Verslas

2021.07.03 07:00

Ūkininkų derlių alina ne tik kaitra: išlaidų parazitams naikinti neskaičiuoja, bet lysvėse – apgraužtos braškės ir dingę agurkai

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.07.03 07:00

Šiemet ūkininkams rūpestį kelia ne tik kaitra, bet ir pagausėjęs parazitų kiekis. Nors dalies derliaus ūkininkai netenka dėl, pavyzdžiui, kurklių, amarų ar baltukų, tačiau daržovių, vaisių ir uogų kainų nežada kelti. Prekybininkai užsiminė, kad nuperkama daugiau priemonių nuo kenkėjų, o gamtos mokslų ekspertė plačiau paaiškino, kaip galima apsaugoti savo daržus bei sodus.

Kurklių nesitiki išnaikinti

Kauno rajone, Poderiškių kaime, ūkį turinti Laima Vaitonienė LRT.lt minėjo, kad šiemet daržą ir vaismedžius užpuolė ir šliužai, ir amarai, ir kurkliai.

„Šiemet žiauru tiesiog. Amarai apėję net viršūnes. Purškiau, niekas nepadeda. Žūsta mano sodas. Šiemet du kartus sodinau agurkus – per naktį nelieka. Manau, kad kurklių darbas. Kartais į paviršių drąsiai lenda. Labai prinokusias braškes apgraužia“, – nusivylusi sakė pašnekovė.

Kalbėdama apie šliužus, L. Vaitonienė minėjo, kad naktimis renka juos. Per kelias valandas kibire nugula apie 400–600 šių gleivėtų siaubūnų. Ūkininkės teigimu, kenkėjai pamėgę specifinį kvapą ar skonį turinčius daržo žalumynus. Jiems naikinti naudoja ir cheminius preparatus, ir liaudiškas priemones, tačiau pašnekovė svarstė – tikriausiai neįmanoma jų išnaikinti.

Paklausta, kiek išleidžia kenkėjus naikinančioms priemonėms, L. Vaitonienė atsakė, kad neskaičiuoja, tačiau pridūrė, kad ieško, kur galima jų įsigyti pigiau. Ar dėl sugraužto derliaus nenukenčia parduodamų daržovių kainos? Pašnekovė atsakė neigiamai.

Šiemet žiauru tiesiog. Amarai apėję net viršūnes. Purškiau, niekas nepadeda. Žūsta mano sodas.

L. Vaitonienė

Dalį derliaus palieka parazitams

Kauno rajono Girininkų kaime ūkininkaujanti Alicija Zokaitienė LRT.lt užsiminė, kad greta sodybos esančiame darže knibžda kurkliai. Kaip su jais kovoja?

„Liaudiškomis priemonės: pripilstome sutrintų kiaušinių lukštų su aliejumi. Truputį nuperku priemonių nuo kurklių, bet dažniausiai jie mus įveikia“, – sakė A. Zokaitienė.

Pasak jos, laukuose rūpestį kelia kopūstiniai drugiai, kandys. Natūrinį ūkį turinti pašnekovė minėjo, kad tik vieną kartą panaudoja purškalus nuo jų, tačiau tai nevisiškai apsaugo derlių.

„Derliaus sunaikina ir sugadina, bet mes sodiname tiek, kad užtektų ir vabalams, ir mums. Imame tik gražias galvas, o kas prasta – paliekame vabalams. Mes morkų irgi turime. Augini, kad užtektų ir kiškiui, ir stirnai. Prasčiau atrodančias paliekame žemėje ir lieka trąša“, – pasakojo ūkininkė.

A. Zokaitienė taip pat minėjo, kad dėl sugadinto derliaus nekelia kainų prekyvietėje.

Derliaus sunaikina ir sugadina, bet mes sodiname tiek, kad užtektų ir vabalams, ir mums.

A. Zokaitienė

Priemonės nuo parazitų – paklausi prekė

Dar vienas ūkininkas iš Kauno rajone esančio Ibėnų kaimo – Jonas Rockinas – LRT.lt pasakojo, kad augina tik kviečius ir rapsus. Šiemet su kenkėjais susidurti dar neteko, tačiau anksčiau būdavo, kad grūdus užpuldavo spragės. Tuomet ūkį tenka apipurkšti, tačiau tai, pasak pašnekovo, nekerta smarkiai per kišenę ir derliaus dėl to branginti netenka.

Tvarkiškiuose, irgi Kauno rajone, ūkininkaujantis Mindaugas Šlapkauskas LRT.lt minėjo, kad parazitai puola vaismedžius. Juos galima šiek tiek nupurkšti nuo ligų ir vabalų, tai, ūkininko teigimu, neatsieina labai brangiai, tačiau tikslios sumos negalėjo pasakyti. Be to, anot pašnekovo, didesnę žalą ūkiui daro paukščiai.

Kaip LRT.lt sakė parduotuvės „Žalia stotelė“ produkto vadovas Rosvaldas Liučvaitis, jaučiama, kad augalų kenkėjams naikinti priemonių parduodama 15–20 proc. daugiau nei pernai.

„Dvi priemonės yra registruotos: viena lauko augalams, kita dekoratyviniams, šiltnamio. Maždaug vienodai daugiau perkamos abi“, – teigė R. Liučvaitis.

Elona Uckutė, „Kesko Senukų“ atstovė, LRT.lt minėjo, kad, įsibėgėjus vasarai ir sodininkystės bei daržininkystės sezonui, gyventojai aktyviai kovoja su jų augalus puolančiais parazitais.

„Šiais metais gerokai ūgtelėjo įvairių priemonių, skirtų kenkėjams naikinti, pardavimas. Tiek elektroninėje, tiek fizinėse „Senukų“ parduotuvėse klientai gausiausiai perka amarus, skruzdes ir šliužus naikinančias priemones“, – sakė ji.

Su kurkliais pataria kovoti vasaros vidurio rytais

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Ingrida Šatkauskienė LRT.lt plačiau papasakojo apie kenkėjus soduose ir daržuose ir kaip su jais kovoti. Kurklių gausai, anot pašnekovės, galbūt turėjo teigiamos įtakos šalta žiema, nes nemažai šių parazitų žūva per šiltų žiemų atodrėkių periodus.

„Didelis drėgmės kiekis šiais metais, trumpi šilumos periodai – kurkliams į naudą“, – teigė I. Šatkauskienė.

Pasak jos, tiek suaugę kurkliai, tiek jų lervos labiausiai sužaloja augalų šaknis, o naktį maitindamiesi dirvos paviršiuje jie apgraužia augalų lapus. Be to, išrausdami tunelius ir kameras lizdams, išvarpo dirvožemį ir pažeidžia velėną, nusausina dirvą, augalai netenka drėgmės.

„Atpažinti kurklių veiklos vietas galima pagal išraustus žemių kauburėlius, jie panašūs į kurmių, tik mažesni“, – nurodė I. Šatkauskienė.

Kaip su jais kovoti? Mokslininkė sakė, kad rudenį žinomose kurklių gyvenamosiose vietose reikėtų atlikti giluminį perkasimą, išvarpant žemę, kurioje yra jų lizdai ir žiemojančios lervos (nimfos). I. Šatkauskienė pabrėžė, kad pavasarinis suaugėlių naikinimas – nelabai efektyvus, geriau tą daryti vasaros viduryje, kai vystosi nimfos: jos imlesnės, jautresnės poveikiui.

„Kurkliams suaugėliams ir nimfoms išvaryti gali būti naudojamas purškiamas muilo tirpalas: 2 arbatiniai šaukšteliai skysto muilo arba ploviklio į 4 litrus vandens. Pastebėta, kad geriau veikia citrinų kvapo muilas. Purškimo metu dirva turi būti drėgna – jei bus sausa, muilas nebus efektyvus. Todėl geriau purkšti ryte“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, efektyviausiai visgi veikia cheminiai preparatai. Juos naudojant žemė turi būti laistoma intensyviai, kad priemonės giliau įsiskverbtų. I. Šatkauskienė pažymėjo, kad kurkliams plisti tinkama drėgna, lengva, biri dirva, netinkamai nupjauta žolė (palikti aukšti stiebai), storas velėnos sluoksnis ar netoliese esantis vandens telkinys.

Išrausdami tunelius ir kameras lizdams, kurkliai išvarpo dirvožemį ir pažeidžia velėną, nusausina dirvą, augalai netenka drėgmės.

Skruzdės saugo amarus

Kalbėdama apie amarus, mokslininkė sakė, kad jų kiaušinėliai labai atsparūs žemai temperatūrai. Tačiau jei šalčiai užtrunka, tai sumažina kiaušinių gyvybingumą. Įtakos galėjo turėti ir pernykštė sausringa vasara, ji paveikė natūralių amarų priešų – boružių – populiaciją.

I. Šatkauskienės teigimu, amarai minta siurbdami augalų sultis ir kadangi labai greitai dauginasi, didelis jų skaičius, padengęs lapus, išsiurbia syvus ir augalų lapai pasmerkti išdžiūti. Be to, jie platina augalų virusus, kurie pažeidžia avietes, braškes, pomidorus, pelargonijas.

Pašnekovė taip pat minėjo, kad skruzdėlių gausa yra naudinga amarams. Skruzdės, gaudamos iš amarų lipnaus saldaus skysčio lipčiaus, gina juos nuo natūralių priešų: boružių ir jų lervų, plėšrių vabalų, auslindų. Tad vaismedžius dėl amarų reikėtų tikrinti rudenį, žiemos pradžioje ir rastus kiaušinėlius sunaikinti purškiant.

„Daugelio vaismedžių amarai kiaušinius sudeda prie pat arba net ant žiemojančių lapų pumpurų, kad pavasarį, tik pradėjus skleistis jauniems ir sultingiems lapams, išsiritusios lervutės galėtų pradėti maitintis. Todėl tikslinga, pradėjus skleistis lapams, patikrinti augalus ir profilaktiškai juos kartais apipurkšti draugiškais aplinkai, ne cheminiais, o augalų ekstraktų pagrindu pasiruoštais preparatais, kurie jaunoms nimfoms ir dar negausioms populiacijoms būtų efektyvūs“, – sako VDU docentė.

Anot jos, augaliniams ekstraktams gaminti tinkami augalai, turintys eterinių aliejų, fitoncidų, tai citrinos ir jų žievelės, česnakai, svogūnai, taip pat skystas muilas arba ploviklis. I. Šatkauskienės teigimu, vėliau, kai amarų populiacijos tampa labai skaitlingos, dalis jų pasislepia susisukusiuose lapuose, tad organinės priemonės nebebus efektyvios.

Skruzdės, gaudamos iš amarų lipnaus saldaus skysčio lipčiaus, gina juos nuo natūralių priešų: boružių ir jų lervų, plėšrių vabalų, auslindų.

Nuo baltukų gali pakakti ir tinklų

Komentuodama apie kopūstinius baltukus, I. Šatkauskienė sakė, kad jų vikšrai maitinasi kryžmažiedžių šeimos augalais: kopūstais, brokoliais, žiediniais kopūstais, nugraužia lapus, kartais palieka tik lapų gyslas. Be to, žiedinių kopūstų ir brokolių galvas užteršia išmatomis.

„Jie migruoja, todėl gali atsirasti ten, kur iki tol žalos nedarydavo. Suaugėliai drugiai yra traukiami mėlynos ar purpurinių spalvų“, – pridūrė pašnekovė.

Ji užsiminė apie Vokietijoje prieš 20 metų atliktą eksperimentą: augalai, kurie buvo tinkami šiam drugiui sudėti kiaušinius, buvo apdengti tinklu. Tai pasiteisino ir tinklą galima naudoti vietoje cheminių preparatų.

„Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad kinrožės lapų ekstraktas taip pat buvo gana efektyvus nuo šio drugio lervų“, – minėjo mokslininkė.

Vis dėlto I. Šatkauskienė apgailestavo, kad ekologiškomis ar aplinkai draugiškomis priemonėmis išnaikinti kurklius, amarus ar baltukus – sunku.

„Tai galima pasiekti nebent atitinkamu laiku atliekant augalų, mėgstamų šių kenkėjų, patikrą ir dažnai purškiant juos augalų, turinčių eterinių aliejų ar fitoncidų, ekstraktais“, – pažymėjo pašnekovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt