Verslas

2021.06.22 23:11

Ekonomistas apie sankcijas Baltarusijai: paveiks ne tik Lietuvos verslą, bet ir ūkininkus

Augustinas Šemelis, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.22 23:11

Europos Sąjungai pirmą kartą ruošiantis įvesti sankcijas ištisiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, finansinį poveikį patirs ir nuo baltarusiškų krovinių priklausančios Lietuvos valstybinės įmonės. Lietuvos geležinkeliai gali netekti 100 milijonų eurų per metus, o Klaipėdos uostas – daugiau nei trečdalio krovinių. Dėl ekonominių sankcijų Baltarusijai detalių dar derasi ES šalys narės, o šios detalės ir nulems pasekmes Lietuvos įmonėms.

2011 metais buvo kerpamas kaspinas ir naujai geležinkelio linijai Baltarusijos pasienyje, ir naujam Lietuvos–Baltarusijos ekonominių santykių etapui. Už keliasdešimt milijonų litų nutiestais bėgiais iš Baltarusijos pasileido daugiau krovinių. Tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neslėpė lūkesčių.

„Akivaizdu, kad mes planuojame didesnius tiek krovininius, tiek keleivinius srautus“, – 2011-aisiais sakė E. Masiulis.

Panorama. Teks ieškoti alternatyvų: dėl ES sankcijų Baltarusijai šimtamilijoninius nuostolius patirs ir Lietuvos įmonės

Krovinių bumas iškart pasiekė Klaipėdos uostą. Jį užliejo baltarusiškos trąšos, nors dar metais anksčiau jos buvo krautos Latvijos Ventspilio uoste.

Nuo 2013-ųjų iki 2020-ųjų baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste padaugėjo beveik dvigubai. Baltarusių eksportas jau kurį laiką sudaro daugiau nei trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių.

Po dešimtmečio aukso amžiaus teks ieškoti alternatyvų – Europos Sąjungos sankcijos kirs Baltarusijos trąšų eksportui, o jos ir sudaro didžiąją dalį Klaipėdos baltarusiškų krovinių.

„Vyksta pokalbiai su didelėmis kompanijomis pasaulio, kurios galbūt čia matytų tą vietą, kur galėtų atvežti konteinerius, iškrauti ir išvežti“, – aiškina Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Ir ant geležinkelio bėgių vietoje dalies srauto iš Baltarusijos dabar jau tuščia. Iš dar pernai gabentų krovinių, šiemet neliko kelių milijonų tonų.

„Nuo šių metų pradžios jau nebevažiuoja baltarusiški naftos produktai, neseniai „sustojo“ Grodno azoto trąšos“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.

Naftos produktus nuo Lietuvos jau nukreipė pati Baltarusija, tačiau palyginus tai – dar nedidelė krovinių dalis.

„Iš baltarusiškų krovinių per metus LTG grupė gauna daugiau nei 100 milijonų pajamų. Didžioji dalis jų, taip, yra „Belaruskalis“, – teigia M. Dubauskas.

M. Dubausko minėti kroviniai sudaro penktadalį visų Lietuvos geležinkelių krovinių – daugiau nei 10 milijonų tonų per metus. Kuo tai pakeisti – atsakymų nėra.

Pagal kalio trąšų gamybą Baltarusija – antra pasaulyje, todėl ekonominės sankcijos gali turėti trumpalaikį poveikį ir Lietuvos ūkininkams.

„Gali gana stipriai sumažėti pasaulinė trąšų pasiūla tuo metu, kai paklausa trąšoms vasarą kaip ir auga“, – LRT TELEVIZIJAI sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, sankcijų poveikį Lietuvos įmonėms vertinti anksti: kelias dienas dar reikia palaukti galutinio sutarimo dėl detalių. Sankcijos gali paveikti ne visas per Lietuvą eksportuojamas baltarusiškas trąšas.

„Galiu tam tikrą užuominą pasakyti, kalbant apie trąšas, vien tik trąšos tusi skirtingas kategorijas ir klausimas, kokios kategorijos bus įtrauktos į sankcijas“, – teigia ministras.

Galutinis sankcijų variantas, sutartas Europos Sąjungos ministrų, ant stalo jau tik formaliam Europos lyderių pritarimui atsidurs po kelių dienų. Iš esmės sutarta kirsti Baltarusijos trąšų, naftos, bankų ir tabako sektoriams. Su Baltarusija prekiaujančios šalims kyla dilema tarp ekonominės naudos ir moralinės laikysenos.

„Labai vertinu šalis, kurios pasirengusios netekti šiek tiek pinigų, kad apgintų vertybes ir žmogaus teises. Tokios šalys kažko netenka, tačiau įgauna daug daugiau“, – sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Daugiausia dėl naujų sankcijų neteks Minskas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Europos Sąjungos veiksmus antradienį prilygino ekonominiam karui ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.