Verslas

2021.08.01 15:01

Savivaldybės nesutinka, kad pašalpų gavėjai neturėtų už jas atidirbti: toliau palaikytume sofos piliečių kultūrą

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.08.01 15:01

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, kad gyventojai nebeturėtų atidirbti už gautas pašalpas. Anot asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, tokiu atveju mokesčių mokėtojų sąskaita savivaldybėms tektų samdytis papildomų darbuotojų, o ir būtų toliau skatinama „sofos piliečių kultūra“.

Ragina likti prie senos tvarkos

Dabartinės tvarkos, kai piniginės socialinės paramos gavėjai turi atlikti ir visuomenei naudingų darbų, anot M. Sinkevičiaus, neturėtų būti atsisakoma.

Jo tvirtinimu, asmenys, pretenduojantys į piniginę socialinę paramą, paprastai stokoja socialinių įgūdžių, turi priklausomybę nuo alkoholio, tad galimybės jiems lengvai įgyti įgūdžių ir persikvalifikuoti – ribotos.

„Kitaip tariant, tai nėra asmenys iš Užimtumo tarnybos, kurie ką tik neteko darbo ir jo intensyviai ieško. Tai ilgalaikiai bedarbiai, kurie jau perėjo Užimtumo tarnybos sistemą ir dabar yra piniginės socialinės paramos gavėjai“, – LRT.lt sako M. Sinkevičius.

LSA prezidento aiškinimu, dabartinė sistema numato, kad mokesčių mokėtojai padeda šiems asmenims, skirdami valstybės numatytą piniginę socialinę paramą, tačiau įpareigoja pasitarnauti visuomenei.

Paklaustas, kokie tai darbai, M. Sinkevičius įvardija lapų šlavimą kapinėse, sniego kasimą nuo bendrai naudojamų takelių, šiukšlių rinkimą paplūdimiuose ir panašiai.

„Tai kuklūs fiziniai darbai, nereikalaujantys kvalifikacijos, mokslinių ar pedagoginių gebėjimų“, – sakė savivaldybių atstovas.

Finansinę paramą gaunantys asmenys, anot jo, turi atidirbti ribotą valandų skaičių per mėnesį – keletą valandų per savaitę.

„Mes negalime ir nepatikime tokiems asmenims kažkokios technikos, kad jie nesusižalotų ar jos nesugadintų. Tai yra elementarūs darbai“, – pridūrė jis.

Mes toliau sėkmingai palaikytume sofos piliečių kultūrą.

M. Sinkevičius

Priklausomybė nuo alkoholio – dažnas pavyzdys

Vis dėlto, jeigu tokiems asmenims už gaunamą piniginę socialinę paramą nebūtų privaloma atlikti visuomenei naudingų darbų, savivaldybėms tektų ieškoti darbuotojų ir kurti mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomus etatus, nurodė M. Sinkevičius.

„Ministerija ruošia požiūrį, palankų piniginės socialinės paramos gavėjams. Logika greičiausiai būtų tokia, kad mes toliau sėkmingai palaikytume sofos piliečių kultūrą, kada gauni socialinę paramą, bet esi niekam nieko neskolingas, visuomenei naudingam būti nereikia. [...]

Jeigu, tarkime, Petriukas pasakys, kad siūlymas pasitarnauti visuomenei neatitinka jo poreikių, t. y. jam nepatinka grėbti lapų ir jis tokio pomėgio neturi, tai bus pakankamas pretekstas, kad ponas Petriukas neturėtų niekuo pasitarnauti“, – kalba jis.

M. Sinkevičius taip pat akcentuoja ministerijos siūlymą, kad piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys būtų pasitelkiami, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, kultūros ar kitose srityse. Vis dėlto LSA prezidentas kelia klausimą, kokia dalis šių žmonių minėtose srityse būtų tinkami.

„Jeigu išvestume tokio piliečio vidurkį, tai, kaip ir minėjau, socialinių įgūdžių stoka ir priklausomybė nuo alkoholio – dažnas pavyzdys, o dabar sugalvoti situaciją, kaip kultūros namuose pasitelkti tokį asmenį, kuris galbūt nelabai reprezentatyviai atrodo ir nekaip jaučiasi, nes iš vakaro kažko pavartojo...“ – kalba M. Sinkevičius.

„Ministerija sako, jog gali būti, kad į tokią sistemą pakliūva kvalifikuoti asmenys, su išsilavinimu, kurie turėjo darbą, bet yra ilgalaikiai bedarbiai. [...] Tokių pavienių atvejų gal ir rasime, bet mes kalbame apie daugumą, su kuria kasdien susiduriame“, – priduria jis.

LSA prezidento manymu, dalis žmonių dabar nepatenka į piniginės socialinės paramos gavėjų ratą tik dėl to, kad už tai reikia atidirbti, tačiau turintieji pilkųjų pajamų kaipmat kreipsis dėl papildomų lėšų, sako jis.

„Kai tik mes suteiksime galimybę nedirbti ir nebūti visuomenei naudingiems, manau, atsiras papildomų asmenų, kurie atitiko kriterijus būti paramos gavėju, bet jos neprašė, nes žinojo, kad reikės padirbėti. Kadangi dabar gali būti sukuriama situacija, kai atidirbti nereikės, manau, kai kas mielai, turėdamas neapskaitomų pajamų, susitvarkys ir piniginę socialinę paramą, o tai bus papildomi pinigai į kišenę be jokio grįžtamojo ryšio visuomenei“, – atkreipia dėmesį M. Sinkevičius.

„Savivalda mano, kad einama klaidingu keliu, kad ta sistema yra funkcionali ir turėtų egzistuoti. Ministerija mano kitaip. Atrodo, kad mes neartėjame prie vienos pozicijos“, – apibendrina jis.

SADM: turėtų būti atsižvelgiama į gyventojo pomėgius ir gebėjimus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atsiųstame atsakyme taip pat teigiama, kad dažniausiai piniginės socialinės paramos gavėjai pasitelkiami aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams), parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymui ir priežiūrai, t. y. nuolatinio pobūdžio darbams atlikti.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad pagal galiojančią tvarką visuomenei naudingos veiklos spektras yra labai įvairus: „Ne tik anksčiau minėtos veiklos, bet ir veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius bei kita gyvybei, sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.“

Vis dėlto, anot ministerijos, organizuojant visuomenei naudingą veiklą, turėtų būti atsižvelgiama į gyventojo, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita.

„Siekiant patobulinti visuomenei naudingos veiklos organizavimą, sudarant prielaidas palankesnei piniginės socialinės paramos gavėjų integracijai į darbo rinką, keičiamas minėtas tvarkos aprašas, kuriuo siūloma atsisakyti veiklų, turinčių darbo santykiams būdingų požymių.

Ministerijos nuomone, jeigu seniūnijoje ar savivaldybėje yra nuolatinio pobūdžio darbų poreikis, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas, šiuos darbus turėtų atlikti pagal darbo sutartį įdarbintas žmogus, o ne piniginę socialinę paramą gaunantis gyventojas“, – rašoma ministerijos komentare.

Per karantiną SADM paragino socialinės pašalpos gavėjų netraukti į visuomenei naudingą veiklą.

Nuo 2021 metų pradžios, padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėjo nuo 85,5 iki 87,6 euro.

Socialinę paramą su visuomenei naudinga veikla sieja Švedija, Ispanija, Nyderlandai, Vokietija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.