Verslas

2021.07.20 23:18

Nuskambėjus virtinei skandalų, Europos Sąjunga steigs kovos su pinigų plovimu agentūrą

BNS2021.07.20 23:18

Europos Sąjunga antradienį paskelbė įkursianti atskirą agentūrą kovai su pinigų plovimu Bendrijoje, jos dalį didžiųjų bankų supurčius virtinei skandalų dėl nešvarių lėšų.

Daugelis šių skandalų buvo susiję su Šiaurės šalimis – Danija, Švedija ir Suomija, turinčiomis taisyklių besilaikančių valstybių reputaciją. Tačiau didelių rūpesčių taip pat kelia nusikalstamų gaujų veikla ir terorizmas.

Kai kurie paviešinti pinigų plovimo atvejai susiję su bankų padaliniais, veikiančiais Baltijos šalyse. Turtingi Rusijos piliečiai išvengdavo mokesčių ir sankcijų, pumpuodami per juos, kaip įtariama, neteisėtai įgytas lėšas.

Europos Komisija nurodė, kad valstybių narių taikomos nacionalinės finansų priežiūros taisyklės nebepakankamos, ir paragino įkurti naują centrinę tarnybą – Kovos su pinigų plovimu instituciją (KPPI).

„Nebepakanka, kad šalys narės atskirai darytų tai, ką jos daro [kovodamos su pinigų plovimu]. Mums reikia aktyvios priežiūros ir koordinavimo“, – sakė už finansines tarnybas atsakinga Europos Komisijos narė Mairead McGuinness.

„Už tų pinigų taip pat stovi neįtikėtina nusikalstama veikla, kenkianti visuomenei – ar tai būtų narkotikų kontrabanda, ar prostitucija, ar bet kas susiję su purvinais pinigais“, – ji sakė žurnalistams.

Kaip nurodo Europos policijos agentūra Europolas, įtartina finansinė veikla sudaro apie 1 proc. iš daugiau kaip 13 trln. eurų ES bendrojo vidaus produkto.

„Užduos toną“

Naujoje agentūroje iki 2026 metų turėtų būti įdarbinta apie 250 žmonių, informavo ES.

Planuojama, kad ji turės realių galių taikyti poveikio priemones, tiesiogiai prižiūrėdama finansų sektoriaus subjektus, kuriems gresia didžiausia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika.

Agentūra taip pat siekia sugriežtinti ir glaudžiau suderinti ES mastu taikomas taisykles kovai su pinigų plovimu, nes kelios Bendrijos narės neperkėlė ankstesnių ES reglamentų pakeitimų į nacionalinę teisę.

Taip pat bus siūloma didinti kriptovaliutų – pavyzdžiui, bitkoinų – sektoriaus priežiūrą, nes jis yra tapęs patogiu įrankiu finansiniams nusikaltimams.

Dabar šie siūlymai bus pateikti visoms 27 ES narėms, kur šis planas sulaukė stipraus pritarimo, taip pat Europos parlamentui.

„Didžiausia rizika – kad mes pridedame tik vieną papildomą sudėtingumo sluoksnį ir sukuriame naują kompetencijų konfliktą“, – sakė centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) narys europarlamentaras Markusas Ferberis.

„Kad to išvengtume, turime visiškai aiškiai pasakyti, jog toną užduoda naujoji institucija“, – pridūrė jis.

Didžiausias pastarojo meto skandalas yra susijęs su Danijos banku „Danske“, dėl kurio atliekami tyrimai Estijoje, Danijoje, Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Bankas kaltinamas per savo padalinį Estijoje padėjęs išplauti apie 230 mln. JAV dolerių (195 mln. eurų) – daugiausiai Rusijos piliečiams.

Latvijos trečias pagal dydį bankas ABLV 2018 metais buvo uždarytas, sulaukęs JAV kaltinimų Rusijos piliečių pinigų plovimu ir Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų nepaisymu.

Europos Komisija šiuo metu labai ribotas galias imtis realių veiksmų šioje srityje.

Pasak M. McGuinness, 23 ES narės yra patekusios į Briuselio akiratį dėl esamų kovos su pinigų plovimu įstatymų nepakankamo įgyvendinimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt