Verslas

2021.07.05 10:16

Moterys investuotojos keičia taktiką ir pripažįsta, kad jų atsargumas lemia geresnę investicinę grąžą

LRT.lt2021.07.05 10:16

Nors istoriškai investavimas visuomet buvo laikomas vyrišku užsiėmimu, šiandien atliekami tyrimai rodo, kad investavimo kelionę pasiryžusios pradėti moterys ilguoju laikotarpiu vidutiniškai uždirba didesnę investicinę grąžą nei vyrai, rašoma sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ pranešime žiniasklaidai.

Pridėjus beveik 10 metų statistiškai ilgesnę gyvenimo trukmę, atrodytų, kad moterys galėtų tapti pelnyta ir tvaria investicine jėga. Tačiau kas tam trukdo ir kaip tai pakeisti?

Tai, kad moterys taupo, o vyrai investuoja, yra ne tik stereotipas, bet ir faktas. JAV investicijų milžinės „BlackRock“ apklausos duomenimis, net 71 proc. moterų reikšmingą dalį savo valdomo turto dar tebelaiko banko sąskaitoje grynųjų pinigų pavidalu. Vis dėlto, jei vienos moterys taupydamos atsisako galimybės investuoti, kita jų dalis išnaudoja šį užsiėmimą pelningai ir vidutiniškai uždirba didesnę investicinę grąžą nei vyrai ne tik pakilimų, bet ir ekonominių krizių akivaizdoje.

Apribotos rizikos (angl. hedge) fondų tyrimų bendrovės HFR duomenys tik patvirtina, kad moterų valdomi fondai 2020 metais, pačiame pandemijos įkarštyje, patyrė mažiau nuostolių, o 2017 m. uždirbo 2% didesnę investicinę grąžą nei rinkos vidurkis.

Paskutinių apklausų duomenimis, moterų pasitikėjimas savimi priimant finansinius sprendimus vis dar yra gerokai kuklesnis nei vyrų. Ir nors tai lemia gerokai mažesnę moterų rizikos toleranciją, būtent ši savybė yra raktas į sėkmę, ilguoju laikotarpiu leidžiantis moterims uždirbti didesnį investicinį atlygį. Kita vertus, ar perdėtas atsargumas neatgraso didžiosios dalies moterų nuo bet kokių investicinių galimybių?

Trūksta švietimo ir paprastumo

Aktyviai besidominčios ir jau investuojančios moterys dalinasi įžvalgomis, kad nors dabartinė ekonominė padėtis – rinkoje sparčiai augantis pinigų kiekis bei juos veikianti infliacija – skatina domėtis investavimu, vis dar trūksta finansinio švietimo, aiškiai ir suprantamai pateikiamos informacijos bei lengvai prieinamų investicinių įrankių. Vis dėlto, jos patvirtina apklausas, rodančias, kad investuojančių moterų elgsena gerokai konservatyvesnė nei vyrų.

Štai Skaidrė Šukauskienė pasakoja, aktyvų investavimą atradusi palyginus neseniai. Anksčiau ji taupydavo investuodama į indėlius ir turėjo butą nuomai. Anot Skaidrės, pagrindiniai jos investiciniai tikslai yra neleisti santaupoms nuvertėti, kaupti lėšas tokiems pragmatiškiems tikslams kaip vaikų mokslai bei diversifikuoti pajamas. Visgi moteris pripažįsta, kad pradėjus domėtis aktyvesniais investiciniais įrankiais, kurie reikalauja bent minimalaus pačios įsitraukimo, jis tapo įdomiu procesu, kuris paįvairina gyvenimą, praplečia akiratį ir sukuria naujų temų pokalbiams.

„Į akcijas, obligacijas bei kitas ne nuosavybės vertybinių popierių formas per investicinius fondus ar biržą visada žiūrėjau skeptiškai dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl gana didelės rizikos prarasti visas ar dalį investuotų lėšų, taip pat dėl nemažų fondų valdytojų ar biržos maklerių valdymo, administravimo sėkmės bei kitų mokesčių, kurie tam tikrais atvejais gali „suvalgyti“ didžiąją dalį pelno. Be to, bankų ar kitų investavimo paslaugas teikiančių institucijų siūlomos investicinio portfelio valdymo paslaugos ilgą laiką įprastai buvo siūlomos tik investuotojams, kurių investicijos prasidėjo nuo šešiaženklių sumų arba buvo orientuotos į juridinius asmenis“, – teigia S. Šukauskienė.

Dabar periodiškai nedidelėmis sumomis ji investuoja į NT įkeitimu užtikrintas paskolas verslui per sutelktinio finansavimo platformą bei svarsto apie fondą, investuojantį į technologijų sektoriaus bendroves. Kaip investuotoja ji teigia esanti atsargi.

„Prieš nuspręsdama ar ir kokią sumą investuoti į konkretų projektą, atkreipiu dėmesį į investavimo platformos reputaciją, Lietuvos ir pasaulio ekonomines tendencijas, istorinius įvykius ir rezultatus, rizikos reitingą, investavimo trukmę, palūkanų dydį. Taip pat, atkreipiu dėmesį į projekto savininką bei įvertinu jo patirtį ankstesniuose projektuose. Gal tai skambės tikrai moteriškai, bet pasikliauju ir nuojauta. Investuoju į konkretų projektą tokią sumą, kurios netekus ar užtrukus investicijos grąžinimui, nepajusčiau reikšmingų neigiamų finansinių pasekmių. Kitaip tariant, stengiuosi išskaidyti investicijas vadovaujantis principu, kad jei viena investicija ir bus nesėkminga, tai kitų investicijų uždirbta pelno marža padengs nuostolį“, – sako S. Šukauskienė.

Kalbėdama apie kitas investuojančias ar to nedarančias moteris, S. Šukauskienė sutinka, kad dalį jų riboja atsargumas, „akivaizdžiai mažesnės pajamos“ bei laiko trūkumas.

„Moteris domėtis investavimu paskatintų edukacija, mokymai skirtinguose šaltiniuose, patogios, vizualiai patrauklios ir aiškios investavimo formos. Nuolat primenu dukrai, kad moteris turi būti finansiškai nepriklausoma, o investavimas yra vienas būtų tokia tapti“, – sako investuotoja.

Panašios nuomonės bei investavimo taktikos laikosi ir Kamilė, kuri taupyti pradėjo iškart po studijų, esant daug palankesnėms indėlių palūkanoms. Tačiau jų priartėjimas prie nulio pastaraisiais metais ją paskatino ieškoti naujų asmeninių finansų valdymo formų.

„Investuoju ten, kur investicines galimybes atrenka profesionalai, įvertinantys rizikas ir skaidriai pristatantys jau surinktą informaciją investuotojams. Vertinu trumpus, 6-18 mėnesių, investicinius terminus, patogiai pateikiamą informaciją apie jau investuotas, gautas ir būsimas palūkanas. Taip pat vertinu investicines priemones be didelių ar jokių administravimo mokesčių“, – sako Kamilė.

Siekiant didesnių palūkanų ji pripažįsta toleruojanti vidutinę riziką, bet sutinka, kad kiti šeimos nariai neretai ieško aukštesnės rizikos investicinių galimybių, generuojančių didesnę investicinę grąžą.

„Ko gero, vyrai labiau toleruoja riziką, moterys – atsargesnės. Tačiau neabejoju, kad nepriklausomai nuo lyties, kiekvienas žmogus turėtų siekti padidinti savo turtą, naudodamasis šiandien siūlomomis rinkos galimybėmis. Esu įsitikinusi, kad moteris investuoti paskatintų švietimas, lengvai prieinama informacija bei praktiniai profesionalų patarimai. Taip pat, aiškiai ir suprantamai pateikiami duomenys, praverstų ir įtraukiantys vizualūs pavyzdžiai. Nors pati sau nekeliu didelių investavimo tikslų, bet mane erzina, kad pinigai guli sąskaitoje veikiami infliacijos. Jei visi projektai, į kuriuos esu investavusi, bus sėkmingai užbaigti, grįš investuotos sumos bei uždirbtos palūkanos, būsiu patenkinta“, – dėsto investuotoja.

Panašumai ir skirtumai

Lietuvoje galima pastebėti didėjantį investuojančių moterų aktyvumą ir iš lėto tirpstantį atotrūkį nuo vyrų. Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) ryšių su investuotojais vadovė Greta Zarembienė nurodo, kad šiuo metu moterų investicijos kol kas sudaro tik apie 10 proc. visų per platformą sutelktų lėšų, o vidutinė valdomo portfelio vertė beveik tris kartus nusileidžia vyrams. Kita vertus, šie rodikliai paskutiniais ketvirčiais nuosekliai gerėja moterų naudai.

„Šiandien moterys vis aktyviau domisi asmeninių finansų temomis ir dažnai tuo domėtis paskatina jau turimos, per ilgą laikotarpį sukauptos santaupos, taip pat finansinio savarankiškumo siekis. Nors taupymas – vienas pirmųjų praktinių žingsnių, siekiant išmintingai valdyti savo finansus, tačiau kapitalą galima sukaupti ne tik taupant, bet ir pasitelkiant įvairius investavimo įrankius, kurie šiandien prieinami kiekvienam. Finansų technologijoms į rinkas atnešus naujų investavimo priemonių, dalis moterų jau neatsisako galimybės investuoti ir daro tai ne tik dažniau, bet ir drąsiau“, – sako G. Zarembienė.

Jos koordinuojamoje platformoje moterys NT projektams finansuoti yra sutelkusios kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų iš bendrai per platformą finansuotos 15 mln. eurų sumos, tačiau didžioji dalis moterų investicijų yra atliktos būtent per paskutinius keletą ketvirčių.

Nors moterų valdomo portfelio vertė „Röntgen“ platformoje šiuo metu sudaro vidutiniškai 6343 eurus, t.y. apie tris kartus mažiau nei vyrų, investavimą jau atradusios moterys nė kiek nenusileidžia vyrams investavimo dažniu ir naudojasi visomis periodinio investavimo teikiamomis naudomis.

„Skirtumas tik tas, kad moterų investuojamos sumos yra gerokai kuklesnės ir svyruoja nuo 100 iki 100 tūkst. eurų. Palyginimui, vyrų investicijos į projektus gali siekti ir 1 500 tūkst. eurų. Šiuos skirtumus lemia įvairios priežastys, viena kurių – ne visada pagrįstas įsitikinimas dėl prastesnio moterų finansinio raštingumo. Įvairios apklausos rodo, kad moterys jaučiasi turinčios nepakankamai su investavimu susijusių žinių, todėl šeimose svarbiausius finansinius sprendimus vis dar dažniausiai patiki vyrams. Kita priežastis – darbo užmokesčio nelygybė tarp vyrų ir moterų. Anot Statistikos departamento, stebint pastarųjų kelių metų duomenis darbo užmokesčio atotrūkis mažėjo ir 2019 m. siekė 12,4 proc., tačiau moterys atskiruose sektoriuose vis dar akivaizdžiai uždirba trečdaliu mažiau nei vyrai“, – sako G. Zarembienė.

Jos vertinimu, dalį atsakomybės prisiimti bei lyderystę demonstruoti turėtų ir patys investicinių įrankių ar paslaugų atstovai. Profesionaliai ir suprantamai pateikta investicinių produktų ir investavimo procesų bei galimų mokesčių ar faktinio uždarbio informacija, edukaciniai straipsniai ir kiti, suprasti padedantys sprendimai yra naudingi bei aktualūs nepriklausomai nuo lyties.

„Nors moterys šioje srityje kol kas – mažuma, pastaruosius kelerius metus stebime pokyčius, leidžiančius manyti, kad moterų įtaka investavimo pasaulyje nuosekliai auga. Verslo aplinkoje stebimas moterų, užimančių vadovaujamas pareigas kiekio augimas, jų ekonominė padėtis kasmet nuosaikiai gerėja, o vis didesnės sukauptos santaupos skatina pradėti domėtis įvairiais finansiniais instrumentais. Tą patį pastebime atsigręžę ir į mūsų platformos investuotojas. Bendraudami matome, kad šiandien į mūsų platformoje talpinamus projektus investuoja ir bankininkės, ir gydytojos, ir teisėjos. Tačiau mažesnėmis sumomis nepraleidžia progos investuoti net studentės. Ir nors moterys vis dar jaučiasi ne tokios drąsios kaip vyrai, išaugęs jų polinkis domėtis investiciniais įrankiais bei noras pasinaudoti teikiamomis galimybėmis – akivaizdus. Neabejoju, kad vis smalsesnės, drąsesnės ir ryžtingesnės moterys vis labiau kurs vertę tiek pačios sau, tiek ir visai finansų ekosistemai“, – sako G. Zarembienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.