Verslas

2021.07.24 21:48

Verslas rudens laukia su nerimu – dar vieno karantino neatlaikytų, bet valdžia žada paramą

Irma Janauskaitė, Jovita Gaižauskaitė-Remesė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.24 21:48

Mokslininkams prognozuojant ketvirtą koronaviruso bangą, vėl pilnas ligonines ir dėl to naują karantiną, dalis verslo sako – dar vieno uždarymo neišgyventų, nes po buvusio atsigavę ne visi, gausu kitokių įtampų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėlioja kelis galimus rudens scenarijus. Ekonomikos stabdymas esą neplanuojamas nė viename, bet nauji ribojimai – neatmetami. Verslams, kuriuos jie paliestų, Vyriausybė žada paramą.

Klaipėdoje barą įkūrę verslininkai savo verslo plėtrą planavo dar pernai – tuomet jie ketino atidaryti antrą barą. Tiesa, tuomet jie to nepadarė, nes juos sulaikė nežinia. Nuojauta tuomet jų neapgavo – greitai buvo įvestas antras karantinas, kurio metu maitinimo sektorius negalėjo veikti. Dabar verslininkai sako plėtros nebeatidėsiantys.

„Aišku, yra tokių minčių, kad gali pasikartot ta situacija rudenį vėl. Bet kaip ten sako, kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo baro „10 tiltų kiemas“ įkūrėja Aušra Pacevičiūtė.

Baro atstovė sako, jeigu karantias vėl būtų paskelbtas keliems mėnesiams, tik pradedančios dirbti vietos ateitis taptų miglota: „Baimės tikrai yra, neneigsiu.“

Panašiai jaučiasi ir kiti. Laikas eina, bet dar neatsigavę turizmo, sporto paslaugų sektoriai. Sporto klubo Panevėžyje vadovė sakė, kad geri orai traukia žmones į gamtą, prie vandens, lankytinas vietas, todėl tebėra sunku, į darbą sugrąžinti ne visi darbuotojai. Lengviau atsikvėpti sporto klubas planuoja rudenį.

„Dar viena banga ir dar vienas uždarymas absoliučiai sužlugdytų šitą verslą. Ir ne tik mūsų. Aš išsivaizduoju, kad Lietuvoje tikrai prasidėtų masiniai bankrotai“, – tvirtino sporto klubo „Intero GYM“ direktorė Meda Maceikienė.

Prošvaiščių kai kam nematyti ir dabar – beveik 200 įmonių yra bankrutuojančios. Kitas slegia milijonai eurų atidėtų nesumokėtų mokesčių, kitokios skolos.

„Kalbant apie pačią pramonę, tai, manau, mes tą smūgį, aišku, išgyvensim, bet įmonės, ir tai matosi indėliuose, labai išnaudoja savo kapitalą būtent žaliavų užpirkimui į priekį, kad tos žaliavos mažiau brangtų arba būtų fiksuota tam tikra kaina. Tai čia yra didžiausias iššūkis pramonei, kuris šį rudenį bus, matyt, labai akivaizdus“, – komentavo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Mokslininkams akivaizdus kitas iššūkis. Jie įspėja, ketvirtoji COVID-19 banga ne už kalnų ir rudenį neišvengiamas naujas karantinas. Sveikatos apsaugos ministras jį jau pavadino „nesiskiepijančių karantinu“. Svarstomi keli scenarijai, ko būtų galima imtis, situacijai blogėjant, jau išplėstas sąrašas veiklų, kur nevakcinuotiems darbuotojams būtina testuotis.

„Tokio galutinio sutarimo dar nėra, bet pagrindinė kryptis, kuria siekiama eiti, tai būtent atsižvelgti į žmogaus skiepijimo statusą ir taikyti, arba teisingiau, kuo mažiau taikyti ribojimų arba jų netgi netaikyti skiepytiems asmenims“, – sakė šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Verslas sako, jei ribojimai kainuos, bus būtina ir parama. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kalbėjo, kad esant poreikiui, sprendimai dėl paramos bus priimami operatyviai.

„Ką visi drauge galime padaryti tam, kad ekonomikos augimas nesustotų rudenį, tai yra skiepytis ir kuo didesniais tempais tam, kad turėtume kuo didesnį visuotinį imunitetą ir galėtume atlaikyti galimas rudens krizes. Tačiau, jeigu bus poreikis, tai Vyriausybė operatyviai ir greitai priims reikalingus sprendimus darbo rinkai“, – sakė ministrė.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad paramą verslui tektų teikti iš skolintų lėšų: „ Visos paramos schemos yra teikiamos iš skolintų lėšų, jos nėra iš biudžetinių pajamų, tai natūralu, kad, jeigu būtų dar kažkoks poreikis papildomam paramos paketui, visa tai būtų daroma iš papildomai pasiskolintų lėšų.“

Dabartinė karantino parama baigsis kartu su vasara – paskutines išmokas už rugpjūtį žmonės gaus rugsėjį. Bet abi ministrės sako, pinigų išmokoms reikia mažiau, nei prognozuota tvirtinant paramos sumas, todėl kažkiek jų turbūt liks rezervui ateičiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.