajamų dalį ir šiuo atveju, ankstyvam laikotarpy prisiėmus įsipareigojimą žmogus pradeda galvoti ne apie tai, kaip jam save realizuoti ir daugiau uždirbti, kur rasti aistrą, pagaliau, darbui, o galvoja, kaip sumokėti būsto paskolą ir „aš negaliu priimti sprendimo, nes būsto paskola stuksena kiekvieną mėnesį“, – sako M. Dubnikovas.

Ekonomisto teigimu, nekilnojamąjį turtą reiktų pirkti tada, kai gyvenimas tampa sėslesnis, o uždirbamos pajamos yra tokios didelės, jog nereikia galvoti, kiek liks pragyvenimui, sumokėjus paskolos įmoką bankui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.