Verslas

2021.07.25 11:27

Į siūlymą įteisinti lankstesnes darbo sąlygas sureagavo skirtingai: baiminasi, kad gali paskatinti diskriminaciją

Jūratė Anilionytė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.25 11:27

Lietuvoje tik kas dešimtas darbuotojas gali pats nusistatyti savo darbo laiką, kai Europos Sąjungoje – kas penktas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti įstatymą, kad vaikus iki 8-erių metų auginantys tėvai ir artimąjį slaugantys asmenys galėtų prašyti lankstesnių darbo sąlygų. Darbdaviai sako, kad įstatymų nereikia keisti, esą užtektų sutarimų.

Krizinio nėštumo centro konsultantė Jūratė Gritėnienė sako, kad į ją pagalbos besikreipiančios mamos jaučiasi socialiai nesaugios, derinti šeimą ir darbą esą sunku, kai kurie darbdaviai nenoriai duoda laisvų dienų.

„Reiktų kažkaip ir sprendimo ieškoti pirmiausia darbdavius motyvuojant, nes tikrai nenorės darbdavys imti į darbą tokios moters, kuri augina mažą vaiką, jeigu gali imti kitą darbuotoją“, – LRT televizijai kalbėjo J. Gritėnienė.

Dabar galimybę dirbti ne visą darbo laiką turi darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų. Įstatymo pataisose numatyta, kad tokia teisė būtų suteikiama auginantiems vaikus iki aštuonerių arba slaugantiems ligonį. Taip pat tokiems darbuotojams siūloma sudaryti sąlygas dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu, nuotoliniu būdu. Susirgus ar dėl nelaimingo atsitikimo darbdavys privalėtų suteikti laisvo laiko, taip pat palaikyti ryšį su vaiko priežiūros atostogose esančiu darbuotoju.

Kaune dirbančios kepyklos „Gardėsis“ komunikacijos vadovė Aistė Malakauskaitė sakė, kad tokios įstatymo pataisos nepakeis darbo organizavimo įmonėje.

„Administracijos darbuotojai, susitarę, susiderinę tiesiogiai su savo tiesioginiu vadovu, gali dirbti nuotoliniu būdu ir rasti sau geriausią laiko ir vietos darbo grafiką. Kalbant apie gamybos darbuotojus, tai jie negali dirbti nuotoliniu būdu dėl kepyklos darbo specifikos, tačiau jie taip pat turi lanksčias galimybes dirbti derinant darbo ir šeimos poreikius“, – teigė ji.

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad vis daugiau įmonių yra socialiai atsakingos, o rinka, darbuotojų trūkumas ir konkurencija dėl jų keičia verslininkų požiūrį į šeimą ir darbą derinančius darbuotojus.

„Mes galvojame, kad visa tai geriau daryti per kolektyvinius susitarimus, per darbo tarybas, kai kolektyvas gali susitarti, ir tai yra prasmingiau negu kažkokios įstatymo pataisos. Mes sakome, kad reikia daugiau dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių“, – įsitikinęs D. Arlauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, jog kolektyvinėse sutartyse ir dabar tokie sutarimai gali būti nurodomi, o įstatymo pakeitimai reikalingi įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą. Lietuvoje kas dešimtas darbuotojas gali pats nusistatyti savo darbo laiką, kai Europos Sąjungoje – kas penktas.

„Skiriasi mūsų darbų pobūdis, čia negalima suversti kaltės vien darbdaviams, kad jie nesudaro sąlygų. Yra numatyta išlyga, kad darbuotojai gali prašyti , bet darbdavys galėtų motyvuotai atsisakyti leisti nuotoliniu būdu dirbti, jei tai yra neįmanoma dėl gamybinių arba darbo ypatumų, tai kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai“, – kalbėjo viceministras.

Teikiamose Įstatymo pataisose numatyta drausti diskriminuoti darbuotoją dėl to, kad jis dirba, pavyzdžiui, lanksčiu darbo grafiku arba prašo papildomų atostogų. Jei darbuotojas mano, kad jis dėl to atleidžiamas, darbdavys per penkias dienas turės pagrįsti jo atleidimą raštu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamos įstatymo pataisos šiuo metu derinamos su suinteresuotomis šalimis. Įstatymo projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, pakeitimai įsigaliotų kitų metų rugpjūčio 1-ąją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.