Verslas

2021.07.05 22:04

Lazutka teigia, kad pensijas reikia kelti sparčiau, nei kyla vidutinis atlyginimas: pensininkų gyvenimo lygis labai atsilieka

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.05 22:04

Vyriausybė visas senatvės pensijas žada didinti labiau, nei dabar numatyta įstatymuose. Pagal naują pensijų indeksavimo tvarką jos didėtų kasmet ir 2024-aisiais vidutinė pensija, turint stažą, pasiektų 565 eurus. Pensininkai sako, kad ne visi jų tokių sulauks ir didesnių pensijų norėtų jau kitąmet. Ekonomistų teigimu, reiktų numatyti ir kaip išlaikyti žadamą tempą, jeigu nebus ekonomikos augimo.

Pabendrauti, nuvažiuoti su reikalais – laiko apstu, bet pinigų, pensininkai sako, galėtų būti daugiau. Pensijos užtenka būtiniausiems dalykams, bet taupant, kur įmanoma. Ir nėra kaip pajamų pasididinti – darbo rinkoje pensininkai nepageidaujami. O šildymas, maistas, vaistai yra labai brangūs.

Dabar vidutinė senatvės pensija siekia 415 eurų, tačiau senjorai sako, kad jiems reikalinga pensija svyruoja apie tūkstantį eurų.

Žinios. Tėvo Sausio 13-ąją netekęs Robertas Povilaitis paskelbė kelsiąs civilinį ieškinį Gorbačiovui

Vyriausybė ketina keisti pensijų indeksavimo tvarką ir trejus ateinančius metus pensijas kelti daugiau nei numatyta pagal dabartinę tvarką. Kitąmet vidutinė senatvės pensija Augtų 47 eurais – 14 eurų daugiau ir pasiektų 447 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad spartesnis pensijų kėlimas sumažins garbaus amžiaus žmonių skurdą, skaičiuojama, maždaug 4 proc. Bet kitąmet pensijos procentaliai daugiau didėtų tiems, kas neturi stažo.

„Čia yra toks pirmųjų metų efektas, tačiau eigoje balansuosis ir taip pat turės panašią įtaką ir tiems žmonėms, kurie turi didesnį stažą ir turėjo didesnes įmokas“, – tikina ministrė.

Ekonomistai sako, kad nevienodas pensijų kėlimas – jautrus klausimas. Bet į pensiją dabar eina tie, kurie, atkūrus nepriklausomybę, buvo trisdešimtmečiai. Daugelis jų vertėsi, kaip galėjo, nes neliko įmonių, darbo vietų. Ir sunku dabar atrinkti, kurie piktnaudžiavo su mokesčiais.

„Tie žmonės pateko į tokią situaciją ne dėl savo kaltės, tiesiog, kad buvo restruktūrizacija ekonomikos didžiulė. Kiti gali sakyti, kad tie žmonės nemokėjo „Sodrai“, jų stažas yra mažesnis ir todėl jų pensijos pagrįstai yra mažesnės“, – tikina Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Didinti pensijas ketinama iš to, kiek liks atidėjus pinigų į „Sodros“ rezervą ir taip pat iš valstybės biudžeto. Ekonomistas R. Lazutka sako, net jeigu ekonomika neaugs, vis tiek reiktų pensijas kelti sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis.

„Pensijos ir pensininkų gyvenimo lygis labai atsilieka nuo dirbančios kartos. Tai reiškia, kad reikia didinti. Jeigu tų lėšų nebepakaktų iš ekonomikos augimo, tai tuomet reikėtų perskirstyti. Aišku, kad tai būtų labai nepopuliaru – mokesčių didinimas arba kažkur tai išleisti mažiau“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina ekonomistas.

R. Lazutkos teigimu, vidutinė pensija siekia apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ministerija sako, padidėjus mažiausioms pensijoms, nereikės mokėti pensijų priedų, kitų pašalpų. Dabar tokios mokamos būtinojo stažo neturintiems žmonėms, o administravimas kainuoja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt