Verslas

2021.07.22 05:30

Nuomos rinkoje bruzdesys: jį kelia ir į miestus plūstantys studentai, ir neįperkantys nuosavo būsto miestiečiai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.07.22 05:30

Vertindami būsto nuomos rinką šalyje, dalis ekspertų sako, kad, neįpirkdami smarkiai išaugusio nekilnojamojo turto (NT), gyventojai vis dažniau renkasi nuomos alternatyvą. Jų teigimu, artimiausiu metu šio segmento paklausa išliks didelė ir dėl pamažu į didmiesčius grįžtančių studentų.

Būsto nuomos kainos, anot jų, šiek tiek išaugo, tačiau ne tiek ženkliai, kiek parduodamo NT.

Sako, kad kainos didesnės

Paskelbus pagrindinių brandos egzaminų rezultatus, kai kurie būsimi studentai pamažu ima dairytis būsto didmiesčiuose. Tai aktualu ir daliai asmenų, praėjusiais mokslo metais darbus galėjusių tęsti nuotoliniu būdu ir išvykusių iš savo nuomojamų būstų į gimtuosius namus.

Dar neseniai abitūros egzaminus laikęs kaunietis Karolis jau žino pagrindinių egzaminų rezultatus. Vaikinas įsitikinęs – į norimą specialybę Vilniuje įstoti pavyks, todėl jau dabar pradeda dairytis potencialaus būsto. Didžiausia suma, kurią galėtų sau leisti per mėnesį būsto nuomai, – 300 eurų be komunalinių mokesčių, sako jis.

„Stengiuosi laviruoti tarp kiek įmanoma geresnio kainos ir kokybės santykio. Svarbiausias kriterijus, turbūt, yra vieta. Nesitikiu gyventi labai arti miesto centro, bet ir nesinori keltis į miesto pakraštį, į kambarį su kilimais ant sienų“, – juokiasi vaikinas.

Jis neslepia – rasti tenkinantį variantą gana sudėtinga. „Šnipiškėse už tvarkingesnio vieno kambario buto nuomą prašo ir 500 eurų, Naujamiestyje – nuo 400 iki 500“, – sako kaunietis.

Su panašia dilema susidūrė ir kaunietė Neringa. Prasidėjus paskaitoms nuotoliniu būdu, mergina tęsti studijų grįžo į gimtuosius namus – nuomotis būstą Vilniuje jai tiesiog nebeapsimokėjo. Vis dėlto vasaros pabaigoje Neringa ir vėl planuoja išsikelti iš tėvų namų.

Žvelgdama į dabartines būsto nuomos kainas, ji neslepia – rasti panašų butą už kainą, kurią mokėjo seniau, nelengva.

„Senąjį butą išsinuomojau tik prasidėjus pirmajam karantinui, praėjusiais metais. Tuo metu dėl mažesnės paklausos kainos buvo kritusios, todėl man tikrai buvo nuskilę. Vilniuje, Naujamiestyje, kad ir senos statybos name, vadinamojoje „chruščiovkėje“, su drauge dviejų kambarių butą nuomojomės už 360 eurų.

Butas buvo tikrai tvarkingas, paremontuotas. Dabar už 360 eurų rasti panašų butą, galima sakyti, be šansų“, – tikina ji.

Statistikos departamento duomenimis, būstų nuomos iš privačių asmenų kainos visoje Lietuvoje, 2021 m. birželio mėnesį palyginus su 2017 m. birželio mėnesiu, pakilo 20 proc.

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė taip pat teigia pastebinti, kad skelbimuose siūlomos butų nuomos kainos šiuo metu kyla.

„Birželį, palyginti su geguže, jos buvo padidėjusios apie 3 proc. Vilniuje, apie 1 proc. Kaune ir apie 4 proc. Klaipėdoje. Nuo metų pradžios butų nuomos pasiūlos kainos labiausiai paaugo Kaune (apie 8 proc.). Vilniuje ir Klaipėdoje didėjo atitinkamai 5 proc. ir 3 proc.“, – komentuoja V. Steponavičiūtė.

Pasak jos, šiuo metu už vieno kambario buto nuomą Vilniuje vidutiniškai prašoma 350 Eur, Kaune – 280 Eur, Klaipėdoje – 220 Eur. Dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje vidutiniškai kainuoja apie 580 Eur, Kaune – 450 Eur, Klaipėdoje – 350 Eur.

V. Steponavičiūtė atkreipia dėmesį, kad per paskutines porą savaičių susidomėjimas butų nuomos skelbimais šiek tiek ūgtelėjo.

„Įprastai susidomėjimas dar labiau išauga studentams sužinojus stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus“, – priduria V. Steponavičiūtė.

Neįperka būsto, todėl renkasi nuomą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPA) vadovas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad dėl smarkiai išaugusių naujo būsto kainų gyventojai nuomą renkasi kaip alternatyvą. Šis laikotarpis nuomos segmentui, anot jo, yra ypač palankus.

„[Nuomos] paklausa net, sakyčiau, yra šiek tiek išaugusi, nes būsto negalintys įpirkti žmonės ieško alternatyvos nuomos segmente“, – kalba M. Statulevičius.

„Atsiras ir sezoninis faktorius, nes nuo rugsėjo pradės grįžti studentai. Girdime, kad greičiausiai ir vėl atsinaujins gyvos studijos, todėl paklausa išaugs ir nuo liepos pabaigos, rugpjūčio, bus norinčių nuomotis“, – pažymi LNPA vadovas.

Anot jo, būsto pardavimo kainos Lietuvoje per pastaruosius metus augo sparčiausiai Europoje.

„Manau, kad šių metų pabaigoje matysime bendrą suminį kainos augimą ir jis tikrai viršys 10 proc., to neturėjome daug metų“, – sako pašnekovas.

„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis taip pat tvirtino pastebintis gana aktyvią būsto nuomos rinką.

„Matant politines aktualijas, tikėtina, kad rudenį bus mažesnis veiklų ribojimas ir, jei taip nutiks, žmonės iš regionų turėtų vėl suplūsti į didmiesčius“, – sako jis.

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada akcentavo, jog yra domimasi populiariausiais objektais, tačiau didysis nuomos suaktyvėjimas paprastai būna po Žolinių. Vis dėlto jis taip pat antrino, kad, augant būsto pirkimo kainoms, besirenkančiųjų nuomos alternatyvą skaičius išaugo.

„Vilniuje ypač didelis suaktyvėjimas nuomos segmente tarp 400–800 Eur/mėn iš Baltarusijos IT specialistų. Nemažai jų atvyksta ir ieško išsinuomoti butų“, – pažymi jis.

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pritaria, kad vasaros ir rudens sandūra yra įprastai kiek aktyvesnis laikotarpis ir netrukus prasidės tradicinė nuomos sezono pradžia. Taip pat, anot jo, rinka šiuo ir artimiausiu metu yra ir bus aktyvesnė nei praėjusiais metais, kuomet vyravo daug didesnis neapibrėžtumas dėl pandemijos.

„Kita vertus, nepaisant išaugusių būsto kainų, jo įperkamumas išlieka pakankamai aukštas ir pirminės būsto rinkos aktyvumo padidėjimas gali lemti kiek mažesnį susidomėjimą būsto nuoma, jei dalis naujo būsto buvo įsigyta buvusių nuomininkų“, – kiek kitokios nuomonės laikosi T. S. Kvainickas.

Kainos nežymiai stiebėsi į viršų

M. Čiulada taip pat pabrėžia, kad nuomos kainos, nors ir ne taip sparčiai, kaip pardavimo, tačiau kyla į viršų. Jo aiškinimu, tam įtakos turi vis didėjantis aukštesnio atlyginimo ieškančių žmonių srautas iš kitų Lietuvos regionų į sostinę, gerėjanti Vilniaus demografinė situacija, padidėjęs imigrantų skaičius.

Paklaustas, ar dėl to, jog greitu metu į didmiesčius ims plūsti studentai, galima tikėtis nuomos kainų augimo, M. Čiulada akcentuoja, kad studentų kasmet įstoja vis mažiau, todėl nuosekliai mažėja ir studentų nuomininkų.

„Džiugina, kad tarptautinių mainų studentų mainų programos nenutrūksta ir užsienio nuomos klientų taip pat yra“, – priduria jis.

Š. Taručio tvirtinimu, nuomos kainos – pakankamai stabilios, o tokių tendencijų, kad augtų būsto pardavimo kainos, nefiksuojama.

„Išskirčiau tai, kad bendrai gerėjant pragyvenimo lygiui dalis nuomininkų dairosi tik į modernius, naujos statybos būstus, taip kilsteldami aukštesnės klasės būstų nuomai kainos rėžius“, – atkreipia dėmesį Š. Tarutis.

Jis sutinka, kad studentų grįžimas tradiciškai kaitina nuomos rinką, tačiau dalis studentų, pasak jo, renkasi pigesnius variantus.

„Visgi, toliau augant atlyginimams šalyje, studentai taip pat turi galimybę derinti mokslus su darbu ir užsidirbti aukštesnės klasės būsto nuomai“, – pridūrė ekspertas.

M. Statulevičius pastebi, kad per pastaruosius dvejus metus būsto nuomos rinkoje atsiranda vis daugiau verslo subjektų, tai taip pat turi įtakos kainai.

„Anksčiau būstą nuomodavo tik privatus sektorius, o dabar atsiranda naujų projektų ir nuomos alternatyvų, kurias siūlo kompanijos, statančios ir valdančios nuomai skirtus objektus, pavyzdžiui, po 200 ir daugiau kambarių viename objekte ar netgi investuoja į nuomai skirtus objektus.

Mano manymu, pasiūla nuomos segmente didės ir tai neleis augti kainai. Jeigu didėtų pasiūla, bet būtų tik privatus sektorius, matyt, atsirastų spaudimas augti kainai. Verslas, manau, tai atsvers ir pasiims dalį klientų iš privačių asmenų“, – paaiškina M. Statulevičius.

Įtakos kainoms gali turėti didesnė paklausa

T. S. Kvainicko teigimu, didžiausias smūgis nuomos kainoms buvo suduotas pačioje pandemijos pradžioje. Anot jo, pandemijos poveikis dar toli gražu neišnyko, tačiau visuomenė po truputį prisitaikė prie apribojimų, mažėja prastovose esančių darbuotojų skaičius, duris atveria vis daugiau įmonių, taigi, rinka gali atsigauti.

„Prie to prisidėti galėjo ir augančios parduodamo būsto kainos. Augant būsto pardavimo kainai, nuomos kainos retai kada gali mažėti“, – pažymi T. S. Kvainickas.

Nors nuomos sezono pradžia ir sietina su mokslo metų pradžia, T. S. Kvainicko tvirtinimu, studentai nesudaro absoliučios daugumos nuomininkų ir nėra tolygiai pasiskirstę per visus segmentus.

„Ryšys tarp buto-studijos Pašilaičiuose ir apartamentų Senamiestyje kainų nėra labai stiprus, šie būstai nėra vienas kito substitutai. Kita vertus, kainoms įtakos gali turėti pati nuomos sezono pradžia – rinkoje susiformuoja didesnė paklausa, norintys išsirinkti geresnius būstus sutinka už juos sumokėti truputį daugiau.

Ne visi butai turi terasas, ne visi būstai pasižymi maloniu vaizdu pro langus ar geresniu nei tipiniu įrengimu. Tai aktualu ne tik aukštesniam segmentui. Net du senos statybos butai dėl savo apdailos lygio gali būti kardinaliai skirtingai patrauklūs nuomininkams, todėl ir jų kaina skirsis“, – aiškino T. S. Kvainickas.

Būsto nuomos rinka, pasak M. Čiulados, susiduria su dar vienu iššūkiu – trūksta didesnio ir didelio ploto butų, pavyzdžiui, 4–6 kambarių, nuo 80 kv. m ploto, geruose, prestižiniuose Vilniaus rajonuose, įrengtų aukštos kokybės medžiagomis ir su baldais.

„Tokio nuomojamo būsto pasiūla gerokai sumenko ir paskutiniu metu NT skelbimų portaluose esamos pasiūlos mėnesio vidurkis yra maždaug 55 butai. Drastiškai sumenkusi tokio nuomojamo būsto pasiūla davė stiprų impulsą nuomos kainoms augti: atskiri objektai brango iki 20 ar net 30 proc.“, – tvirtina jis.

Pataria nepriimti greitų sprendimų, saugotis sukčių

Ieškantiesiems nuomojamo būsto M. Čiulada pataria to neatidėlioti paskutinei minutei. „Nemokėti pinigų „už buto suradimą“ įvairiems aferistams, kurių vis dar pasitaiko, nes jie naudojasi jaunų žmonių patiklumu“, – perspėjo jis.

Š. Tarutis rekomendavo ieškoti nuomojamo būsto neskubant ir skiriant tam laiko. „Blogiausi sprendimai, vertinant kainos ir kokybės santykį, priimami tada, kai skubame ir jaučiame baimę likti ant ledo“, – nurodė jis.

Renkantis būstą T. S. Kvainickas taip pat ragino nepriimti impulsyvių sprendimų. „Taip, geri pasiūlymai rinkoje neužsilaiko, tačiau tai nereiškia, kad visi siūlomi būstai yra geri ir verti už juos prašomos kainos. Įvertinti reikia ne tik paties būsto nuomos kainą, tačiau ir komunalines išlaidas, kasdien kelyje praleidžiamą laiką.

Perkant būstą galbūt svarbiau yra, kaip kaimynystė gali atrodyti ateityje, o nuomojantis svarbu, kokia ji yra šiandien. Priimant sprendimus pagal vieną kriterijų dažnai galima suklysti, tačiau, kita vertus, persistengti irgi neverta. Nuomojamo būsto pakeitimas yra paprastesnis nei nuosavo turto“, – patarė ekspertas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.