APLINK LIETUVĄ
„Gurkės“ produkcija

Verslas

2021.07.20 20:40

Agurkų džemas – tik pradžia: agurkų sostinės vardo nesigėdijančios kėdainiškės rankose agurkai virsta ir saldėsiais, ir kosmetika

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.07.20 20:40

Agurkų džemas, agurkų ledinukai, agurkai šokolade, agurkų užtepėlė ir netgi agurkų šampūnas ar paakių kremas – tai tik dalis produktų, kurių galima rasti Kėdainiuose įsikūrusioje parduotuvėlėje taip pat agurkišku pavadinimu – „Gurkė“. Jos įkūrėja ir agurkinių idėjų autorė Justina Kočetova tvirtai sako – dar nebuvo to, ko ji negalėtų pagaminti iš agurkų. Tiesa, „Gurkės“ istorija vis dėlto prasidėjo ne nuo agurkų. Ji prasidėjo nuo šamo.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Justina, pradėdama pasakoti krautuvėlės atsiradimo istoriją, neslepia – idėjos atidaryti parduotuvę, kuri būtų susijusi su agurkais, iš pradžių nė nebuvo. Parduotuvės idėja kilo dėl visai kito šeimos verslo – auginamų šamų ir iš jų gaminamos produkcijos.

„Svajonės tokios kaip ir neturėjau ir apie agurkus, atidarydama parduotuvėlę, iš pradžių net negalvojau, nes mes iš tiesų turime visai kitokį verslą, susijusį su žuvimi, – auginame šamus. Vis galvojau, kad būtent dėl šamų reikėtų atsidaryti parduotuvėlę čia, vietoje, nes vis vežiojome produkciją į Vilnių, Kauną, o kėdainiečiams tekdavo išvežioti po namus. Galiausiai tai taip pabodo. Nusprendėme, kad reikėtų atsidaryti parduotuvėlę“, – pasakoja Justina.

Agurkų išsiprašė patys klientai

Tik prasidėjus parduotuvės atidarymo procesui, pripažįsta Justina, kilo mintis, kad reikėtų, kaip pati sako, „pritraukti prie agurkų reikalų“. Būtent šią kryptį pašnibždėjo mugėse šamo produktus pirkę klientai.

„Mes vienus metus, gal 2018-uosius, labai daug važiavome į muges prekiauti būtent savo šamų gaminiais su ta mintimi, kad norime gauti tą grįžtamąjį ryšį – ko žmonės nori, kokiuose miestuose reikėtų atsirasti. Visada kažkaip juokais nuskambėdavo tokia žinutė iš klientų „Koks čia šamas iš Kėdainių? Kokia čia žvejyba? Vežkite agurkų!“. Taip viename mieste juokauja ne vienas žmogus, kitame... Juokais sakėme – gerai, atvešime jums agurkų!“ – šypsosi Justina.

Tačiau pradėjus galvoti, kas iš agurkų gaminama Kėdainiuose, į galvą atėjo tik žali, rauginti arba marinuoti agurkai. Negana to, sako Justina, juk kiekvienai šeimininkei jos receptas geriausias, tad įsiūlyti raugintus ar marinuotus agurkus būtų sudėtinga.

„Tiesiog pradėjau galvoti, ką tokio pagaminti, visai kitokio, kad ta žinutė būtų inovatyvi, kad tai būtų visai kitaip, kad tai nebūtų raugintas agurkas, kuris apskritai kiekvienos kulinarės ir tiesiog virtuvės šeimininkės receptuose yra jos mėgstamiausias, ir tu nieko kito neįsiūlysi. Taip atsirado agurkų džemas – saldus, su čiobreliais, skirtas pasimėgauti tepant ant sūrio, galbūt prie kokio baltojo vyno“, – tvirtina Justina.

Ji taip pat priduria džemą kūrusi ir su mintimi, kad tai galėtų tapti lauktuvėmis iš Kėdainių. Atsiradus agurkų džemui, kilo mintis ir parduotuvę pavadinti „Gurkės“ vardu, susiejant būtent su šiuo produktu. O kad džemas lentynoje nestovėtų vienas, Justina pritraukė ir daugiau mažųjų gamintojų, gaminančių išskirtinius produktus.

Kitus gamintojus užkrėtė agurkų mada

Justina juokiasi, kad ir kitus gamintojus pavyko užkrėsti agurkų mada. Pavyzdžiui, viena kavinė Kėdainiuose, naudodama Justinos gaminamus šaltyje džiovintus – liofilizuotus – agurkus, gamina agurkinius ledus, o Šušvės midaus gamintojai ėmė gaminti ir agurkinį midų.

„Taip ir prasidėjo. Taip įkūrėme, pavadinome „Gurke“ dėl agurkų džemo, nors iš tiesų norėjome atidaryti dėl žuvies (juokiasi). Paskui jau pradėjome gaminti ir įvairius kitus gaminius“, – sako Justina.

Pirmasis agurkų gaminys – agurkų džemas, kaip ir parduotuvė „Gurkė“, atsirado prieš trejus metus pačios Justinos virtuvėje. Moteris pasakoja, kad tuomet agurkus kilogramais ji vežėsi iš savo reikmėms juos auginusios mamos.

„Mano mama tiesiog sau augino agurkus, todėl aš vis kilogramais veždavau namo ir viriau. Viriau tą džemą su kalendra, su mėta, su gvazdikėliais... Tiesiog bandymų būdu, kol galiausiai išrinkau tą skonį, kuris man labiausiai tiko ir patiko. Kai jau mintis atėjo, kad tikrai šitas, šį reikia gaminti, taip ir pradėjome“, – tvirtina Justina.

Dabar džemo pati Justina jau neverda – šią paslaugą perka. „Visko gyvenime tikrai nesuspėsi, tai neįmanoma. Pirmiausia turėjo atitikti mūsų pačių skonį ir viziją“, – priduria Justina.

Beje, svarstantiems tai išbandyti ir savo namų virtuvėje recepto atskleisti negalime, tačiau Justina siūlo tikrai nebandyti virti agurkų džemo su gvazdikėliais.

„Aš labai tikėjau džemu su gvazdikėliais. Labai tikėjau, dar prieš dėdama į puodą sakiau – čia tikrai bus „tas“, bet paragavusi supratau – mmm... ne“, – juokiasi Justina.

Agurkų sostinės vardo nesigėdija – tai reikia prisijaukinti

Justina sutinka – nors parduotuvė ir atsirado dėl šamo, agurkai šamą nustelbė. Vis dėlto ji priduria, kad tai nėra labai netikėta, nes į Kėdainius niekas nevažiuoja kaip į žuvies kraštą.

„Natūraliai negalime tikėtis, kad šamas Kėdainiuose plauks kitaip nei dabar. Iš tiesų mes jį auginame akvakultūroje, Kėdainiai nėra žuvininkystės kraštas. Tai nėra ta vieta, kur žmonės važiuoja, žinodami, kad čia yra žuvies kraštas. Taip, mes ją auginame, gaminame. Šiaip kėdainiečiai labai mėgsta mūsų gaminių vežti lauktuvėms, nes tai – vietos gamybos, bet apskritai tam Lietuvos keliautojui, vietiniam turistui vis tiek agurkai yra pirmoje vietoje“, – pripažįsta Justina.

Pirmoje vietoje esančių agurkų, rodos, jau nesigėdija ir kėdainiškiai. Pati Justina sako visada buvusi tarp tų žmonių, kurie buvo įsitikinę – to nereikia baidytis, tokį išskirtinumą reikia prisijaukinti.

„Tai reikia prisijaukinti ir tuo naudotis kaip vizitine kortele. Bet kokį kitą miestą paėmus labai sunku rasti kokį nors gaminį, kuris jį atspindi. Tik reikia šiek tiek pagalvoti, kaip tai padaryti skaniai, gražiai, maloniai ir kad tai būtų jauku, kad tas agurkas būtų tikrai patrauklus, ne vien tik kaip daržovė“, – įsitikinusi Justina.

Ieškoti tokio kelio ji siūlo ir kitiems miestams: „Aš netgi siūlau, kad vertėtų ir kitiems miestams paieškoti tokių savo vizitinių kortelių, kas galėtų pagyvinti tą vietinį turizmą. Kėdainiai – ne prie jūros, ne prie ežerų, tikrai ne kurortas, bet turistų tikrai sulaukia, ypač pastaraisiais metais, būtent dėl to agurkinio paveldo, kurį mes kuriame.“

Šiuo paveldu, anot Justinos, domisi ne tik ieškantieji lauktuvių. Pašnekovė stebisi, kad agurkų džemas kai kuriuos sudomino taip, kad jie šio gaminio atvažiuoja ir iš kitų miestų ir jį perka dėžėmis.

„Iš pradžių tuo stebėjomės. Galvojome – juk tai vis tiek lauktuvės? Tas pats agurkų džemas – jis saldus, savotiškas. Aš netgi pati buvau nustebusi, kad iš kitų miestų atvažiuoja žmonių, jie perka po pakuotę ir net daugiau, veža giminėms, draugams ir jį vartoja ne kaip lauktuves, o kaip maisto produktą“, – sako Justina.

Iš pradžių ši idėja, kaip mini pati Justina, buvo gudrybė, turėjusi padėti pritraukti svečių į Kėdainius ir nustebinti svečius prie stalo, bet galiausiai tai tapo produktu, kurio ragauja ir užsienyje – Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje – gyvenantys lietuviai.

Didžiuosiuose prekybos centruose rasti nepavyks

Kiti „Gurkės“ lentynose atsidūrę gaminiai, nors ir ne visi agurkiniai, čia taip pat atsirado ne veltui, sako Justina. Anot jos, daug gaminių pavyko atsirinkti dar pačioje pradžioje, atidarant parduotuvę.

Kaip sako Justina, dauguma jų atkeliavo iš mugių, į kurias Justina važiuodavo su šamo gaminiais ir kuriose atsirasdavo proga pabendrauti su kitais gamintojais. „Susibendravome su daugeliu gamintojų, tiesiog susidraugavome. Smagu kartais, kai prekes mums atveža, susitikti, pabendrauti, nes ta dalyvavimo mugėse kultūra savotiška. Tas darbas gana sunkus. Mes, tiesą sakant, kurį laiką prekiavome mugėse, bet paskui ilgai nebesiryžome“, – prisipažįsta ji.

Susipažinus su gamintojais, paragavus jų produkcijos, sako Justina, buvo galima patiems atsirinkti, ką verta dėti į parduotuvės lentynas ir ką norisi rekomenduoti.

„Taip daugiausia pritraukėme būtent tų mažų gamintojų, kuriems tokios lentynos mūsų krautuvėlėje irgi kaip prestižo reikalas. Draugystė su mumis jiems irgi imponuoja ir šiaip tiesiog džiaugiamės, kad yra tokių gamintojų, kurie daug deda širdies į savo gaminį“, – tvirtina Justina.

Jos teigimu, bendrystė su kitais mažaisiais gamintojais atveria duris ir pačios „Gurkės“ produktams į kitų parduotuvių lentynas. Vis dėlto bent kol kas agurkų džemo rasti didžiųjų parduotuvių lentynose nepavyks.

„Esame tokiame pereinamajame lygyje – dar jaučiamės maži, bet jau kaip ir galėtume judėti ta linkme. Bet mūsų gaminiai galbūt nėra to kainos lygio, kad tiktų prekybos centrams, – svarsto Justina. – Iš tiesų šiek tiek bendradarbiaujame. Pigesni gaminiai galbūt ir tinka, bet tiesiog prekybos centrams reikia labai žemos kainos, o kai yra mažas gamintojas, bet kuris iš mūsų lentynos gamintojų, jiems labai sunku tą mažą kainą padaryti, nes įdėta daug rankų darbo ir visa tai susideda.“

Agurkų džemo sėkme kitur netiki: išvežtas iš Kėdainių jis praranda emociją

Nors agurkų džemo bei kitų agurkų gaminių galima rasti ne tik Kėdainiuose, Justina neslepia tikinti, kad tik Kėdainiuose jiems užprogramuota tokia sėkmė. Kituose miestuose, anot pašnekovės, agurkų džemas netenka savo išskirtinumo ir tampa eiliniu maisto produktu.

„Manau, kad tai nesuveiktų. Manau, kad nesuveiktų, nes kiekvienas kraštas turi savo unikalumą. Pati matau – parduotuvėlės iš regiono patiki mūsų agurkų džemo populiarumu, paprašo jo prekybai ir tada turi jį labai reklamuoti. Bet tada jis tampa kaip maisto produktas, nebeturi tos emocijos. Čia jis yra su emocija, su tokia pridėtine verte“, – tvirtina Justina.

Ar yra produktų, kurių ji nepagamintų iš agurkų? Agurkų džemo kūrėja juokiasi – dar nebuvo.

„Dar nebuvo. Ką sugalvojame, tą įgyvendiname, ir yra dar keletas gaminių mintyse, kuriems reikia dar šiek tiek dėmesio, reikia sugalvoti ir pakuotę. Kol dar visko nesugalvojau, tol dar nepaleidžiu į dienos šviesą. Kas sugalvota ir išgryninta, jau išvydo dienos šviesą“, – sako Justina.

Ji išduoda paslaptį – planuose yra ir idėja pagaminti agurkų traškučių, tačiau tai nebūtų įprastas liofilizuotas agurkas, kokį Justina jau naudoja įvairiuose gaminiuose.

„Jau išbandėme keletą variantų, bet jie dar nėra iki galo ištobulinti. Iš anksto išduosiu paslaptį – jie būtų pagaminti iš raugintų agurkų. Skonis labai įdomus, fantastiškas, bet dar reikėjo atitaikyti druskos kiekį per patį rauginimą, šiek tiek sumažinti, nes šiaip viskas tiko“, – prasitaria Justina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.