Verslas

2021.06.30 05:30

Brangesnės dujos, elektra, siuntos iš Kinijos ir sprendimas dėl pensijos: kokie pokyčiai laukia nuo liepos 1 d.

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.30 05:30

Birželio 30-oji – paskutinė diena apsispręsti, ar įtrauktieji į antrąją pensijų pakopą tikrai nori kaupti pensijai tokiu būdu. Nuo liepos 1 d. laukia ir kiti pokyčiai: gyventojai galės teikti prašymus dėl vienišo asmens išmokos, mažos vertės prekėms iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių bus pradėti taikyti mokesčiai, kils dujų ir elektros kainos, įsigalios kiti pokyčiai.

LRT.lt primena, kas turėtų keistis nuo liepos 1 d.

Gyventojai galės teikti prašymus dėl vienišo asmens išmokos

Jau nuo liepos 1 d. vieniši asmenys galės teikti prašymus dėl 28 eurus siekiančios vienišo asmens išmokos. Tai gyventojai galės padaryti internetu, atvykę į teritorinį „Sodros“ padalinį ar telefonu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad teisę į šią išmoką turi vieniši asmenys, gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo, gaunantieji socialinę pensiją arba pensijos priemoką, nes jų pensija mažesnė nei 260 eurų.

Taip pat vienišo asmens išmoką gali gauti našliai, kurių našlio pensija šiuo metu yra mažesnė nei 28,63 eurų.

Paraišką teikiantys asmenys privalo savo gyvenamąją vietą būti deklaravę Lietuvoje ir nebūti susituokę.

Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 d., tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kai buvo įgyta teisė gauti šią išmoką.

Kaip nurodo ministerija, vienišo asmens išmoka bus mokama kiekvieną mėnesį už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tiesa, pirmosios išmokos dėl prašymų gausos gavėjus gali pasiekti ir lapkritį. Pateikęs prašymą nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d., išmoką gyventojas gaus ne vėliau kaip iki lapkričio pabaigos.

Prašymą pateikus vėliau, sprendimas dėl vienišo asmens išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.

Vienišo asmens išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka, – į asmeninę gyventojo sąskaitą ar namus.

Apsispręsti dėl kaupimo pensijai – paskutinė diena

Iki birželio pabaigos sprendimą dėl kaupimo antrojoje pensijų pakopoje privalo priimti į šią pensijų pakopą įtraukti gyventojai. Tokių šiemet – daugiau nei 34 tūkstančiai.

Likus savaitei iki apsisprendimo termino pabaigos, sprendimą buvo priėmę apie 9 tūkst. žmonių. Apie 7,5 tūkst. gyventojų kaupti atsisakė, o 1,2 tūkst. gyventojų pasirašė kaupimo sutartis su pasirinkta bendrove.

Dar beveik 4 tūkst. žmonių, kurie šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą, sudarė pensijų kaupimo sutartis savo iniciatyva.

Kaip nurodo „Sodra“, naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turi tris pasirinkimo variantus: patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikti prašymą kaupime nedalyvauti.

Neatsisakius kaupti iki birželio 30 d., vėliau pasitraukti iš kaupimo pensijai galimybės nebus.

Kiekvienais metais į pensijų kaupimą įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 d. buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą, vykdė savarankišką veiklą ar kitu pagrindu buvo drausti Lietuvoje ir anksčiau nedalyvavo pensijų kaupime.

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau, nepriklausomai nuo amžiaus, gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Jei gyventojas apsisprendžia kaupti pensijai antroje pakopoje, jis taip pat gali pasirinkti kaupimo tarifą. Priklausomai nuo pasirinkto tarifo, kaupiančiuosius papildomai skatina ir valstybė.

Kintamasis tarifas 2021 metais sudaro 2,4 proc. nuo kaupiančiojo atlyginimo popieriuje ir 0,9 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), juos į pensijų fondą papildomai perves valstybė. Taigi, jei žmogus uždirba 1 000 eurų popieriuje, šiais metais pasirinkus kintamąjį tarifą, kas mėnesį į kaupimo fondą bus pervedama 24 eurai nuo jo atlyginimo ir apie 12 eurų valstybės paskatos.

Pasirinkus visą 3 proc. tarifą, valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1 000 eurų popieriuje, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą jis perves 30 eurų ir apie 20 eurų skirs valstybė.

Užsikrėtusiesiems COVID-19 atliekant darbą – 100 proc. išmoka

Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio į rankas dydį siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas. Tokia išmoka mokama, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.

Daugumai vartotojų brangs dujos ir elektra

Nuo liepos daugumai vartotojų brangs elektra ir dujos. Vidutiniškai elektros brangimas sieks apie 8 proc., o dujų – 26–50 proc. Tai kiek anksčiau patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 d. vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.

Skaičiuojama, kad standartinis namų ūkis, kuris per mėnesį sunaudoja apie 100 kWh elektros, sumokės 1,16 euro daugiau. „Ignitis“ nurodo, kad elektra brangsta dėl biržoje kylančių elektros kainų.

Nuo liepos dujų maistui gaminti kaina augs 26 proc. – nuo 50 iki 63 centų už kubinį metrą (su PVM), o pastovioji dalis liks tokia pati – 56 centai.

Iki 20 tūkst. kubinių metrų dujų per metus šildymui suvartojantiems namų ūkiams kaina didės 46,4 proc. – nuo 28 iki 41 cento, sunaudojantiems daugiau – pusantro karto – nuo 26 iki 39 centų, o pastovioji dalis išliks tokia pat – 3,99 euro.

VERT teigimu, pokyčius lemia rinkoje atsiradę tarptautinėse rinkose esančių naftos produktų, elektros biržose esančių kainų ir ateities sandorių prognozių pokyčiai.

„Ignitis“ populiariausias „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 7,8 proc. (1,1 cento) – iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) – iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc. (0,6 cento) – iki 10,6 cento (nakties ir savaitgalio), nurodoma VERT pažymoje.

Plano „Namai“ vienos laiko zonos tarifas augs 7,1 proc. (0,9 cento) – iki 13,6 cento, o dviejų laiko zonų – 8,9 proc. (1,3 cento) – iki 15,9 cento (dienos) ir 4,3 proc. (0,4 cento) – iki 9,7 cento (nakties). Abonentinis mokestis nesikeičia.

Bus pradėti taikyti mokesčiai mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių

Nuo liepos 1 d. bus apmokestinamos mažos vertės – iki 22 eurų – prekės iš trečiųjų šalių. Kaip pabrėžia Lietuvos paštas, mokesčiai bus pradėti taikyti atsižvelgiant į pristatymo, o ne prekės užsakymo dieną, todėl net ir anksčiau užsisakius prekes, jeigu šios Lietuvą pasieks po liepos 1 d., gavėjui teks susimokėti importo PVM bei kitus susijusius mokesčius.

„Atsižvelgiant į tai, dar prieš įsigyjant prekę rekomenduojame įvertinti, ar ji pasieks jus laiku ir ar nereikės mokėti mokesčių“, – ragina Lietuvos paštas.

Kaip nurodo Lietuvos paštas, pokyčiai Lietuvoje nuo liepos 1 d. įsigalios dėl Europos Sąjungoje numatytų pokyčių siuntoms. Dėl to taip pat ilgės ir siuntų pristatymo laikas.

Galutinė siuntos kaina susidės iš kelių dalių ir priklausys nuo siuntos vertės bei pasirinkto deklaravimo būdo.

Nuo liepos 1 d. importo PVM bus taikomas visoms prekėms. Šis mokestis sieks 21 proc. nuo siuntos ir jos siuntimo išlaidų vertės.

Jeigu prekė viršys 150 eurų vertę, papildomai bus taikomas muito mokestis – procentinė dalis, skaičiuojama nuo prekės vertės. Muito dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir klasifikavimo.

Taip pat nuo liepos 1 d. gali būti pritaikyti papildomi mokesčiai: tarpininkavimo mokestis, mokamas Lietuvos paštui arba kitam pasirinktam tarpininkui, bei siuntos administravimo mokestis, mokamas Lietuvos paštui, jei deklaruojama savarankiškai arba per kitą tarpininką.

Lietuvos paštas nuo liepos 1 d. taikys atnaujintus tarpininkavimo įkainius. Šiuo metu visoms siuntoms, kurių vertė viršija 22 eurus, taikomas 8,69 euro mokestis. Nuo liepos 1 d. mažos vertės siuntoms, kai jų vertė neviršys 150 eurų, bus taikomas 3 eurų tarpininkavimo mokestis.

Siuntoms, kurios bus deklaruojamos ne per Lietuvos paštą, taip pat bus taikomas siuntos administravimo mokestis. Jis skirtas siuntos saugojimo, apdorojimo ir informacijos perdavimo muitinei sąnaudoms padengti, nurodo Lietuvos paštas. Deklaruojant savarankiškai ar per kitą tarpininką šis mokestis sieks 2 eurus. Apmokant mokestį prekės įsigijimo metu – 1 eurą.

Lietuvos pašto mokesčiai turės būti apmokami per Lietuvos pašto savitarną – tik apmokėjus siunta bus perduota pristatyti.

Liepos 3-iąją nebeliks nei vienkartinių indų, nei plastikinių ausų krapštukų

Nuo liepos 3-iosios Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse nebeliks įvairių plastiko gaminių: plastiko indų, ausų krapštukų, kurių pagrindas – plastikiniai pagaliukai, bei kitų prekių.

Tokie pakeitimai palaipsniui įgyvendinami visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, remiantis ES direktyva.

Direktyvoje taip pat skelbiama, kad nuo 2024 m. valstybės turės taikyti ir principą „teršėjas moka“ – gaminantieji ar importuojantieji vienkartinius plastikinius gaminius, kuriems nėra lengvai prieinamų tinkamų ir tvaresnių alternatyvų, teks papildomai susimokėti.

Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 m. Siekdama, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva yra nutarusi galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios įmonės dar turi laiko teikti prašymus subsidijai

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios bendrovės iki liepos 1 d. gali pateikti prašymą subsidijai gauti. Kaip primena Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl subsidijos gali kreiptis ir tos įmonės, kurios jau anksčiau yra gavusios subsidiją, tačiau jų pagrindinė ūkinė veikla turi būti įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Įmonės paraišką pateikti turi per Elektroninio deklaravimo sistemą. Paraiškos teikėjai privalo patys pasirinkti, pagal kurį Europos Komisijos komunikato skirsnį pretenduoja į subsidiją. Nuo to priklausys, kaip bus apskaičiuojama subsidija ir kokius paraiškos priedus reikės pildyti.

Pritarus prezidentui – lengvatinis PVM kavinėms, sporto klubams, atlikėjams

Jei PVM įstatymo pakeitimo projektas bus patvirtintas prezidento Gitano Nausėdos, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

Lengvatinis tarifas bus taikomas restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms, visų rūšių meno ir kultūros renginiams, sporto renginiams, sporto klubams, atlikėjų teikiamoms paslaugoms.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė atkreipia dėmesį – naujovėms atitinkamai turės pasiruošti ir verslas, pavyzdžiui, perprogramuodamas kasos aparatus.

Jei ne visi verslo atstovai suspės perprogramuoti kasos aparatus, lengvatinį PVM tarifą galima bus pritaikyti išrašant buhalterinę pažymą, joje perskaičiuojant pritaikytą standartinį PVM tarifą ir PVM deklaracijoje deklaruojant pardavimus kaip apmokestintus lengvatiniu PVM tarifu.

Taip pat nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja sistema – OSS, kuri leis pardavėjams, parduodantiems tam tikras prekes ar paslaugas, už kurias PVM turėtų būti sumokėtas kitoje valstybėje narėje, PVM mokėjimo prievoles įvykdyti paprasčiau per įsikūrimo valstybės narės mokesčių administratorių, nesiregistruojant PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse. OSS iš esmės pakeis prieš tai naudotą MOSS sistemą, o MOSS sistemos naudotojai nuo liepos 1 d. bus automatiškai perkelti į naują sistemą.

Nedarbo draudimo išmoka bus atnaujinama du kartus

„Sodra“ taip pat primena, kad nuo liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus atnaujinamas du kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo. Iki šiol nedarbo išmokos mokėjimas buvo atnaujinamas vieną kartą.

Nuo liepos 1 d. visą nedarbo išmoką turės teisę gauti tie žmonės, kurie gauna netekto darbingumo, našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar yra šalpos išmokų gavėjai. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamos išmokos ir nedarbo išmokos.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.

Pasibaigus karantinui įmonės privalės sumokėti atidėtas įmokas

Per karantiną „Sodra“ teikė mokestinę pagalbą tam verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu yra apribota ir įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus.

Įmonės, esančios VMI sąraše, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų galėjo nemokėti įmokų. Pasibaigus karantinui, primena „Sodra“, įmonės per 10 dienų turės sumokėti įmokas arba pateikti prašymą atidėti mokėjimą. Įmokos gali būti atidėtos metus, o vėliau jas lygiomis dalimis reikėtų sumokėti ne ilgiau kaip per ketverius metus. Jei pasibaigus karantinui įmonė nepateiks prašymo atidėti įmokas, ji privalės vykdyti savo įsipareigojimus „Sodrai“.

Keičiasi išmokų „grindys“ ir „lubos“

Daugelio socialinio draudimo išmokų dydžiai yra susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, o jo dydis keičiasi kiekvieną ketvirtį. Dėl to keičiasi ir minimalūs bei maksimalūs kai kurių socialinio draudimo išmokų dydžiai. Tikslius išmokų dydžius ir išmokų skaičiuokles galima rasti „Sodros“ internetinėje svetainėje.

Didės socialinių darbuotojų atlyginimai ir valstybinės pensijos

Nuo liepos 1 d. didės socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami nuo 20 proc. iki 30 proc. Taip pat darbo užmokestis socialiniams darbuotojams didės ir atsižvelgiant į turimą kvalifikacinę kategoriją.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja palankesnės valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos Laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus, taip pat prezidento sutuoktiniui valstybinės pensijos galės būti mokamos ir tada, jei jie dirba ar turi kitų draudžiamųjų pajamų.

Kurį laiką dar bus mokama darbo paieškos išmoka, skiriama parama verslui

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dar kurį laiką tęsis ir kai kurios su pandemijos padariniais susijusios paramos priemonės.

Iki rugpjūčio 31 d. bus mokama darbo paieškos išmoka. Nuo šių metų sausio šios paramos gavėjų ratas buvo susiaurintas – paramą galėjo gauti tik asmenys, kurie darbo neteko per pandemiją ar 3 mėn. iki jos, tačiau negalėjo gauti įprastos nedarbo draudimo išmokos.

Iki rugpjūčio pabaigos kita paramos priemone – prastovų subsidijomis – galės pasinaudoti darbuotojai, kuriems darbdaviai negalės suteikti darbo dėl ekstremalios situacijos.

Ši pagalbos priemonė galios iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Liepos mėnesį subsidija sudarys ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 eurus, o rugpjūčio mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 eurus. Jeigu darbdavys kreipsis tik dėl rugpjūčio mėnesio, atitinkamai bus išmokėta iki 90 proc. MMA.

Parama taip pat bus skiriama siekiant grąžinti ilgiausiai prastovose išbuvusius darbuotojus. Už kiekvieną darbuotoją, kuris per 6 kalendorinius mėnesius (iki balandžio 30 d.) išbuvo prastovose 600 darbo valandų, bus mokama prastovų dydžio subsidija: 90 proc. MMA už liepą (577 eurai) ir 60 proc. MMA už rugpjūtį (385 eurai). Parama bus mokama tik tuo atveju, jeigu minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt