Verslas

2021.08.02 15:32

Sveikatos krizę keis ekonominė: pinigų upę Briuselis ruošiasi užtvenkti jau 2023 metais

LRT.lt2021.08.02 15:32

2023 m. nacionalinės vyriausybės privalės susiveržti diržus. Vienintelis klausimas, kiek stipriai? – klausia portalas politico.eu.

Anot leidinio, skiepijimo eiga ir slūgstanti pandemija Europos Sąjungos pareigūnus nuteikia optimistiškai. Vyriausybėms atidžiai stebint delta atmainos plitimą, žemynas pamažu grįžta į įprastą gyvenimą. Neseniai vykusiame Briuselio ekonomikos forume Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pergalingai pareiškė, kad „Europos ekonomika pagaliau grįžta į ankstesnes vėžes“.

Tačiau pasibaigus visuomenės sveikatos krizei, dėmesio centre atsiduria dar vienas galvos skausmas: kada ir kokiu tempu pradėti mažinti beprecedentę fiskalinės ir pinigų politikos paramą, kuri pastaruosius pusantrų metų palaikė Europos ekonomiką, rašoma apžvalgininko Mujtabos Rahman publikacijoje.

Diržus teks veržtis greitai

Nerimą, anot jo, ypač kalbant apie mažiau patvarias pietų šalių ekonomikas, kelia tai, kad ES įvestos taisyklės privers valstybes per anksti ir per greitai susiveržti fiskalinius diržus, o tai gali užgniaužti bet kokį beprasidedantį atsigavimą ir turėti neigiamų politinių pasekmių įvairiose srityse, pradedant populizmu ir baigiant bloko sanglauda.

Per pastarąsias kelias savaites vadinamųjų „fiskalinių vanagų“ išsakyti komentarai pasėjo nerimą kai kuriose Briuselio vietose ir visoje Pietų Europoje. Šiuo metu Vyriausybėje nedirbantis buvęs Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble neseniai paskelbė straipsnį, akcentuojantį taupymo naudą.

Publikacijoje minimas ir tikėtinas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdinis Arminas Laschetas, kuris sakė: „Kai ši krizė baigsis, kai baigsis jos poveikis pasaulio ekonomikai, Vokietijos ir Europos politika turės grįžti prie Mastrichto sutartyje apibrėžtos stabilumo politikos“.

Briuselyje Europos komisaras, už euro zoną atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, pareigūnų teigimu, nori kuo greičiau atkurti ES fiskalines taisykles, net jei tai reikštų beprecedentį taupymą ir vadinamąsias „perviršinio deficito procedūras“ visoje ES.

Nutylėtas abstinencijos sindromas

Komentaro autorius atkreipia dėmesį, kad vis tik kol kas niekas nekalba apie abstinencijos sindromą. Diskutuojama dėl to, kas turėtų įvykti 2023 m. Šiuo metu valstybėms narėms skirstomas 750 mlrd. eurų dydžio atsigavimo fondas, o Komisija aiškiai leido suprasti, kad šiais ir kitais metais fiskalinė politika turėtų teikti pirmenybę ekonomikos atsigavimui.

Tačiau Komisija taip pat pareiškė, kad „bendroji atsakomybę ribojanti išlyga“, kuri iš esmės pristabdė Stabilumo ir augimo pakto (ES fiskalinių taisyklių rinkinio) galiojimą, suteikdama vyriausybėms erdvės leisti pinigus, 2023 m. nebebus taikoma. Ši pradinė rekomendacija buvo grindžiama gegužės mėnesio Briuselio ekonomine prognoze. Nuo to laiko gauti ekonominiai duomenys, aukšto rango ES pareigūnų teigimu, rodo dar spartesnį atsigavimą – taip pat mano ir jų kolegos Frankfurte įsikūrusiame Europos centriniame banke, rašoma politico.eu skelbiamoje publikacijoje.

Liepos mėnesio ekonominėse prognozėse greičiausiai figūruos dar spartesnį augimą ir infliaciją liudijantys rodikliai nei pavasarį. Tai dar labiau padrąsins tuos, kurie siekia priversti valstybes nares vėl laikytis Mastrichto sutarties reikalavimo dėl 3 proc. deficito santykio ir 60 proc. BVP skolos ribos, nepriklausomai nuo to, kokie nerealūs ar nepasiekiami šie tikslai galėtų atrodyti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.