Verslas

2021.07.10 20:45

Ryškėja kuriamos Inovacijų agentūros kontūrai – kokios naudos iš jos turės verslas?

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Pinigų kaina“, LRT.lt2021.07.10 20:45

Keli laipteliai aukštyn, keli žemyn. Jau daug metų Lietuva kasmet sudaromame Pasauliniame inovacijų indekse užima vidutines pozicijas, šiemet – 40-ąją vietą iš 131 vertintos valstybės. Žadama, kad nuo kitų metų veiklos pradžią numatanti Inovacijų agentūra padės tiek pradedantiems, tiek įsibėgėjusiems verslams augti.


Po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sparnu kuriama agentūra, kaip birželį žiniasklaidai sakė ministrė Aušrinė Armonaitė, bus atsakinga už visos „inovacijų ekosistemos“ plėtojimą ir inovacinės veiklos etapus, pradedant idėja, baigiant produktų pateikimu rinkai. Agentūra reikalinga, nes, pasak ministrės, skirtingos technologijų, inovacijų ir mokslo politiką formuojančios institucijos ne tik dažnai nesikalba ir nebendradarbiauja, bet netgi konkuruoja tarpusavyje.

Inovacijų agentūra bus kuriama eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ pagrindu. Jos vadovė Daina Kleponė, dirbanti patariamojoje naujos agentūros kūrimo grupėje, sako, kad jau yra parengtas strategijos juodraštis, o darbai vyksta sklandžiai.

„Versli Lietuva“ bus pagrindinė organizacija, kuri perims atitinkamas su Inovacijų skatinimu susijusias funkcijas ir mūsų komandos, taip pat kitų agentūrų komandų nariai yra aktyviai įsitraukę į paruošiamuosius procesus. Kadangi mūsų tikslas yra sukurti pažangiausią viešojo sektoriaus organizaciją Lietuvoje, žinoma, mes turime atlikti rimtus paruošiamuosius darbus“, – LRT RADIJO laidai „Pinigų kaina“ sakė D. Kleponė.

Ji laikosi nuomonės, jog dažnai linksniuojami inovatyvumo reitingai bent iš dalies yra „mados reikalas“ ir visko neatspindi.

„Turime susitarti, kokį proveržį norime padaryti, nes, kaip ir minėjote, judame tuose reitinguose pirmyn ir atgal, vadinasi, to proveržio nėra. Tada turime susitarti dėl pačios Inovacijų agentūros strategijos, kaip ji veiks, kokias paslaugas klientams teiks, kokia bus struktūra ir taip toliau. Tam turime patariamąją grupę, kurioje dalyvauja inovacijų srities ekspertai, su kuriais konsultuojamės praktiškai visais klausimais“, – pridūrė pašnekovė.

Bene jautriausias klausimas visam viešajam sektoriui – specialistų pritraukimas. Prieš ketverius metus iš privataus sektoriaus į viešąjį dirbti perėjusi D. Kleponė nekvestionuoja to, jog sąlygos juose dažnai ženkliai skiriasi, o motyvas „dirbti valstybei“ ne visada įtikinamas. Pasak jos, einama tuo keliu, jog geriausi specialistai, esant poreikiui, visada būtų pasiekiami.

„Mes norime sukurti platformą, kurioje (būtų) inovacijų ekosistemos dalyviai, o jų yra labai daug, tame tarpe ir didžiosios kompanijos, koncernai, labai svarbūs dalyviai, galintys formuoti paklausą. Mes neturėsime visų geriausių ekspertų, bet turėsime labai gerą tinklaveiką ir žinosime, kur tuos ekspertus rasti, ar Lietuvoje, ar tarptautiniu mastu“, – kalbėjo „Versli Lietuva“ vadovė.

Ji aiškina, jog numatomas būsimosios agentūros klientas bus verslas bet kurioje savo veiklos stadijoje, taip pat ir veiklos dar nepradėję asmenys galės gauti tam tikrą „paslaugų paketą“.

„Galėtumėte pasinaudoti mūsų konsultacijomis, kaip pradėti verslą, kaip užregistruoti, kokios yra finansinės priemonės pradedančiajam verslui. Kol neturite kompanijos, priemonėmis pasinaudoti dar negalite, bet visą informaciją apie tai gauti galite. Pas mus galite gauti darbo vietą spiečiuje, pavyzdžiui, regione, kur nemokamai galėsite turėti savo interneto prieigą, modernią aplinką, susitikimų kambarius ir taip toliau. Įkūrę verslą galėsite pasinaudoti mūsų e-akceleratoriaus programa, kurią mes kuriame, e-diagnostikos programa, kurią taip pat sukursime“, – kalbėjo D. Kleponė.

Agentūros veiklos gairėse išskirta ir vadinamoji kliento kelionė, pasak D. Kleponės, agentūros veiklos kontūrai modeliuojami iš paslaugos gavėjo pozicijų.

„Pirmiausia, klientas kreipiasi į kontaktinį centrą – bet koks klientas, ar tai yra Darius, kuris nori kurti verslą, ar didelė įmonė, kuri nori rasti mokslo ir verslo bendradarbystę tarptautiniuose tinkluose. Kontaktiniame klientų centre arba yra suteikiama visa reikalinga informacija, pagalba, kurią centras gali suteikti panašiai kaip šeimos gydytojas, arba yra atliekama diagnostika. Su EBPO ekspertais kuriame skaitmeninės diagnostikos priemonę, kuria pasinaudojęs verslas galės matyti savo silpnąsias, tobulintinas vietas ir galės palyginti save su kitais verslais, kurie yra tame sektoriuje. Žinoma, mums reikės į sistemą surinkti daugiau duomenų, prireiks apie pusės metų, kol bus galima tai padaryti. Po tos diagnostikos verslas gaus konkrečiai jam suformuotą paketą paslaugų, nebus taip, kaip dabar, kad vienoje agentūroje galima gauti tą, kitoje gauti aną, verslas shoppinasi, dažnai nežino apie tas priemones, nes nėra informacijos vienoje vietoje. Tai bus vienas langelis ir vienas paslaugų paketas tam verslui, atitinkamai pagal poreikius ir problematiką“, – sakė laidos „Pinigų kaina“ pašnekovė.

D. Kleponės vertinimu, ligšiolinė problema – jog konsultacijų ir verslo skatinimo priemonių ieškančios įmonės skirstomos pagal dydį, o didelės esą dažniausiai turi apskritai verstis be didesnės valstybės pagalbos, nors nepriklausomai nuo dydžio, įmonės gali turėti tas pačias ar giminiškas problemas.

„Pavyzdžiui, skaitmeninimas, e-komercija ar eksportas e-komercijos kanalais – tai gali būti lygiai taip pat aktualu ir labai mažai, ir labai didelei įmonei, kuri, pavyzdžiui, nori įeiti į kokias nors Azijos rinkas ir jai reikia pagalbos tą padaryti“, – aiškino D. Kleponė.

Savo ruožtu Inovacijų agentūra verslus grupuos pagal brandos etapus: neįkurtas, pradedantysis, augantis ir brandus. Dėliojama, koks paslaugų paketas kiekvienai stadijai būtų reikalingiausias.

Preliminariai numatomi ir sėkmės kriterijai, tiesa, kol kas be įvardijimų, kada laukiamus rezultatus tikimasi pasiekti.

„Dvigubai padidinti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto dalį mūsų eksporto krepšelyje, kur mes ganėtinai atsiliekame, kas antros įmonės produktyvumas – didesnis negu ES vidurkis (...), ir trečiasis – kol kas esame išsikėlę tris kartus padidinti privačiąsias investicijas, verslo investuojamas į inovacijas, manau, tai irgi yra viešojo sektoriaus užduotis, nes ne verslas kaltas, kad jis mažai investuoja į inovacijas. Turime kalbėti apie rizikos apetitą, kodėl tas verslo apetitas investuoti į inovacijas yra mažas ir ką valstybė gali padaryti, kad jis būtų didesnis“, – sakė D. Kleponė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Pinigų kaina“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt