Verslas

2021.07.25 22:28

Trumpesnė darbo savaitė vadinama neišvengiamybe, bet žengti pirmą žingsnį siūloma viešajam sektoriui

Reda Gilytė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.25 22:28

Lietuvoje jau diskutuojama dėl keturių dienų darbo savaitės. Šią idėją profsąjungos buvo iškėlusios dar prieš metus. Dabar kai kurios bendrovės jau yra perėjusios prie trumpesnės darbo savaitės ir teigia, kad tai pasiteisino. Pasak darbdavių, tai svarstytina, bet pirmiausia reikia valstybės investicijų į naujas technologijas, o įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo viešojo sektoriaus.

Diskusijos, pasitarimai kūrybinės agentūros „Autoriai“ dabar vyksta nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Jau tris savaites darbuotojai nuo penktadienio iki sekmadienio ilsisi. Ne todėl, kad neįdomu dirbti, o todėl, kad nėra kada gyventi, teigia agentūros vadovė Giedrė Ona Šileikytė

„Atrodo vos vieną dieną nukabinom nuo penkių dienų darbo savaitės, bet kol kas pokyčiai yra pozityvūs, žmonės sako, vargu bau, ar norėsim grįžti prie penkių darbo dienų. Tai kelio atgal nebėra“, – LRT TELEVIZIJAI sako G. O. Šileikytė.

Idėja trumpinti darbo savaitę agentūroje kilo po karantino vėl į biurą grįžus darbuotojams. Vadovė sako suprantanti: tai sukels nepatogumų, bus praradimų, bet, jos žodžiais, tai niekis, palyginus su reklamos kūrybininkų savijauta. Be to darbuotojų atlyginimas nenukentėjo.

Lietuvoje diskutuojama dėl keturių dienų darbo savaitės: įgyvendinimas prasidėtų nuo viešojo sektoriaus

„Pridėjome po valandą prie šitų keturių darbo dienų ir iš tikro dabar, vietoje 40 valandų per savaitę, dirbame 36 val. Ir jeigu matysime, kad verslas nesugriūva – pasitvirtinsime tai ir rugsėjo mėnesį“, – mini pašnekovė.

Socialdemokratai siūlo keturių dienų darbo savaitės eksperimentą pradėti nacionaliniu mastu. Darbdaviai teigia šios žinios nesutikę priešiškai, nes neišvengiamai anksčiau ar vėliau tam ateis laikas. Konfederacijos vadovas sako, norint, idėją įgyvendinti, reikia ir valstybės investicijų į naujas technologas, žmogaus gebėjimus.

„Mūsų sistema perkvalifikavimo archaiška, ji nepritaikyta tokių klausimų ar pasiūlymų ar sprendimų kaip darbo laiko trumpinimas, nes be darbuotojo perkvalifikavimo aš neįsivaizduoju, kad tai būtų įmanoma padaryti. Todėl uždavinys – jis labai žavus, bet įgyvendinti reikia daug pokyčių ir, pirmiausia, viešajam sektoriui“, – aiškina Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos prezidentas.

Profsąjungų pozicija vienareikšmiška – jau atėjo laikas trumpinti darbo savaitę. Šią idėją jos iškėlė daugiau nei prieš metus. Darbuotojų esą neturėtų gąsdinti, kad sutrumpėjus darbo savaitei, nubyrės ir dalis atlyginimo.

„Jokiu būdu atlyginimas neturi mažėti, bet dirbti trumpiau už tą patį ar didesnį atlyginimą. Dirbant didesnį valandų skaičių nei keturios darbo dienos, tai automatiškai turėtų būti viršvalandžiai arba mokama, kaip už poilsį šventinę dieną“, – kalba Inga Ruginienė, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kai kurie verslai ir dabar nepaklūsta standartinei darbo savaitei-žemės ūkio sektorius, dauguma pamainomis dirbančių gamyklų. Apskritai darbo grafiko lankstumas, jo žodžiais, tampa itin svarbus šiuolaikiniame gyvenime.

„Atsiremia į vieną klausimą: į produktyvumo klausimą. Ar mes galime su mūsų ekonomine struktūra sukurti tą patį produktą per trumpesnį laiką, ar mes efektyviai išnaudojame laiką darbe? Jeigu mes galime padaryti tą darbą per 30 val. vietoj 40 val. – tai būtų neutralus rezultatas įmonėms ir tai būtų nauda gyventojams, galbūt mes pamatytume net kažkokį vartojimo padidėjimą“, – teigia V. Šimkus.

Londone dirbanti darbo vietos ir biurų konsultantė Agnė Žemaitė sako, dabar tas metas, kai dauguma korporacijų persvarsto darbo laiką – vienos trumpina darbo savaitę, kitos darbo laiką, trečios-pirmenybę teikia nuotoliniam darbui.

„Šimtu procentu niekas negali atsakyti kaip čia bus po metų, penkių, dešimt, kuria kryptimi pajudėsime. Tas pojūtis, kad negrįšime taip kaip buvo prieš dvejus metus – tai tikrai. Ir labai sveikintinas tas dialogas tarp įmonės valdybos, įmonės darbuotojų apie tai, kaip mes norime dirbti“, – dėsto A. Žemaitė

Neseniai pasibaigęs eksperimentas Islandijoje įrodė, kad keturių dienų darbo savaitė ne kenkia ekonomikai, o priešingai, gerina darbo našumą ir visuomenės sveikatą. Eksperimentas truko ketverius metus. Jame dalyvavo įvairių įstaigų ir profilio darbuotojai: administratoriai, darželių darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, ligoninių personalas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.