Elektra

Verslas

2021.07.19 05:30

Elektros brangimas biržoje atsiliepė ir nepriklausomų tiekėjų įkainiams – labiausiai išlošė pernai kainą fiksavę gyventojai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.07.19 05:30

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas įgauna pagreitį ir gyventojams pamažu pradedami siųsti laiškai apie artėjantį apsisprendimą. Vis dėlto dalis tiekėjų neslepia, kad biržoje pakilę elektros įkainiai gali turėti įtakos ir nepriklausomų tiekėjų kainodarai, o vartotojai, kurie pirmajame etape pasirinko 24 mėnesių fiksuotą kainą, neabejotinai išlošė.

Pirmasis etapas baigėsi

Praėjusiais metais nusprendus atsisakyti monopolinio elektros tiekėjo, kurio funkciją iki šiol atliko „Ignitis“, priklausantis „Ignitis grupei“, Lietuvos gyventojai iki 2023 metų turės savarankiškai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, kadaise jiems buvo suteikta galimybė rinktis iš mobiliojo ryšio tiekėjų.

Buitiniams vartotojams suteikta teisė pasirinkti elektros tiekėją nuosekliai įgyvendinama etapais. Pirmieji gyventojai dar praėjusiais metais savo nuožiūra pasirinko nepriklausomus tiekėjus.

Elektrą šalyje skirstančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (trumpiau – ESO) duomenimis, iš viso į pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą pateko apie 98 tūkst. namų ūkių. Anot ESO, daugiausia naujų klientų pritraukė „Ignitis“, „Perlas energija“ ir „Enefit“. Nepasirinkusių tiekėjo ir patekusių tarp garantinio tiekimo paslaugą gaunančių klientų liko tik 3 proc.

Šiemet turi rinktis suvartojantieji apie 83 kWh per mėnesį

Praėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, atėjo metas apsispręsti daugiau nei milijonui buitinių elektros vartotojų. Praėjusią savaitę jiems visiems buvo pradėti siųsti laiškai apie artėjantį tiekėjo pasirinkimą. Tik vieniems tai privaloma šiemet, kitiems – kitąmet.

Antrajame etape iki 2021 metų gruodžio 10-osios naują tiekėją turės pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 1 000 kWh elektros energijos. Lygiai taip pat, kaip ir šiemet, pranešimus iš visuomeninio tiekėjo į antrąjį etapą patenkantys vartotojai gaus iki 2021 metų rugpjūčio 1 dienos, o iki rugpjūčio 31-osios turės apsispręsti, ar pasidalyti elektros energijos vartojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais.

ESO atstovo Pauliaus Kalmanto teigimu, naujausiais duomenimis, antrajame nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etape tiekėją jau pasirinko beveik 125 tūkst. namų ūkių. Tai 17 proc. iš visų į šį etapą patekusių vartotojų.

„Iš viso tiekėją per antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą pasirinkti turi apie 750 tūkst., arba maždaug pusė, elektros energijos vartotojų Lietuvoje“, – nurodė ESO atstovas.

Į trečiąjį etapą įtraukiami gyventojai, per metus suvartojantys iki 1 000 kWh. Pranešimai gyventojams bus išsiųsti iki 2022-ųjų rugpjūčio 1 dienos, o iki rugpjūčio 31-osios jie turės apsispręsti, ar pasidalyti elektros energijos vartojimo duomenimis su elektros energijos tiekėjais. Atitinkamai iki 2022-ųjų gruodžio 10 dienos jie turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Atkreiptinas dėmesys, jog svarstoma greitinti liberalizaciją, sujungiant likusius etapus – atveriant antrojo ir trečiojo etapų gyventojų kontaktinius duomenis nepriklausomiems tiekėjams vienu metu.

Antrojo ir trečiojo etapų vartotojų skaičius gerokai didesnis nei pirmojo. Antrasis etapas apima apie 760 tūkst., arba maždaug pusę, elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Naujausiais duomenimis, šiame etape tiekėją jau pasirinko daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių. Sujungus antrąjį ir trečiąjį etapus šis skaičius išauga iki apie 1,5 mln. vartotojų.

Rinktis galima nesulaukus savo etapo

Vis dėlto, P. Kalmanto tvirtinimu, rinktis naująjį tiekėją jau dabar gali visi norintieji – tiek patenkantieji į šiemet vykstantį antrąjį, tiek į trečiąjį elektros energijos tiekėjų pasirinkimo etapą.

„Tai padaryti galima nelaukiant priskirto termino ir pasiūlymų iš tiekėjų po suplanuoto duomenų atvėrimo“, – pažymėjo ESO atstovas.

Pastebima, kad, nepaisant vasaros atostogų, vis daugiau gyventojų nedelsia ir pasirašo sutartis su nepriklausomu elektros tiekėju nelaukę žiemos, sakė P. Kalmantas.

„Tai gera žinia, nes pirmojo etapo patirtis rodo, kad nereikėtų laukti paskutinės minutės. Susidūrus su tiekėją norinčių pasirinkti gyventojų antplūdžiu, nepriklausomų tiekėjų ir skirstymo operatoriaus sistemose susidaro butelio kakliukas. Todėl rekomenduojame ir raginame visus gyventojus, nelaukus numatyto termino, įvertinti skirtingų nepriklausomų tiekėjų siūlomas paslaugas – palyginti kainas bei pasiūlymų sąlygas ir taip priimti atsakingai pamatuotą sprendimą“, – skatino P. Kalmantas.

Jo aiškinimu, elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.

„Svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų dalis sudaro apie 55 proc. visos elektros kainos. Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.

Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovė „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, kainos dedamosios. Šias kainas reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT)“, – paaiškino P. Kalmantas.

Pačios elektros kainos dalis ir jos tiekimo paslaugos kaina, ESO atstovo teigimu, sudaro apie 45 proc. Būtent ši dalis nėra reguliuojama valstybės ir yra kintanti. Jos kainą lemia elektros energijos biržos kaina ir tiekėjų tarpusavio konkurencija. Todėl elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir įsigijimo kainos biržoje.

„Svarbu pabrėžti, kad tokiomis sąlygomis visuomet laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų“, – pabrėžė jis.

Fiksavę kainas klientai išlošė

ESO skaičiavimais, dėl pokyčių visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai padidėjo apie 8,4 proc. O dėl informacijos, kaip nuo liepos 1 dienos keitėsi nepriklausomų tiekėjų elektros energijos tiekimo paslaugos kaina, galėtų atsakyti tik patys tiekėjai, sakė P. Kalmantas.

Jo aiškinimu, būtent nuo pasirinkto tiekėjo ir plano priklauso elektros energijos kaina galutiniam vartotojui.

„Tie, kurie pasirinko, pavyzdžiui, fiksuotą kainą dvejiems metams, kainų pokyčio nejaus. Žinoma, jeigu klientai pasirinko nepriklausomą tiekėją ir jų elektros kaina susieta su biržos kaina, jie kiekvieną mėnesį, kai biržoje elektra pinga, mokės pigiau, kai brangsta – brangiau. Tačiau kaina visuomet kinta ir šiuo atveju vartotojas visuomet mokės teisingiausią kainą“, – komentavo P. Kalmantas.

Vis dėlto, ESO atstovo teigimu, sunku iš anksto prognozuoti, koks sprendimas yra finansiškai palankesnis.

„Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai nuolatos vertina įvairius faktorius bei riziką ir atitinkamai suteikia pasirinkimą klientams, o šie savo ruoštu sprendžia dėl vienos ar kitos kainodaros pranašumų ir trūkumų.

Atsižvelgiant į dabartines elektros energijos kainas biržoje, galima drąsiai teigti, kad gyventojai, kurie pirmajame etape pasirinko tiekėją ir užsifiksavo kainą 24 mėnesiams, vienareikšmiškai išlošė“, – tvirtino P. Kalmantas.

7 bendrovės

Norėdami pakeisti elektros energijos tiekėją, gyventojai kol kas gali rinktis iš septynių pasiūlymų: „Enefit“, „Elektrum“, „Ignitis“, „Birštono elektra“, „Vilniaus elektra“, „EGTO energija“, „Perlas energija“.

Gyventojai, kurie pirmajame etape pasirinko tiekėją ir užsifiksavo kainą 24 mėnesiams, vienareikšmiškai išlošė.

P. Kalmantas

Iki nurodyto termino pabaigos neapsisprendę ir nepasirinkę tiekėjo savarankiškai vartotojai be elektros neliks, jiems bus teikiama garantinio energijos tiekimo užtikrinimo paslauga, o tai, tikėtina, reikš papildomas išlaidas.

Tiems gyventojams, kurie pateko į pirmąjį nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pasirinkimo etapą, bet iki pernai metų gruodžio 10 dienos nepasirinko tiekėjo, nuo sausio 1-osios elektros tiekimą užtikrina garantinio elektros tiekėjo paslaugą užtikrinanti bendrovė ESO. Garantinio tiekimo kaina perskaičiuojama kas mėnesį, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio vidutinę biržos kainą ir pritaikant koeficientą 1,25, nurodė ESO.

„Vilniaus elektra“: sudarantiesiems sutartis ateityje elektra gali brangti

Vieno iš nepriklausomų elektros tiekėjų – „Vilniaus elektros“ – vadovo Mato Jakubonio teigimu, bendrovė iš kitų tiekėjų išsiskiria aiškiu informacijos pateikimu ir kainomis.

Anot jo, šiuo metu pastebimas gana didelis potencialių klientų skambučių bei elektroninių laiškų srautas.

„Tačiau tikimės dar didesnio aktyvumo rudenį, šiuo metu nemažai žmonių atostogauja arba neskuba rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo“, – pridūrė M. Jakubonis.

Apibūdindamas vartotojams siūlomą kainodarą, M. Jakubonis akcentavo, jog tai tarifas, į kurį yra įtrauktos visos sąnaudos ir pelnas, be jokių papildomų administravimo ar kitų mokesčių. „Klientui paprasta įsivertinti būsimas elektros sąskaitas pagal suvartojimą“, – sakė jis.

M. Jakubonio tvirtinimu, nuo liepos šalyje pakilusi elektros kaina įtakos bendrovės teikiamų paslaugų įkainiams neturėjo, tačiau ateityje jie gali ūgtelėti.

„Kol kas klientams siūlome tokią pačią kainą, tačiau sudarantiesiems sutartis ateityje įkainis gali didėti“, – sakė jis.

Renkantis nepriklausomą tiekėją M. Jakubonis taip pat skatino nelaukti elektros rinkos liberalizacijos pabaigos.

„Šiuo metu sutartis galima sudaryti greičiau, geresnėmis sąlygomis ir kainomis. Termino pabaigoje renkantis tiekėją gali kilti nesklandumų susisiekiant su tiekėjais dėl didelio kliento srauto.

Taip pat siūlome atidžiau įsivertinti kai kurių tiekėjų siūlomą kainodarą, ne tik lyginti siūlomus tarifus, bet ir įsivertinti papildomai priskaičiuojamus mokesčius“, – akcentavo jis.

„Elektrum Lietuva“: tie, kurie pasirinko kintamą kainą, mokėjo gerokai daugiau nei fiksavusieji

Paklaustas apie bendrovės išskirtinumą, „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga pabrėžė žaliąją energiją ir platų paslaugų asortimentą.

Nors iki antrojo etapo pabaigos liko nemažai laiko, anot M. Gigos, jau dabar pastebimi aktyvūs gyventojų veiksmai renkantis tiekėją.

„Elektrum Lietuva“ paslaugas šiame etape jau pasirinko per 7 200 namų ūkių. Vyksta judėjimas ir tarp pirmojo etapo klientų – gyventojai kaupia pirmąsias patirtis, išmoksta pamokas, daugiau domisi ir kartais keičia tiekėją“, – atkreipė dėmesį jis.

M. Gigoa akcentavimu, elektra yra biržos prekė ir jos kaina natūraliai nuolat svyruoja dėl daugybės veiksnių. Jis pridūrė, kad šiuo metu elektros kainos išlaiko augimo kryptį visoje Europos Sąjungoje.

„Rinka transformuojasi, šalys mažina pigių, bet taršių elektros gamybos šaltinių skaičių, vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai reiškia, kad bazinės elektros gamybos, kuri užtikrina kainų stabilumą, lieka vis mažiau, todėl ir ateityje galimi dideli kainų svyravimai“, – pažymėjo M. Giga.

Pastaruoju metu klausiantiesiems, kaip suvaldyti augančias elektros kainas, M. Giga rekomenduoja fiksuoti kainą ilgesniam laikotarpiui, kad išvengtų rinkos svyravimų ir panašių netikėtumų.

„Fiksuotas energijos produktas yra kaip draudimas nuo netikėtumų rinkoje ir šiemet jis tikrai įrodė savo, kaip saugiklio, funkciją. Tie, kas pasirinko kintamą kainą, mokėjo gerokai daugiau nei pasirinkusieji fiksuotą“, – kalbėjo M. Giga.

Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, jo aiškinimu, diktuoja rinka, kurioje elektros kaina šiltuoju sezonu yra palankiausia, o šaltuoju sezonu kyla dėl brangesnės elektros gamybos žaliavos, mažesnių atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų ir išaugusio vartojimo.

„Todėl šiuo metu tiekėjai gali pateikti kur kas geresnius pasiūlymus, palyginti su rudeniu ar žiema, ir dėl to vartotojai gali sutaupyti“, – pridūrė M. Giga.

Jis taip pat akcentavo, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauja kaina visuomeninio tiekėjo klientams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo.

„Klientai, pasirašydami sutartį, mato tą kainą, kurioje jau yra įvertinti rinkoje vykstantys pokyčiai. Todėl šis kainų perskaičiavimas mūsų klientams neturėjo įtakos – jie savo elektros energijos kainą yra užfiksavę sutarties sudarymo metu“, – teigė jis.

Vis dėlto, pasak M. Gigos, reikia įsivertinti ir asmeninį rizikos toleravimo laipsnį.

„Šokinėjančios elektros kainos biržoje šiemet ne vienam buitiniam elektros vartotojui įvarė baimės, kokio dydžio sąskaitą galiausiai teks apmokėti, ir privertė rinktis saugesnę fiksuotą elektros kainą. Žinoma, visada verta apsvarstyti saulės energijos produktus – jie apsaugos nuo bet kokių elektros kainos šokinėjimų“, – patarė jis.

„Ignitis“: kainų pokytis biržoje turėjo įtakos visų tiekėjų įkainiams

„Ignitis“ atstovas Deividas Rinkevičius, paklaustas apie bendrovės, kaip nepriklausomo tiekėjo, išskirtinumą, akcentavo ilgametę patirtį.

Anot jo, birželį „Ignitis“ pasirinko beveik 80 proc. antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo dalyvių.

„Gyventojai gali fiksuoti elektros kainą 12 arba 24 mėnesių laikotarpiui, kainos visai nefiksuoti arba rinktis „Dinamišką“ planą – tokiu atveju kaina priklausomai nuo situacijos biržoje kistų kas mėnesį. Taip pat siūlome nuolaidų už kilovatvalandę. [...]

Be to, jau liepos 14 dieną savo klientams pristatysime naujovę – sutartis su atidėtu įsigaliojimu. Šių sutarčių esmė paprasta: sudaryti sutartį su „Ignitis“ nepriklausomu tiekėju gali dabar, bet pats nepriklausomas tiekimas gyventojui bus pradėtas vykdyti tik nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Iki šios datos į antrąjį liberalizavimo etapą patenkantys vartotojai ir toliau liks visuomeniniam tiekime“, – komentavo D. Rinkevičius.

Kadangi visi nepriklausomi tiekėjai elektrą įsigyja beveik tokiomis pačiomis sąlygomis elektros biržoje, anot D. Rinkevičiaus, „kainų pokytis biržoje turėjo tiesioginę įtaką visų elektros tiekėjų siūlomiems įkainiams“.

„Enefit“: anksčiau nepriklausomą tiekėją pasirinkę klientai, tikėtina, vėl išloš

Nepriklausomo tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna pabrėžė, kad bendrovė tiekia žaliąją energiją. „Remiantis VERT duomenimis, įsibėgėjant antrajam rinkos liberalizavimo etapui užimame antrą vietą pagal rinkos dalį“, – sakė jis. Anot V. Koryznos, žalioji energija siūloma be papildomo mokesčio.

„Galutinė elektros energijos kaina vartotojams susideda iš kelių dedamųjų: elektros, kaip prekės, kainos, tai yra suma už elektros energiją, kurią „Enefit“ parduoda vartotojams; tiekimo kainos, kurią sudaro ESO plano mokestis ir tiekimo kaina; papildoma skirstymo dedamoji; VIAP. Į galutinę elektros kainą įskaičiuotas ir Lietuvoje taikomas PVM, siekiantis 21 proc.“, – komentavo jis.

Minėta bendrovė taip pat siūlo fiksuotos ir elektros biržos kainos planus. Fiksuota kaina nustatoma pasirašant sutartį ir nesikeičia, o elektros biržos plano kaina nuolat kinta priklausomai nuo situacijos rinkoje.

„Dvejų metų laikotarpiu elektros biržos kainos planą pasirinkę „Enefit“ klientai, lyginant su fiksuotos kainos produktu, sutaupo iki 15 proc. išlaidų už elektrą“, – komentavo V. Koryzna.

Nuo liepos padidėjusi elektros kaina, anot jo, labiausiai paveiks tuos, kurie tebesinaudoja visuomeninio tiekėjo paslaugomis ir nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo.

„Klientai, pasirinkę fiksuotos kainos planus, jokio kainos augimo neturėjo pajusti ir kilovatvalandės kaina netgi turėjo mažėti dėl sumažėjusio VIAP. Tuo metu pasirinkusiesiems kintama kaina paremtus planus elektros kaina didėjo, bet šį pokytį iš esmės nulėmė ne VERT sprendimas, o situacija „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje. Pastarasis kainų augimas susijęs tiek su karštais orais bei jų nulemtu išaugusiu elektros energijos poreikiu, tiek su kitais veiksniais“, – nurodė bendrovės vadovas.

V. Koryznos teigimu, pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas parodė, kad daugiausia išlošė būtent tie, kurie nepriklausomą tiekėją pasirinko nelaukdami paskutinės dienos.

„Be to, neatmetame, kad elektros kainos jau nesugrįš į ikipandeminį lygį, todėl, tikėtina, anksčiau kainas užfiksavę klientai vėl išloš. Atsižvelgiant į tai, vartotojams, kurie netgi nėra priskirti antrajam liberalizacijos etapui, rekomenduojame pasinaudoti galimybe rinktis nepriklausomą tiekėją jau dabar“, – pažymėjo jis.

„EGTO energija“: dalis klientų pokytį pajus rugpjūčio mėnesį

Bendrovės „EGTO energija“ atstovas Aurimas Janušauskas pabrėžė, kad jie vieni pirmųjų pasiūlė klientams deklaruoti skaitiklių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą elektros energiją savitarnos svetainėje. Anot jo, taip pat jaučiamas vis didesnis vartotojų susidomėjimas, gaunama nemažai užklausų.

Paklaustas apie nuo liepos pakilusius įkainius už elektrą, bendrovės atstovas tvirtino, kad pokytį pajus tik dalis vartotojų.

„Tiems vartotojams, kurie pasirinko fiksuotą elektros energijos kainą, niekas nesikeis, o tie, kurie pasirinko nuo biržos svyravimų priklausomą kainą, pokytį pajus tik rugpjūčio mėnesį, nes liepą gautos elektros energijos sąskaitos buvo skaičiuojamos pagal vidutines kainas biržoje birželio mėnesį“, – aiškino A. Janušauskas.

Jis dar kartą priminė, kad pasirinkus fiksuotą kainą visą sutarties laikotarpį už suvartotą kilovatvalandę mokama ta pati suma, nepriklausomai nuo kainos svyravimo rinkoje, atvirkščiai nei renkantis kainą, priklausomą nuo biržos.

„Bus laikotarpių, kai kaina tikrai nudžiugins, bus ir tokių, kai teks mokėti šiek tiek daugiau. Kaina biržoje priklauso nuo daugybės veiksnių“, – teigė A. Janušauskas.

„Perlas energija“: reikšmingas kainų pakilimas biržoje jaučiamas nuo metų pradžios

Bendrovės „Perlas energija“ direktorius Vilius Juraitis pabrėžė, kad jie netaiko papildomų mokesčių už sutarties sudarymą ar baudos už nutraukimą, taip pat akcentavo paprastą atsiskaitymą už paslaugas. Anot jo, tiekėją „Perlas energija“ iki šiol pasirinko per 70 tūkst. vartotojų, iš jų 34 tūkst. yra antrojo etapo dalyviai.

„Perlas energija“ siūlo planus su pastovia kaina tam tikram sutartyje nurodomam laikotarpiui ir planus, pagal kuriuos elektros kaina kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo kainų biržoje, sakė jis.

„Visus planus vartotojai gali pasirinkti dviem ar vienai laiko zonai, taip pat visi vartotojai gali papildomai pasirinki vartoti žaliąją elektros energiją“, – komentavo V. Juraitis.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendrovės kainodarai įtaką daro ne visuomeninio elektros tarifo pokyčiai, o pokyčiai didmeninėje elektros biržoje.

„Visuomeninio tiekimo kainas taip pat veikia pokyčiai biržoje, tačiau visuomeninio tiekėjo kainoje pokyčiai pasijaučia tik po kurio laiko, kai reguliuotojas perskaičiuoja tarifą.

Reikšmingas kainų pakilimas biržoje jaučiamas nuo metų pradžios, tai lėmė ir padidėjusias nepriklausomų tiekėjų elektros kainas. Tad pakilus žaliavų kainai kilo elektros energijos kainos biržoje, atitinkamai keitėsi ir mūsų galutinė elektros energijos kaina vartotojui“, – tvirtino V. Juraitis.

LRT.lt kreipėsi ir į nepriklausomą tiekėją „Birštono elektra“, tikimasi papildyti komentaru.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt