Verslas

2021.07.22 08:54

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

LRT.lt2021.07.22 08:54

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

KIT yra toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį prijungus prie europinio standarto vėžės Lietuvos logistikos įmonės nuo šiol krovinius į Lenkiją ir kitas Europos valstybes gali gabenti traukiniais neperkraunant jų pasienyje su Lenkija, skelbiama „Girteka Logistics“ pranešime.

„Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie europinio standarto vėžės yra reikšmingas ne tik šio mazgo veiklai, bet ir visai šaliai – ir ekonomine, ir ekologine prasme. Turėdami geresnį susisiekimą su Europa galime pasiūlyti naujas krovinių pervežimo galimybes krovinių vežėjams. Tuo pačiu krovinių vežimas traukiniais yra kur kas tvaresnis ir aplinkai saugesnis krovinių gabenimo būdas, leisiantis sumažinti didelį kelių transporto išmetamo CO2 kiekį“, – teigia krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

KIT prijungimas prie europinės vėžės taip pat atveria naujas kombinuoto krovinių vežimo galimybes – kroviniai gali būti perkraunami tiesiai nuo vilkikų į vagonus ir atvirkščiai, terminalas yra pritaikytas ir konteinerių, ir vilkikų priekabų pakrovimui. Tai itin aktualu plačiąja geležinkelio vėže krovinius vežantiems vežėjams, norintiems juos gabenti toliau į Europą.

„Kasmet Lietuvos–Lenkijos pasieniu vilkikais pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, tad jau dabar džiaugiamės matydami augantį Lietuvos įmonių susidomėjimą vežti krovinius geležinkeliu. Ypač tai aktualu šiandieniniame sankcijų Baltarusijai kontekste. Be to, krovinių vežimas traukiniais leidžia mažinti logistikos kaštus ir laiką bei padeda didinti eismo saugumą Lietuvos keliuose“, – sako E. Lazauskas.

Krovinių gabenimą traukiniais vertina ir didžiausia lietuviška logistikos įmonė „Girteka Logistics“ – šiuo metu 5 proc. visų pervežamų krovinių gabenami geležinkeliu.

„Tai yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti CO2 emisiją, tenkančią krovinių pervežimams. Aktyviai ieškome alternatyvų, kaip sumažinti poveikį aplinkai, neprarandant greičio ir lankstumo. Vienas iš mūsų užsibrėžtų tikslų – iki 2025 m. 25 proc. ilgos distancijos pervežimų vykdyti geležinkeliu bei keltais“, – tikina „Girteka Logistics“ projektų vadovė Larisa Senkevičienė.

Traukiniais įmonė gabena praktiškai visų rūšių produkciją – nuo šviežių vaisių, daržovių ir kitų jautrių temperatūros svyravimams maisto produktų iki drabužių, elektronikos ir baldų. Išimtis taikoma tik aukštos vertės ir padidintos rizikos kroviniams, tokiems kaip medikamentai, kuriems būtina užtikrinti temperatūros režimą.

Dažniausiai geležinkeliu plastiko gaminius ir mineralus vežančios logistikos įmonės „Solotransa“ komercijos direktorius Alenas Žuravliovas teigia, kad krovinių gabenimas traukiniais kainuoja trečdaliu mažiau nei gabenant juos vilkikais.

„Vežame krovinius iš Vokietijos į Lietuvą, tad labai patogu, kad yra galimybė pakrauti vilkikų priekabas tiesiai į traukinius. Tokiu būdu vilkikų kiekis neberiboja krovinių pervežimo galimybių – galime pervežti kur kas daugiau krovinių. Seniai laukėme, kada galėsime vežti krovinius traukiniais iki Kauno intermodalinio terminalo – planuojame šia galimybe naudotis gerokai dažniau“, – sako A. Žuravliovas.

Dalis įmonės verslo yra birių krovinių pervežimai puspriekabėmis, bet dabar atsiras galimybių jas pakeisti konteineriais, kuriuos bus galima krauti į traukinius.

„Skaičiuojame, kad pakaktų turėti po vilkiką su vienu vairuotoju viename ir kitame bėgių gale – visą kelią krovinys saugiai keliautų geležinkeliu, tad atkristų degalų, kelių mokesčių, darbo jėgos, transporto priemonių nusidėvėjimo kaštai. Galiausiai atsiras galimybių tikriems intermodaliniams pervežimams – iki šiol vienintelė reali galimybė buvo naudotis keltais, tačiau geležinkelis šiuo atveju yra žingsnis į priekį“, – teigia A. Žuravliovas.

Nors KIT nėra „Rail Baltica“ geležinkelio sudėtinė dalis, tačiau abiejų projektų simbiozė yra itin glaudi – modernizavus Kauno geležinkelio mazgą ir pritaikius jį „Rail Baltica“ poreikiams, atsirado galimybių prijungti terminalą prie europinio standarto geležinkelio sistemos. Numatoma, kad iki 2026 m. baigus tiesti „Rail Baltica“, KIT bus pagrindinis šio tarptautinio geležinkelio logistikos centras, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Nuo dabar europine vėže iki Lenkijos bei Nyderlandų du kartus per savaitę kursuojantis krovininis traukinys vienu metu gali tempti 36 puspriekabes. Strategiškai patogioje vietoje, Palemono geležinkelio stotyje šalia pagrindinių Lietuvos magistralių ir „Via Baltica“, 2015 m. atidaryto KIT įrengimas kainavo 25,4 mln. eurų, beveik 85 proc. sumos finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis. Planuojama, kad pradėjus krovinius vežti europine vėže, bus pasiektas projektinis pajėgumas – 100 tūkst. TEU per metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.