Verslas

2021.07.23 22:40

Ministerija žada paramą ūkininkams „kovoje su vėjo malūnais“ – kompensuos ir paukščių padarytą žalą

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.23 22:40

Iki šiol kompensacijų tik už laukinių gyvūnų padarytą žalą sulaukdavę ūkininkai galės tikėtis ir laukinių paukščių sukeltos žalos atlyginimo. Į žalą darančių gyvūnų sąrašą ketinama įtraukti migruojančius vandens paukščius: gerves, laukines žąsis, gulbes. Uogų augintojai tokiais sprendimais stebisi ir piktinasi, kad jiems didžiausią žalą darantys ir trečdalį derliaus sulesantys strazdai bei varnėnai liko pamiršti.

Kazlų Rūdos apylinkėse į ūkininko laukus prisiskinti uogų atvažiavusi kaunietė Ramunė juokauja, jog dėl šilauogių tenka konkuruoti ir su paukščiais.

„Pradėjome skinti ir mus užklupo lietus. Bėgom į mašiną ir žiūrime paukščių visas būrys atskrido ir puolė į uogas – mūsų konkurentai“, – juokiasi moteris.

Braškes ir šilauoges auginantis ūkininkas Vidas Juodsnukis sako, kad kova su paukščiais – kaip su vėjo malūnais, esą kasmet jie nulesa trečdalį uogų derliaus.

„Pirkome dirbtinius vanagus, keliame ant stiebo, pririšame valu ir būdavo atbaido, bet padeda vieną ar dvi dienas. Paukščiai prisitaikėm, jie nebijo paprasčiausiai“, – pasakoja ūkininkas.

Žinios. Dieveniškių gyventojai rengia protestus prieš migrantų apgyvendinimą

Iki šiol, anot ūkininko, veiksmingiausia priemonė – šalia esančiame miške lizdą susukęs ir aplink uogų lauką praskrendantis erelis. Jis kiek atbaido strazdus, varnėnus, kranklius.

„Jie ant tiek išgudrėję, suradę išsitraukia daigą pasodintą“, – nurodo ūkininkas.

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis nokstančias trešnes nuo paukščių saugo dengdamas agroplėvele.

„Tiesiog reikia pagalvoti apie savigyną“, – sako jis.

Iki šiol ūkininkai kompensacijų galėjo prašyti tik dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos. Paukščiams nulesus pasėlius žala nebuvo atlyginama. Dabar į žalą darančių gyvūnų sąrašą siūloma įtraukti ir gerves, laukines žąsis, gulbes. Tačiau nei varnėnų, nei strazdų sąraše nėra.

„Strazdai, kiek pas mus yra strazdų, būna strazdų metai, būna kėkštų metai, tai kiek jie sulesa nėra reikšmingi nuostoliai“, – tvirtina V. Pranckietis.

Grūdines kultūras auginantys ūkininkai sako, kad didžiausia migruojančių laukinių vandens paukščių žala – augalams dygstant. Lauke nutūpęs būrys išretina sudygusius pasėlius.

„Jei mes sėjame žieminį rapsą, tai į tą lauką tūkstantį eurų investuojame. Jei tą lauką po tokių paukščių apsilankymo reikia persėti, tai gal ne visi pinigai prapuolę, ten trąšos, bet negautos pajamos vis tiek kaip (iš – LRT.lt) hektaro ir tūkstantis“, – nurodo Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.

Įstatymo pakeitimus dėl paukščių daromos žalos kompensavimo rengianti Aplinkos ministerija Seimui juos pateikti ketina rudenį. Anot ministro, ūkininkai pirmiau turėtų sulaukti paramos atbaidomosioms priemonėms įsigyti.

„Jeigu pradėsime finansuoti atbaidomąsias priemones, imitacinius plėšrūnus, garsus, tai manau, kad nebus daugiau kelių šimtų tūkstančių eurų per metus dėl paukščių žalos“, – įsitikinęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministro, skaičiuojama, kad per paskutinius ketverius metus ūkininkams padaryta apie pusketvirto milijono eurų žalos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.