Verslas

2021.06.22 21:13

Ministras apie sankcijų Minskui įtaką Lietuvos verslui: ir be jų negalime prognozuoti, ką darys kaimynas

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.06.22 21:13

Europos Sąjunga tariasi dėl sankcijų Baltarusijai. Kol kas nesiryžtama vertinti, koks jų poveikis bus Lietuvos verslui. Apie sankcijas ir įtaką verslui „Dienos temoje“ kalba susisiekimo ministras Marius Skuodis.

– Kiek Lietuvai kainuos tarptautinės sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui?

– Pirmiausia reikia žinoti, kokios tos sankcijos bus. Taip, pirmadienį užsienio reikalų ministras, mano kolega Gabrielius Landsbergis tarėsi su kitais ministrais, bet konkretų poveikį galėsime įvertinti tik tada, kai žinosime visas tikslias detales, dėl kurių turi sutarti visos Europos Sąjungos šalys, ne tik viena Lietuva.

Dienos tema. Išvadų dėl lėktuvo nutupdymo Minske laukiantis Skuodis: tai bus ne politinis, o ekspertinis vertinimas (su vertimu į gestų k.)

– Detalės, ko gero, labai nepasikeis, nes galutinio sprendimo mes tikimės ketvirtadienį. Ir vienas iš septynių sektorių, kurie pateks po sankcijų Baltarusijai skėčiu, bus prekyba baltarusiškomis trąšomis?

– Taip, trąšos yra paminėtos tarp tų septynių sektorių, dėl kurių šiuo metu diskutuojama, bet labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tokį dalyką: trąšos yra skirtingos, įvežamos pagal skirtingus kodus, tad lieka klausimas, dėl kokių kodų bus galutinai sutarta. Tik tada galėsime įvertinti poveikį Lietuvai.

– Dėl visų trąšų, kurios patektų iš Baltarusijos?

– Matysime, dėl ko bus galutinis sutarimas.

– Dabar mes vežame trąšas Lietuvos geležinkeliais, per Klaipėdos uostą. Baltarusiškų krovinių kiekis sudaro maždaug 30 proc. Klaipėdos uoste ir didžioji dalis tų krovinių yra trąšos?

– Taip, maždaug trečdalis visos krovos yra baltarusiški kroviniai ir trąšos yra didžioji dalis. Lygiai taip pat su mūsų geležinkeliais: maždaug trečdalis visų krovinių yra baltarusiški ir didžioji dalis yra trąšos.

– Jeigu įvedame sankcijas čia, kokių pinigų netenkame?

– Priklausys nuo galutinio rezultato, bet svarbiausia – atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, tų pačių geležinkelių pajamų struktūrą. Tarkime, pagal Europos Sąjungos reguliavimą infrastruktūros valdytojas, viena iš antrinių geležinkelių įmonių, negali būti nuostolinga. Kitaip sakant, jeigu geležinkeliai praranda didelį krovinių srautą, klausimas – kokia to įtaka tarifams? Čia gali būti įvairiausių sprendimų ir galbūt būtų reikalinga valstybės intervencija, kad, pavyzdžiui, tarifų dydis Lietuvos verslui nedidėtų ir tai būtų trumpalaikis poveikis. Nepervertinkime tos įtakos, gal kartais mes ją pernelyg sureikšminame.

– Jūs kol kas neįvardytumėte konkrečių skaičių, kiek tai galėtų atsiliepti?

– Aš nenorėčiau įvardyti, bet, patikėkite, mes skaičius turime: nuo blogiausios įtakos, didžiausio neigiamo poveikio kiekvienai mūsų įmonei, verslui iki nedidelio. Sankcijų kol kas neturime, kol jos nepaskelbtos, jų [skaičių] iš anksto skelbti ir nereikėtų.

– Galite įvardyti tuos skaičius nuo didžiausio iki mažiausio?

– Priklausytų nuo to, apie kurią įmonę kalbame. Kadangi dar neturime galutinio sutarimo su parašais, aš tų skaičių specialiai nenorėčiau minėti.

– Prezidentūra sako, kad Klaipėdos uostas ir geležinkeliai jau dabar turėtų galvoti apie diversifikavimą.

– Be jokios abejonės, ir, tiesą pasakius, mūsų verslas apie tai galvoja jau ne vienus metus. Jei pasižiūrėtume baltarusiškų krovinių skaičių visoje Lietuvos, pavyzdžiui, transporto paslaugų struktūroje, prieš penkerius metus Baltarusija buvo trečioje vietoje, dabar nukrito į šeštą vietą. Kitaip sakant, Lietuvos prekybos struktūra gana stipriai keičiasi. Natūralu, kad verslas, mūsų įmonės vertina tuos iššūkius, vertina riziką ir tam ruošiasi iš anksčiau. Kitaip sakant, kai kurios įmonės, jeigu būtų didesnis šokas, tą šoka išnaudotojų ir kaip galimybę tam tikriems planuojamiems pokyčiams.

– Kurios tai įmonės?

– Kai kurios ir didžiosios įmonės. Natūralu, diversifikacija yra labai svarbi visoje prekyboje, tai yra vienas iš didžiausių prioritetų, kuriam skiriame dėmesį ir mes, Susisiekimo ministerija, – tikslus keliame ir valstybės valdomoms įmonėms, ir Užsienio reikalų ministerija su tuo dirba, ir Vyriausybė. Lygiai taip pat prezidentūros vizitas į Ukrainą didžiąja dalimi buvo skiriamas tam, kad kalbėtume apie didesnę ukrainietiškų krovinių dalį mūsų struktūroje.

– Sakote, kad iš esmės verslas net nelaukdamas šitų sankcijų yra pradėjęs galvoti, kaip būtų galima atsisakyti baltarusiškų krovinių?

– Tikrai taip ir čia reikia paminėti vieną dalyką – mes kalbame apie galimą sankcijų poveikį Lietuvai, bet pasižiūrėkime į naftos produktus: nebuvo jokių sankcijų, bet naftos produktai per Lietuvą jau kurį laiką nebekeliauja. Mes ir be sankcijų negalime prognozuoti, ką darys mūsų kaimynas, kuris priverstinai nuleidžia orlaivius, pagrobia tarp Europos Sąjungos šalių keliaujančius piliečius. Mes žinome, kas vyksta mūsų pasienyje, mes matome, kaip nukreipiami naftos produktai, dėl to pralošia visos pusės. Mes negalime žinoti, kas bus toliau. Sankcijos yra tiesiog viena didesnės dėlionės dalis.

– Trąšoms krauti reikia specifinių įrenginių, kurie dabar yra Klaipėdos uoste. Jeigu galvotume, kad trąšas reikėtų pakeisti kitais produktais, kas tai galėtų būti?

– Tai galima traktuoti kaip birius krovinius, tai lygiai taip pat kai kurios kompanijos krauna ne tik trąšas, bet, pavyzdžiui, grūdus ir panašiai. Čia jau uosto kompanijos galėtų pasakyti, kaip gali persiorientuoti, ką galėtų padaryti.

– Bet kokiu atveju tai nebūtų greitas procesas – trąšų į grūdus per savaitę nepakeisi. Ar reikėtų šioje situacijoje valstybės įsikišimo, galbūt valstybės paramos?

– Vakar premjerė labai aiškiai pasakė: mes vertinsime kiekvieną aspektą ir tada žiūrėsime, kiek valstybės įsikišimo ir paramos reikia.

– Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ nesikreipė, neklausė, ar galima tikėtis paramos?

– Su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Klaipėdos uostu palaikome nuolatinį kontaktą, lygiai taip pat derinama valstybės pozicija. Tie veiksmai yra nuolatiniai, tai nėra vienkartinės pastarojo mėnesio diskusijos. Apie diversifikaciją kalbame seniai, apie priklausomybę nuo tam tikrų rinkų, prekių kategorijų kalbame seniai. Čia nieko naujo.

– Baltarusija yra antra pagal trąšų eksportą pasaulyje ir turi vieną didžiausių pasaulyje trąšų gamyklų, kuri niekur, ko gero, nedings net ir pasikeitus režimui. Gal būtų galima palaukti, kol žlugs režimas, ir vėl pasiūlyti savo paslaugas baltarusiams?

– Matote, Europos vadovai po incidento su orlaiviu jau kitą dieną labai aiškiai pasakė, kad reikia sutarti dėl ekonominių sektorinių sankcijų, jos reikalingos tam, kad apribotų režimo funkcionavimą, kad būtų reaguojama į žmogaus teisių pažeidimus ir kas vyksta apskritai. Režimas gauna didelę dalį pajamų iš trąšų eksporto, iš naftos produktų eksporto, tabako ir daugiau sektorių yra paminėta. Pirmas tikslas yra apriboti režimo, kuris atitinkamai elgiasi su savo piliečiais, finansavimą.

– Baltarusijos opozicija pasveikino sankcijas, bet sako, kad jos nėra sidabro kulka. Šios sankcijos, jūsų manymu, nebūtinai yra pabaiga?

– Visą laiką kalbama apie tokį spaudimą, kuris prasideda nuo kažkokio taško ir visą laiką yra plečiamas. Kaip ir minėjau, Lietuva kelia ir daugiau klausimų: ir dėl branduolinės energetikos, ir panašiai. Jei pokyčių nebus, aš tikrai neatmesčiau galimybių, kokie sprendimai dar galėtų būti padaryti iš Europos Sąjungos pusės.

– Šiandien jūsų darbotvarkėje bus susitikimas su kompanijos „Ryanair“ vadovybe. Kalbėjote, aišku, apie investicijas Kaune, bet ar aptarėte priverstinai nutupdyto lėktuvo tyrimą, apsikeitėte informacija?

– Neišvengiamai. Galiu atskleisti, kad susitikimo tikslas buvo kompanijos investicijos, ką planuojame dėl oro uostų infrastruktūros, bet, natūralu, tas incidentas paveikė visą kompaniją labai stipriai ir mes tą matome iš „Rynair“ aukščiausio vadovo reakcijos ir pareiškimų. Aš buvau susitikęs su aukštais pareigūnais, jie lygiai taip pat buvo įsitraukę į viso to įvykio aiškinimąsi, kas nutiko po to, ir „Ryanair“ kompanijos vertinimas yra vienareikšmiškas.

– Koks?

– Be jokios abejonės, neigiamas. Tai, kas buvo padaryta, pažeidė ne tik civilinės aviacijos teisę, bet gal ir daugiau. Jau rytoj tikimės bent tarpinio Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos vertinimo: turėsime kokias nors išvadas, nes visos pusės, įskaitant ir Lietuvą, visus duomenis jau pateikė. Tai bus nepriklausomas, objektyvus situacijos vertinimas.

– Galėtumėte prognozuoti, kokių išvadų galima laukti?

– Kol kas tikrai negaliu prognozuoti, bet esame pateikę visą informaciją, kurią turime, įskaitant teisėsaugos institucijų.

– Lietuvos teisėsauga taip pat atlieka tyrimą dėl lėktuvo nutupdymo ir generalinė prokurorė neseniai sakė, kad norėtų greičiau gauti informaciją iš bendrovės „Ryanair“. Jūs su tokiais sunkumais, kiek suprantu, nesusiduriate?

– Tyrimas yra sudėtingas iš tos pusės, kad incidentas įvyko Baltarusijoje su orlaiviu, kuris registruotas Lenkijoje ir priklauso kompanijai, kuri yra iš Airijos. Didžioji dalis skridusiųjų – Lietuvos piliečiai. Natūralu, kad komunikacijos klausimai tokiuose dideliuose tyrimuose kartais susiduria su trikdžiais. Bet kompanija „Ryanair“ pasiruošusi pateikti visą informaciją ir, kiek aš žinau, viskas yra pateikta. Nepamirškime, kad kompanija bendradarbiauja ir su kitomis vyriausybėmis, Europos Komisija.

– Ar šiandien ką nors naujo sužinojote kalbėdamas su vadovais?

– Nenorėčiau labai aiškiai įvardyti ir atskleisti, bet svarbiausia, ko mes dabar laukiame...

– Iš atsakymo suprantu, kad sužinojote kažką naujo?

– Natūralu, visą laiką yra detalių, kurios susideda į bendrą paveikslą. Dabar daugiausia informacijos yra mūsų teisėsaugos institucijų rankose. Be jokios abejonės, jomis mes pasitikime, visą informaciją, kurią jos turi, perdavė Jungtinių Tautų atitinkamai agentūrai ir dabar matysime, ką pasakys agentūra. Tai nebus politinis vertinimas, tai bus ekspertinis vertinimas.

– Sakote, kad jau rytoj galima tikėtis rezultatų?

– Matysime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.