Verslas

2021.06.28 05:30

Pensijų fondo darbuotojas pažėrė kritikos antrajai pakopai: gyventojai neturėtų būti įtraukiami prievarta, o valstybė neturėtų prisidėti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.28 05:30

Gyventojai neturėtų būti įtraukiami į antrąją pensijų pakopą priverstinai, kaupiantiesiems joje turėtų būti leista pasitraukti ir susigrąžinti pinigus, kada panorėjus, fondai užmokestį turėtų gauti tik dirbdami sėkmingai, o valstybė prie šio kaupimo prisidėti neturėtų. Tokiomis įžvalgomis dalijasi viename pensijų fonde dirbantis ir su LRT.lt susisiekęs skaitytojas Linas.

Linas mintimis apie kaupimą antrojoje pakopoje pasidalijo reaguodamas į vieną iš LRT.lt publikuotų straipsnių.

Su kai kuriomis jo išsakytomis idėjomis LRT.lt kalbinti ekspertai sutinka, tačiau dėl kai kurių išsiskiria ir pačių ekspertų nuomonės. Vis dėlto tiek Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, tiek ISM universiteto finansų programos vadovas Dmitrijus Katkovas sutinka – priverstinai į šią sistemą gyventojai neturėtų būti įtraukiami.

Pensijų fondams siūlo ne mokėti administravimo mokestį, o dalytis pelną

Viename Lietuvoje veikiančiame pensijų fonde programų sistemų inžinieriumi dirbantis Linas (vardas pakeistas, tikrasis LRT.lt žinomas) teigia viešojoje erdvėje pastebintis gana vienpusį pensijų fondų vertinimą – apie juos dažniausiai pasisako fondų atstovai arba kaupiantieji.

Dėl šios priežasties, anot Lino, viešojoje erdvėje nėra daug informacijos apie fondų veiklą, rezultatus, alternatyvius kaupimo būdus. Lino vertinimu, ir pati antrosios pakopos sistema turi trūkumų, o apie juos beveik nekalbama.

Pavyzdžiui, pašnekovas svarsto, kad tvarka, kai žmogus į pensijų fondą įtraukiamas automatiškai ir, sutikęs kaupti, nebegali pasitraukti, nėra teisinga. Jis taip pat svarsto, kad fondai galėtų gauti ne nustatytą administravimo mokestį, kaip yra dabar, o dalį nuo sukauptų pinigų, jeigu fondas dirba pelningai.

„Su pensijų fondais, visais – ir antros, ir trečios pakopos, yra toks dalykas, kad fondai ima administracinį mokestį, kuris visiškai nepriklauso nuo to, ar tas pensijų fondas pelningas, ar ne. Statistiškai taip, jie iš tiesų veikia, sakyčiau, gerai, yra pelningi. Sakyčiau, kad gal tai fondų darbuotojų, kurie tuo užsiima, nuopelnas, bet, pavyzdžiui, aš įsivaizduočiau, kad tą riziką fondas dalytųsi su klientu.

Pavyzdžiui, galėtų būti toks produktas – pensijų fondas pasiima 20 proc. nuo prieaugio to kapitalo. Skamba gal ir daug, bet tai reiškia, kad fondas uždirba tik tada, jeigu jis gerai dirba. Tu daliniesi tą pelną. Jeigu patiriamas nuostolis, tada fondas 20 proc. nuostolio padengia. Tada yra rinkos sąlygos – jeigu gerai užsiimu verslu, ir aš uždirbu, ir klientas uždirba“, – mintimis dalijasi Linas.

Jis sutinka – kaupiantiesiems šiuo metu sudarytos sąlygos keisti fondus, jeigu jų pasirinktas fondas netenkina ar veikia nepelningai, tačiau kadangi visi fondai veikia pagal tą patį principą, gyventojai fondų dažnai nekeičia.

Ragina leisti apsispręsti patiems: nemanau, kad žmonės tokie kvaili

Be to, priduria Linas, neteisinga yra ir tai, kad valstybė ne tik privalomai įtraukia gyventojus į kaupimą, bet ir prisideda prie kaupimo.

„Mums, dirbantiems fonduose, atrodo neteisinga, pirmiausia, kad valstybė remia tuos fondus priemokomis. Jos siekė apie 400 mln. eurų. Kitas dalykas, kad tai yra privaloma. (...) Juo labiau kaip ir aišku, kad tos lengvatos savo laiku buvo išsimuštos. Ne tik lengvatos, bet ir tas privalomas įtraukimas.

