Verslas

2021.07.17 12:34

Sankcijų Iranui ir Šiaurės Korėjai pamokos Baltarusijai: ekspertai įspėja, kad situacija nėra gera

Ugnė Budriūnaitė, LRT.lt2021.07.17 12:34

Birželio 24 dieną Europos Sąjunga kartu su keliomis Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis, reaguodamos į pastarųjų metų įvykius Baltarusijoje, įvedė sankcijas svarbiems šalies ekonominiams sektoriams. Šalia draudimo Baltarusijos aviakompanijoms naudotis ES oro erdve buvo praplėstas asmenų, kuriems yra taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas, įvestas ribojimas Baltarusijos tiekėjams transportuoti naftos ir kalio karbonato produktus bei tabako gaminius ES valstybių narių teritorija.

Sankcijų poveikis – po pusmečio

Vis dėlto ekspertai ekonominių sankcijų įvedimą vertina dviprasmiškai, jie teigia, jog nors ir reikėtų džiaugtis, kad ES priėmė bendrą sprendimą dėl sankcijų įvedimo, dėl jų pačių efektyvumo reikėtų abejoti.

„Viena vertus, yra sveikintina, kad, praėjus vienuolikai mėnesių nuo protestų Baltarusijoje pradžios, Sąjungoje pagaliau atsirado valia ir gebėjimas pereiti prie ko nors reikšmingesnio nei asmenų sąrašų sudarymai, kurie nepadaro jokio reikšmingo poveikio režimui, nes nėra išsamūs, neapima visų, kas yra atsakingi už smurtą prieš taikius piliečius. Kita vertus, sankcijų veiksmingumas su dabartinėmis jų formuluotėmis gali būti pajaustas tik už pusmečio ar pusantrų metų, o tai nėra tas laikotarpis, kurį mes galime sau leisti“, – teigė Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas Maksimas Milta.

Politologas dėmesį atkreipė ir į pačių sankcijų formuluotes, ribojančias jų rezultatyvumą: „Daugiausia abejonių kelia nuostata, kad sankcijos yra taikomos tiems kontraktams, kurie yra pasirašyti tik po birželio 25 dienos. Natūralu, kad sutartys yra pasirašomos keleriems metams į priekį ir todėl žinoma, kad tiesioginio poveikio niekas kol kas nepajuto. Antras aspektas – dėl konkrečių prekių rūšių. Vėlgi, kalbant apie trąšas, ne visos jos yra apimamos, minimos yra tik tam tikros rūšys, taip vėlgi yra ribojamas sankcijų poveikis. Ribojimai turi būti išplėsti visai industrijai be išimčių ir tai turi galioti iš karto visoms sutartims, kurios yra pasirašytos. Taigi, prasmingiausias ir reikšmingiausias žingsnis yra įvestų ekonominių sankcijų papildymas.“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas dr. Laurynas Jonavičius taip pat kalbėjo, kad sankcijos turėtų būti plečiamos: „Jos turi apimti platesnį žmonių ratą ir numatyti mechanizmus dėl antrinių sankcijų, tai yra kaip išvengti tokių situacijų, ką mes dabar turim su ta pačia „Belorus“ sanatorija, kuri yra kainos prasme baltarusiams mažas dalykas, bet užteko pakeisti įstaigos teisinę priklausomybę ir sankcijos buvo nutrauktos. Tikrai galiu prognozuoti, kad visi šitie sankcijų apėjimai bus įgyvendinami ir daromi galbūt ir su išorinių veikėjų, tos pačios Rusijos, pagalba ir greičiausiai neatmestinas variantas, kad pačioje Europoje atsiras veikėjų, kurie užsidirba iš bendradarbiavimo su Baltarusija ir turės interesą tai daryti, bet čia yra tokia bendra problema apskritai su sankcijomis, ypač ekonominėmis.

Tas teorinis vaizdas, kalbant apie jas, nėra labai geras. Sankcijos apskritai yra labiau instrumentas, kuris leidžia ir aviai sveikai būti, ir vilkui sočiam: iš Vakarų pusės atrodo, kad mes kažką darom, stengiamės, neignoruojam problemos, antra vertus, ta avis irgi išlieka sveika, nes sankcijos yra ganėtinai ribotos.“

TSPMI politologas tikina, kad atsakomojo veiksmo iš Baltarusijos taip pat galima tikėtis: „Mes jau žinome, kas vyksta pasienyje, laukia migrantai, pagal Lukašenkos kalbas, reikia laukti dar ir narkotikų, ginklų, šiaip nelegalios prekybos padidėjimo. Bent jau kol kas režimas labiau užsidarinėja, izoliuojasi ir ruošiasi kovai, gal ne su tais, kurie taiko sankcijas tiesiogine prasme, bet dar labiau izoliuodamas savo visuomenę šalies viduje. Taigi taip, tikrai poveikis, neigiamas efektas, irgi yra.“

Šiaurės Korėjos ir Irano pavyzdys

Ekspertai vertina, kad pasirinkta ekonominių sankcijų taktika savaime nėra tikslo pasiekimo garantas, daug kas priklauso ir nuo to, kokio rezultato sankcijomis yra siekiama.

„Statistika rodo, kad sankcijų efektyvumas yra daugiausia 30 procentų, žvelgiant plačiai, nuo 1950 metų. Iš paskutinių rimtesnių sankcijų – Irano sankcijos, kai dėl sodrinimo jiems įvedė didelius apribojimus JAV ir Europa. Ar jos suveikė, sunku pasakyti, greičiausiai ne tiek, kiek buvo tikėtasi, bet ten ekonomika ir kentėjo.

Labai globalių sankcijų pavyzdys yra Šiaurės Korėja, jai visi taiko sektorines sankcijas viskam, todėl ekonomiškai kenčia žmonės ir šalis. Ar dėl to dingo diktatūra iš ten, yra sunku pasakyti. Klausimas dėl efektyvumo atsiremia į tai, kokio tikslo siekiama. Režimo pakeitimas, kas iš esmės yra viešai bent jau neskelbiamas tikslas Baltarusijos atveju, yra labai sunkiai įgyvendinamas ir kuo labiau autoritarinis režimas, tuo sankcijos mažiau veikia, į jas mažiau reaguojama, o Baltarusijoje autoritarinis režimas jau yra gana stiprus“, – teigė dr. L. Jonavičius.

Anot M. Miltos, vienas žymiausių sankcijų pritaikymo efektyvumo pavyzdžių yra ekonominės sankcijos, kurios buvo taikomos Pietų Afrikos Respublikos atžvilgiu per apartheido režimą. „Taigi, būtent dėl sankcijų politikos ir praktiškai visą prekybą apimančio sankcijų masto, kuris buvo taikomas prieš Pietų Afriką, apartheido režimas galiausiai 1994 metais baigėsi. Tai yra vienas iš pavyzdžių, į kurį galima būtų orientuotis, norint užtikrinti sankcijų Baltarusijai veiksmingumą, čia svarbu jų visa apimantis mastas ir nuoseklumas jų besilaikant“, – sakė jis.

Turėdami omenyje glaudžiai su Baltarusija susijusią Lietuvos ekonomiką, į Klaipėdos uostą ar Lietuvos geležinkeliais atvykstančius dabar jau draudžiamus kalio karbonato trąšų ar naftos produktų krovinius, politologai sutinka, kad sankcijų poveikį pajusime ir mes, tačiau jo nereikėtų pernelyg sureikšminti.

„Be jokios abejonės, Lietuvą ir Baltarusiją sieja glaudūs pramoniniai ryšiai, bet nereikia jų pervertinti – Lietuvos banko atlikta studija apskaičiuoja ekonominį poveikį, kurį sankcijos gali sukelti Lietuvos ekonomikai, jei visi ekonominiai santykiai būtų nutraukti. Tai yra 0,9 procento Lietuvos BVP per trejų metų laikotarpį. Žinoma, tai yra pinigai, bet visgi tai nėra tos sumos, dėl kurių mes turėtume abejoti savo pozicija, ji yra nuosekli ir pagrįsta pačių baltarusių reikalavimais, siejamais su orumu bei pagarba jų teisėms. Natūralu, kad mes turime ieškoti alternatyvų, naujų rinkų, naujų partnerių, su kuriais būtų galima sušvelninti poveikį ekonomikai, šį poveikį pirmiausia pajus Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai, tai yra tie tarpininkai, kurie yra labiausiai priklausomi nuo trąšų eksporto“, – įvertino M. Milta.

Sankcijų kainos Lietuvai apskaičiuoti neįmanoma

Vis dėlto L. Jonavičius išskiria ir sankcijų kainą Lietuvai, kurios apskaičiuoti šiandien dar neįmanoma.

„Yra ir papildomų kaštų. Dėl migrantų Lietuvoje atsiranda vidinis politinis susiskaldymas, kyla nestabilumo problema. Tai apsunkina vidaus politikos sprendimų priėmimą, stabilumą, saugumą ir t. t. Nėra aišku, ką dar, be migrantų, ekonomiškai gali padaryti pats režimas, ar tai būtų kas nors Astrave, ar uždraudimas tranzitu per Baltarusiją vežti tam tikras prekes, sunku net sugalvoti. Bet tų asimetrinių veiksmų, kurių režimas reaguodamas į sankcijas gali imtis, mes negalime suskaičiuoti, nors jų tikrai gali būti, tai čia atsiranda labai stiprus nežinomumo veiksnys“, – sako jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt