Verslas

2021.06.23 11:30

Situacija darbo rinkoje pamažu gerėja: aktyviausiai darbo ieško jaunimas, tačiau nerimą vis dar kelia vyresniųjų nedarbas

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt, BNS2021.06.23 11:30

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, pristatydama darbo rinkos tendencijas, „Užimtumo tarnybos“ vadovė Inga Balnanosienė teigė, jog aktyviausiai darbo ieško jaunimas, todėl ir šios visuomenės grupės nedarbas mažėja sparčiausiai. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, neslėpė ji, vis dar kelia iššūkių.

Kaip nurodė „Užimtumo tarnybos“ vadovė, situacija darbo rinkoje pamažu gerėja. Sparčiausiai – 5 punktais – mažėjo jaunimo nuo 16 iki 24 metų nedarbas, vyresnių žmonių nedarbas mažėjo 2 punktais.

„Birželio mėnesį turėjome 13,8 proc. nedarbo lygį. Palyginus su sausio mėnesiu, šis rodiklis sumažėjo 2,6 procentiniais punktais. Gera žinia ta, kad aktyviausi žmonės yra jaunimas, jų nedarbas mažėja sparčiausiai“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto, anot I. Balnanosienės, nerimą vis dar kelia vyresnių žmonių nedarbas.

„Šis rodiklis mažėja lėčiausiai. [...] Didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo sektoriuose, kurie nukentėjo labiausiai, – maitinimo, apgyvendinimo, slaugos.

Nepaisant to, kad slaugytojų skaičius ir paklausa auga visoje šalyje dėl senėjančios visuomenės ir kitų aspektų, net ir buvę slaugytojai tęsti šio darbo nepageidauja ir geriau renkasi nekvalifikuoto darbo pasiūlymą. [...] Vis dar yra baimė užsikrėsti, susirgti, tas stereotipas yra labai gajus. Antras stereotipas – vakcinacija. Vyresnio amžiaus žmonės tikrai galėtų grįžti į darbo rinką, tačiau, kiek apklausėme per visą šalį interviu ir konsultacijų metu vyresnio amžiaus žmones, [...] 70 proc. neturi netgi pirmojo skiepo, nors gali būti aktyvūs ir darbingi“, – kalbėjo ji.

Iš viso per pandemiją į „Užimtumo tarnybą“ kreipėsi 374 tūkst. žmonių, tačiau šiuo metu dirbama su 239 tūkst. klientų, nurodė I. Balnanosienė. „Sumažėjimas yra didelis ir įsidarbinimas žmonių taip pat pradeda judėti“, – pridūrė ji.

Pristatydama esamus „Užimtumo tarnybos“ klientus, ji akcentavo, kad dauguma jų – per pandemiją darbo netekę gyventojai.

Tarnybos duomenimis, birželio 1 dieną šalyje buvo registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 35,8 tūkst. daugiau nei prieš metus. Pasak I. Balnanosienės, didžioji dalis iš 36 tūkst. darbo neteko per pandemiją.

„Vadinasi, kad iki tol jie dirbo pagal darbo sutartį. Tokių žmonių padidėjimas per metus, palyginus su praėjusiais metais, – apie 30 tūkst. Labai nedidelę dalį ir labai neženklų padidėjimą turime su terminuotais darbais. Savarankiškai dirbę žmonės, šiuo metu ieškantys darbo, jų padidėjimas yra apie 3,5 tūkst. Iš jų – 1000 daugiau turime tų klientų, kurie dirba pagal verslo liudijimą, tad šis sritis nėra probleminė“, – nurodė ji.

I. Balnanosienė taip pat įvardijo 37 tūkst. asmenų, kurie nedirbo dvejus ir daugiau metų iki įsiregistravimo „Užimtumo tarnyboje“ datos, bet niekada nebuvo joje registruoti. „Per pandemiją jų buvo virš 45 tūkst. per visą laikotarpį, šiuo metu – 37 tūkst.“, – kalbėjo ji.

Užimtumo tarnybos duomenimis, mažiausias nedarbo augimas buvo Šiaulių ir Vilniaus apskrityse, kitose šalies regionuose jis siekė nuo 2 iki 2,4 proc. Didžiausias nedarbo augimas stebimas Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje ir Panevėžio apskrityse.

Mažiausiai per pandemiją nukentėję sektoriai – logistika ir transportas bei informacinių technologijų ir ryšių sektoriai, kur paklausa, anot „Užimtumo tarnybos“, tik auga.

I. Balnanosienė teigė, kad vienas iš esminių iššūkių yra išaugęs ilgalaikių bedarbių skačius: „Jeigu žiūrėti į šių žmonių pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, vyresnio amžiaus žmonės yra iššūkis, jiems skiriamas prioritetas. [...] Jaunimo procentas čia taip pat yra, bet jaunuoliai darbo paieškoje dalyvauja kiek ilgiau ir tampa ilgalaikiais pagal ES nustatytą rodiklį. [...] Čia tiesiog yra įspėjimas, bet tikrai ne kritinis ir probleminis rodiklis.“

Nuo praėjusių metų kovo iki šių metų balandžio išmokėta 210,4 mln. eurų darbo paieškos išmokų, subsidijų savarankiškai dirbantiems – 218,2 mln. eurų, o subsidijų už prastovas – 458,5 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.