Verslas

2021.07.21 11:16

Seimo komitete sprendžiamas bankų pelno mokesčio likimas: į biudžetą – papildomi milijonai, tačiau mokesčio gali nelikti jau kitąmet

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.21 11:16

Seimo biudžeto ir finansų komitete diskusijos, iki kada reikėtų palikti galioti kredito įstaigoms taikomą didesnį – 20 proc. pelno mokesčio tarifą. Komitete pateikti siūlymai nepaisyti Konstitucinio teismo išaiškinimo ir įstatymą palikti galioti neribotam terminui. Tuo metu Lietuvos bankas didesnį pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms vertina neigiamai, o Finansų ministerija jo pratęsti po 2022 m. nenorėtų. 

Laikinai nuo 15 iki 20 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas bankams pradėtas taikyti nuo 2020 metų ir turėtų galioti iki 2023 m., tačiau dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo įstatymo galiojimo laikas gali sutrumpėti.

Anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, bankams galima taikyti didesnį pelno mokesčio tarifą, nes bankų pelno mokesčio bazė skiriasi nuo kitų ūkio subjektų.

Vis dėlto, kadangi įstatymas buvo priimtas iki jo įsigaliojimo likus mažiau nei 6 mėnesiams, Konstitucinis teismas pareiškė, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. jis turi panaikintas.

„Konstitucinis teismas pasakė, kad pati priėmimo procedūra pažeidė Konstituciją. Įstatymas buvo priimtas nesuteikiant pakankamai laiko sektoriui prisitaikyti. Jis buvo priimtas 2019 m. gruodžio mėnesį ir jau po kelių savaičių įsigaliojo. Todėl šis priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis teismas taip pat nustatė atidėtą konstitucinio nutarimo įsigaliojimo terminą ir jis įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. Vadinasi, jeigu mes nieko nedarome, papildomas padidintas pelno mokesčio tarifas baigia galioti liepos 1 d.

Todėl ateinančiais metais gali būti tokia situacija, kad bankai metų eigoje mokės skirtingą pelno mokestį. O jei, žiūrėk, dar ir netyčia pavėluos sumokėti, tai sumokės ne birželio 15 d., kaip kad turi mokėti avansinį pelno mokestį, o netyčia atidės kelioms savaitėms ir jau mokės sumažintą pelno mokesčio tarifą“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jo teigimu, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą reikia apsispręsti, kiek laiko reikia taikyti didesnį pelno mokesčio tarifą bankams.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad dėl padidinto pelno mokesčio tarifo kredito įstaigoms, 2020 m. papildomai į biudžetą surinkta 18 mln. eurų, o 2021 m. apie 10 mln. eurų.

Lietuvos bankas nepritaria didesniam mokesčiui

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius pažymėjo, kad jų nuomone, papildomas pelno mokestis kredito įstaigoms nėra suderinamas su apmokestinimo principais ir horizontaliuoju teisingumu.

„Ko mes bijome, kad toks mokestinės sistemos kaitaliojimas nepadeda investuotojams čia nuspręsti steigti bankų. Pasakyti, ar sumažinus pelno mokestį bankams jų čia padaugėtų, ar pamažėtų, yra sunku. Tačiau mūsų nuomone, kintamumas nėra gerai investuotojų bazei“, – akcentavo J. Markevičius.

Jo teigimu, pernai visų šalies bankų pelnas sumažėjo 16 proc. iki 280 mln. eurų, tačiau jie vis tiek sumokėjo daugiau pelno mokesčio.

„Pelno sumažėjimas nebuvo labai didelis. Pelnas mažėjo dėl išaugusių paskolų vertės sumažėjimo išlaidų. Išaugusių administracinių išlaidų ir augusių palūkanų išlaidų dėl neigiamų palūkanų normų ir augusių indėlių. Pelnas taip pat mažėjo dėl mažesnių grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų bei dėl neaugusių palūkanų pajamų“, – sakė Lietuvos banko atstovas.

Apžvelgdamas, kaip padidintas pelno mokestis paveikė bankus, J. Markevičius pažymėjo, kad visi bankai 2020 m. sumokėjo daugiau pelno mokesčio.

Bankai, patenkantys į papildomo mokesčio nuo pelno taikymo sritį, 2020 m. sumokėjo 82 mln. eurų pelno mokesčio, o tai yra 31 mln. eurų daugiau nei 2019 m.

Didesnis pelno mokestis neleidžia stiprinti bankų

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė siūlė didesnį pelno mokesčio tarifą bankams panaikinti ne nuo 2022 m. liepos 1 d. o jau nuo 2022 m. sausio 1 d.

Ji taip pat pažymėjo, kad ekonominė situacija priiminėjat pelno mokesčio pakeitimo įstatymą nuo dabartinės pasikeitė, o bankai priversti didinti kapitalo bazę.

„Nors atslinko pandemija, tačiau galime pasidžiaugti, kad tiek šalies ekonomika, tiek ir bankinis sektorius kol kas ją atlaikė gerai. Pagrindinis mūsų bankinio sektoriaus stiprumo šaltinis buvo labai stipri kapitalo bazė. Bankai savo kapitalo bazę formuoja iš uždirbto pelno. Pavyzdžiui, praėjusiais metais bankai didžiąją dalį uždirbto pelno skyrė kapitalo bazei didinti. Jeigu pelno mokestis bankams nebūtų padidintas, tai papildomos lėšos būtų likusios bankinėje sistemoje ir dabar stiprintų mūsų bankinį sektorių“, – akcentavo bankų atstovė.

Kapitalo bazės stiprinimas, anot E. Čipkutės, ir toliau turės išlikti pagrindiniu bankų tikslu, o nuo rudens Europos Komisija pateiks teisės aktų paketą, kuris įpareigos bankus dar labiau didinti kapitalo bazę.

„Atsižvelgiant į tai ir į pasikeitusią ekonominę aplinką siūlome atsisakyti tokio mokesčio taikymo“, – pastebėjo E. Čipkutė.

Be to, dėl mokestinės aplinkos kaitaliojimo, anot E. Čipkutės, didieji šalies bankai savo pagrindines būstines pradėjo steigti kitose Baltijos šalyse.

„Mūsų regione veikiančios bankinės grupės nesirenka Lietuvos savo pagrindei būstinei steigti. Šiais metais bankas „Swedbank“ steigdamas holdingo bendrovę Baltijos šalyse pasirinko Rygą. Tokiu pačiu pasuko ir bankas „Luminor“ bei pasirinko Taliną, o ne Vilnių. Nors Visiems šiems bankams Lietuva yra didžiausia rinka“, – pažymėjo ji.

Finansų ministerija siūlo mokestį taikyti ir už visus 2023 m.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pažymėjo, kad terminuotą specialiųjų apmokestinimo priemonių taikymą ministerija vertina teigiamai bei siūlo padidintą bankų pelno mokesčio tarifą taikyti ir už visus 2022 m.

„Kadangi pelno mokestis skaičiuojamas už metus, tai pelno mokesčio paskaičiavimas už pusmetį ir patiems bankams sudarytų tam tikrą administracinę naštą. Tikėtina, kad ir patiems bankams būtų naudingiau, kad pelno mokesčio tarifas galiotų už visus 2022 metus“, – sakė finansų viceministrė.

Vis dėlto siūlymą pratęsti padidintą bankų pelno mokesčio tarifą po 2022 m. ministerija vertina skeptiškai.

„Jeigu kalbėtume apie mokesčio pratęsimo galimybę po 2023 m. tai reikėtų holistiškai įvertinti pasiektus tikslus“, – teigė R. Bilkštytė.

Ąžuolas: reikia apsispręsti, ar valstybei reikia papildomų milijonų

„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad reikia sau atsakyti į klausimą, ar valstybei reikia papildomų 20–30 mln. eurų į biudžetą, ar ne.

„Dabar atrodo labai įdomiai, kai mokestinių lengvatų darbo grupė tam tikriems ūkio subjektams didins mokesčius, o bankams pasakysime, kad jų neskriausime ir valstybei nereikia papildomų 20–30 mln. eurų. Laikotarpio pratęsimas yra tik politinis sprendimas. Kaip padaryti, kad įstatymas neprieštarautų Konstitucinio teismo sprendimui ir kaip padaryti, kad valstybė gautų pajamų“, – akcentavo V. Ąžuolas.

Parlamentaras pažymėjo, kad dauguma Lietuvos kaimynių taip pat taiko 20 proc. pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms, todėl tokį tarifą galėtų išlaikyti ir Lietuva.

„Lietuvos bankų asociacijos vadovė sakė, kad „Swedbank“ Latvijoje įsteigė pagrindinę savo būstinę dėl mažesnio pelno mokesčio. Tačiau Latvijoje pelno mokestis bankams taip siekia 20 proc., todėl tai nėra argumentas“, – akcentavo V. Ąžuolas.

Be to, V. Ąžuolas pažymėjo, kad padidintas pelno mokestis taikomas tik tiems bankams, kurių pelnas siekia daugiau nei 2 mln. eurų, todėl padidintas pelno mokestis netrukdo šalyje steigtis naujoms finansų įstaigoms.

Seimo narys Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad investuotojams nėra svarbu, ar Lietuvoje bus 15 ar 20 proc. pelno mokesčio tarifas bankams, tačiau svarbiausia, kad mokesčių tarifai nebūtų kaitaliojami.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Andrius Palionis siūlė, kad padidintas bankų pelno mokesčio tarifas galiotų ne iki 2023 m., o būtų neterminuotas.

Iki kada taikyti nuo 15 iki 20 proc. padidintą pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms Seimas žada apsispręsti rudenį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.