Visada daroma prielaida, kad žmonės patys nesugebės pasirūpinti senatve, kad gyvens šia diena, bet sakyčiau, tai yra melas, nes žmonės nėra labai kvaili. Jie investuoja ten, kur mato daugiausia grąžos, gal tai būtų būstas ar mokslas. Dirbdamas pensijų skyriuje nemanau, kad žmonės yra tokie kvaili ir kad juos reikėtų versti. Tai toks šiek tiek cinizmas tai daryti“, – kalba Linas.

Jis atkreipia dėmesį, kad valstybė neretai pritrūksta pinigų svarbioms sritims, todėl, jo vertinimu, antrajai pensijų pakopai skiriami pinigai galėtų būti panaudoti toms sritims finansuoti. Kaip pavyzdį jis pateikia medikų atlyginimų ir priedų sistemą per pandemiją.

Linas taip pat teigia esantis įsitikinęs, kad kaupiantiesiems turėtų būti leista pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų sistemos, ypač esant sudėtingoms aplinkybėms.

„Gyvenime būna įvairių situacijų. Tos viešosios paslaugos pas mus tokios skylėtos. Tarkime, susergi kokia nors liga ar tampi neįgalus, pagal tai, kokia dabar yra tvarka, kokios socialinės pašalpos, tai tos sumos yra labai mažos. Išgyventi už jas neįmanoma. Jeigu toks įvykis nutiktų, turėtum galėti tą sumą pasiimti dabar, o ne kam nors palikti ją kaip palikimą. Bet vėlgi toks yra ciniškas atsakymas – ne, negalima. Net visur Vakaruose tas požiūris keičiasi. Labai nemalonu tą palaikymą ir iš Seimo narių girdėti“, – teigia Linas.

Leidus pasitraukti, sukauptus pinigus siūlo išmokėti ne iš karto

Kad tiek fondams, tiek tiems, kas pasilieka fonduose, nekiltų didesnių sunkumų, Linas siūlo pasitraukus kaupiančiajam pinigų išmokėjimą atlikti ne vienu kartu, o per ilgesnį laikotarpį, kuris galėtų būti nulemtas ir sukauptos sumos dydžio.

„Įsivaizduokime, pasitrauks 100 tūkst. žmonių per dvi savaites. Tokia galimybė yra. Fondui tikrai kils lėšų likvidumo problemų. Manau, kad žmogus visada turėtų turėti tokią teisę – ar liga, ar ne liga. Tai būtų teisinga. Jeigu finansinis produktas yra tikrai geras, žmogus nekvailas, jis tai supras. Mano požiūriu, jeigu žmogus nenori kaupti ir gyvena šia diena, jis pats liks kaltas. Taip, jis gaus „Sodros“ pensiją ir, jeigu jis daugiau nenori, tai ir nereikia jo versti“, – svarsto Linas.

Paklaustas, kaip vertina Seime pateiktą siūlymą leisti kaupiantiesiems pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų, Linas tvirtina tokį siūlymą palaikantis, nes, jo nuomone, tai paskatintų geriau veikti ir pačius fondus, kad klientai būtų motyvuoti pasilikti.

„Reikia suprasti, kad jie privalo dirbti verslo rinkos sąlygomis, jie negali tiesiog išsireikalauti klientų. (...) Kaip ir su visais dalykais, sukrėtimo būtų, bet manau, tai būtų geras spyris apie privatų kaupimą galvoti plačiau. Manau, kad žmonės, kurie pasiims pinigus, bus tie, kuriems to tikrai reikia tuo metu. Yra žmonių, kurie tikrai gyvena nuo algos iki algos, jiems gal reikia nusipirkti kad ir naują skalbyklę ar ką nors pasitvarkyti namuose ir tai jiems yra svarbiau nei tie keletas eurų pensijai“, – sako Linas.

Kai kurios Europos valstybės tokio kaupimo atsisako

Su Lino išsakyta kritika iš dalies sutinka ir LRT.lt kalbinti ekspertai. Anot jų, gyventojams iš tiesų nėra suteikiama informacijos apie tai, kokių rezultatų pasiekė fondai. Taip pat, įsitikinę jie, turėtų būti suteikta didesnė laisvė patiems darbuotojams pasirinkti, ar jie nori dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime, neįtraukiant jų prievarta. Panorėjus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tokia galimybė taip pat turėtų būti suteikta, mano ekspertai.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka primena, kad antrosios pakopos pensijų sistema pirmiausia atsirado Lotynų Amerikoje, kai tai rekomendavo Pasaulio banko atstovai. Anot R. Lazutkos, toks pasiūlymas buvo grindžiamas įsitikinimu, kad derėtų visai arba iš dalies pakeisti socialinio draudimo pensijų sistemos atitikmenį kitos šalyse privačiais pensijų fondais.

„Lietuvoje 2003 m. buvo priimti įstatymai ir buvo 2004 m. pradėta kaupti irgi iš dalies iš „Sodros“ sąskaitos – vietoje „Sodros“ dalis įmokų buvo pervedama į privačius fondus. Buvo tikimasi, kad tai pagerins senų žmonių padėtį, socialinę apsaugą. To būti negali. Tai dažniausiai pagrindžiama visuomenės senėjimu, kad „Sodros“ sistemos, kurios yra visose šalyse, yra pažeidžiamos visuomenės senėjimo, o, jeigu kaupiama, tai lyg išsigelbėjama“, – tvirtina R. Lazutka.

R. Lazutkos teigimu, tokį siūlymą jau seniau sukritikavo mokslininkai, tarp jų – ir Nobelio premijos laureatai, todėl išsivysčiusios šalys antrosios pakopos sistemos niekada netaikė.

Jis atkreipia dėmesį, kad Rytų Europos šalys taip pat jau ima atsisakyti šios pensijų sistemos. „Bėgant laikui žmonės įsitikina (o labai svarbu, kad politikai įsitikintų), kad šios sistemos nėra veiksmingos, nėra prasmingos ir todėl neverta žmonėms teikti iliuzijų.“

D. Katkovas: mūsų pensijų sistema dar matys daug reformų

ISM universiteto Finansų programos vadovas Dmitrijus Katkovas, nors ir teigia antrąją pakopą vertinantis iš esmės kaip gerą sprendimą, vis dėlto sutinka, kad sistema turi trūkumų, ir neslepia neabejojantis – ši sistema dar bus keičiama ne kartą.

„Lietuvoje kiekvieną kartą, kai ateina nauja valdžia, jie bando reformuoti pensijų sistemą. Tai yra labai blogai. Tu niekada nesi užtikrintas net ir su ta antrąja pakopa. Atsimenu, anksčiau išvis buvo planai kaupti 6 proc., paskui per krizę tai buvo sumažinta, paskui vėl padidinta, paskui išvis buvo kalbų apie tai, kad reikėtų nacionalizuoti ir visus priverstinai grąžinti į „Sodrą“.

Manau, kad ta mūsų pensijų sistema, deja, pamatys dar gana daug reformų ateityje. Viena iš galimų reformų – kad valstybė tiesiog paprasčiausiai pasakys, kad ir darbdavys turėtų daugiau prisidėti prie to. Ateityje, manau, tai yra įmanoma“, – svarsto D. Katkovas.

Jis neigiamai vertina ir dabar taikomą įtraukimą į antrosios pakopos pensijų sistemą, kai gyventojai yra priversti išreikšti valią, jei kaupti antrosios pakopos pensijos jie nenori.

„Mano manymu, reikėtų tiesiog šviesti visuomenę, aiškinti, kodėl tai žmogui naudinga, kodėl tai reikalinga, bet nemanau, kad tikrai reikėtų versti žmones, kad jie dalyvautų šioje sistemoje. Tikrai sutinku, kad ne itin daug informacijos yra, net pačioje „Sodros“ svetainėje reikia šiek tiek paieškoti, kad tai būtų galima surasti. Manau, tai būtų galima daryti kitomis priemonėmis paprasčiausiai“, – neabejoja D. Katkovas.

Detali informacija apie fondų rezultatus neskelbiama

Abu LRT.lt kalbinti ekspertai sutinka su išsakyta kritika, kad informacijos apie antrąją pakopą, fondus ir jų pasiektus rezultatus gyventojams trūksta. „Praėjo 17 metų ir matomi kai kurie rezultatai, bet jie labai nenoriai skelbiami“, – sako R. Lazutka.

Anot jo, paskutiniai skelbti duomenys rodo, kad vienam į pensiją išėjusiam žmogui, kuris kaupė pensiją, išmokėta vidutiniškai 2,5 tūkst. eurų. Ekonomistas skaičiuoja – jeigu žmogus gavo tokią sumą ir gyvens dar 20 metų, kiekvieną mėnesį prie pensijos jam prisidės apie 10 eurų.

„Yra toks rezultatas, bet ir tai labai nenoriai tas rezultatas skelbiamas, o valstybės institucijos turėtų tai analizuoti ir tuos rezultatus skelbti. Aišku, būna iškart pateisinama, kad buvo mažintos įmokos, kad buvo krizė tuo laikotarpiu, kad dalis žmonių kaupė neilgą laiką, nors dalis žmonių būtent kaupė nuo 2004 m. ir tai yra jau 17 metų. Tai yra netrumpas laikotarpis.

Bet svarbiausia, kad pagal sumanymą antros pakopos pensijų sistema yra tokia, jog nėra įsipareigojimo išmokėti tam tikro dydžio pensiją ir netgi nėra įsipareigojimo tą pensiją išmokėti vadovaujantis tam tikra formule, kad ji, tarkime, būtų susieta kaip „Sodra“ su dirbančių žmonių algomis“, – sako R. Lazutka.

Jo vertinimu, gyventojai turėtų būti ne tik informuoti apie vidutinę vienam kaupiančiajam tenkančią sumą, bet ir gauti detalesnę informaciją, pavyzdžiui, tai, kaip pasiskirsto išmokų dydžiai pagal kaupimo trukmę.

R. Lazutka: sukauptos sumos reikšmė sumenksta

R. Lazutka taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad su laiku pinigai nuvertėja. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas dabar yra sukaupęs 10 ar 20 tūkst. eurų ir jam tai atrodo reikšminga suma, išėjus į pensiją ši suma gali turėti mažesnę vertę.

„Tarkime, kad žmogus sulaukė pensinio amžiaus, nusipirko anuitetą, gauna 90 eurų per mėnesį, bet jis ir šiais metais gaus 90 eurų per mėnesį, ir kitais metais, ir dar kitais metais, o „Sodros“ pensija ir algos auga. Per 10 metų algos ir pensijos padvigubėjo. Jeigu dabar pensija 400 eurų, po dešimt metų galime tikėtis, kad vidutinė pensija jau bus 800 eurų, o iš antros pakopos kaip buvo 90 eurų, taip ir liks 90 eurų. Ta prasme suma labai nuvertėja, jos reikšmė sumenksta. Tai nėra pabrėžiama, akcentuojama“, – sako R. Lazutka.

D. Katkovo nuomone, gyventojai turėtų būti informuojami ir apie pačią sistemą, bet neįtraukiami į ją priverstinai.

„Pavyzdžiui, žmogus pradeda dirbti, iškart gauna informaciją iš „Sodros“, tam tikrą rinkinį, kur yra parašyti ir pensijų sistemos ypatumai, kokios yra to kaupimo antrojoje pakopoje pasekmės, kokie yra pliusai ir minusai, kad žmogus tiesiog galėtų padaryti pats tą sprendimą.

Galima porą kartų išsiųsti priminimus. Viskas gerai. Kartais žmones reikia ir šiek tiek paraginti, bet nemanau, kad priverstinė forma yra iš tikrųjų geras sprendimas. Dabar kas trejus metus, net jeigu atsisakai, vis tiek po trejų metų tave įtrauks į šią sistemą. Tai man nepriimtina“, – komentuoja D. Katkovas.

Siūlo leisti nebekaupti arba pasitraukti ir atgauti pinigus

Ekspertai taip pat palaiko idėją leisti, bent esant tam tikroms aplinkybėms, gyventojams nebekaupti antrojoje pakopoje. Kaip nurodo D. Katkovas, tokiu atveju gyventojui sukaupti pinigai galbūt ir galėtų nebūti grąžinami, bet gyventojas nebūtų priverstas toliau mokėti įmokų.

„Manau, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę daryti, ką jis nori su savo pinigais. Vis tiek tie pinigai yra, ar jie ateina iš „Sodros“, vadinasi, jie vis tiek ateina iš žmogaus atlyginimo, ar jie ateina iš žmogaus papildomo kaupimo. Tai vis tiek yra žmogaus uždirbti pinigai. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus turėtų teisę pasirinkti, ką jis nori daryti su tais pinigais. Labai svarbu informuoti visuomenę, kad žmogus žinotų – jeigu jis kaupia „Sodroje“, štai tokia pensija laukia jo ateityje. Jeigu žmogus kaupia antroje pakopoje, jis turi žinoti, kad yra tam tikrų rinkos svyravimų ir jis gali uždirbti tiek arba tiek“, – komentuoja D. Katkovas.

Jo vertinimu, jeigu visuomenė būtų tinkamai informuojama, daugelis gyventojų galimybe nebekaupti antrojoje pensijų pakopoje net nepasinaudotų, o patys gyventojai jaustųsi labiau užtikrinti, žinodami, kad bet kada gali tai sustabdyti.

„Vis tiek tai yra ilgalaikis instrumentas ir jis skirtas tam, kad sutaupytum pensijai. Kita vertus, Lietuvoje tos įmokos nėra tokios labai jau didelės. Nemanau, kad būtų labai daug žmonių, kurie norėtų pasinaudoti tokia galimybe, jeigu ji atsirastų. Vis tiek esu linkęs manyti, kad pirma ir antra pakopa būtų išmokamos, kai žmogus pasiekia pradinį pensinį amžių“, – kalba D. Katkovas.

R. Lazutka vis dėlto laikosi kitos pozicijos – gyventojams turėtų būti sudaryta galimybė ne tik nebekaupti, bet ir susigrąžinti į fondą įneštus pinigus.

„Tarkime, būdamas 50 metų gyventojas neteko darbo, jis greitai jo nesusiranda, gauna bedarbio išmoką, bet ji mokama ribotą laiką ir mažinama kas tris mėnesius, o žmogus, tarkime, turi įsipareigojimų: būsto paskolą, vaikai dar gali būti neužauginti. Taigi gali būti, kad tuo metu jam pinigų reikia labiau, bet jis turi taupyti, negali atsiimti“, – pavyzdį pateikia R. Lazutka.

Tokią situaciją jis apibūdina kaip paradoksalią – nors žmogus ir turi sukaupęs pinigų, net ir ištikus bėdai jais pasinaudoti negali.

Nuomonės dėl valstybės prisidėjimo išsiskiria

Ekspertų nuomonės išsiskiria ir dėl valstybės prisidėjimo prie kaupiančiųjų sukauptos sumos. Kaip teigia R. Lazutka, valstybės skiriamus pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, kurios būtų naudingos tiems patiems dirbantiems gyventojams.

„Tuos pinigus būtų galima išleisti darželių statybai. Labai stinga vaikų darželių. Jaunas žmogus, kuris pradeda dirbti, pradės kaupti pensijai, valstybė pridės, bet valstybė neturi iš ko steigti vaikų darželių ir tada tam žmogui reikės mokėti už privatų vaikų darželį. Tai ar iš tikrųjų jam tai yra naudinga? Kitas dalykas – vieni dalyvauja, kiti nedalyvauja, tai vėl yra toks neteisingumas“, – sako R. Lazutka.

Jo vertinimu, dėl tokios sistemos susiklosto ir ne visai sąžininga situacija: nors pinigai kaupiantiesiems skiriami iš valstybės biudžeto, taigi, mokesčių mokėtojų, jais paremiami tik kaupiantieji antrojoje pakopoje, bet ne kaupiantieji „Sodroje“. Be to, priduria R. Lazutka, kai kurių gyventojų investicija, pavyzdžiui, į antrą būstą, siekiant užsitikrinti pajamas senatvėje, valstybės gali būti netgi apmokestinta papildomai, o ne paremta.

D. Katkovas vis dėlto įsitikinęs, kad valstybės prisidėjimas yra naudingas. Anot jo, tai padeda mažinti pajamų nelygybę, o uždirbantieji mažiau jaučia ir nemažą naudą.

„Kadangi ten pridedama 1,5 proc. vidutinio atlyginimo, skaičiuojama ne nuo žmogaus atlyginimo, tai žmonės, kurie gauna mažesnius atlyginimus, vis tiek gauna papildomą paskatą, papildomų lėšų, kai išeis į pensiją. Žmogaus, kuris uždirba daug, pensijai tai neturės labai daug įtakos.

Pajamų nelygybės mažinimas yra geras dalykas. Šiais laikais ekonomistai mano, kad šalys, kuriose pajamų nelygybė mažesnė, yra labiau išsivysčiusios, pasiturinčios ir turi mažiau konfliktų, galimų politinių konfliktų ateityje. Tai gana geras dalykas“, – sako D. Katkovas.

Be to, teigia jis, tokiu būdu valstybė skatina labiau prisidėti ir pačius gyventojus savo lėšomis – jiems kaupiant maksimaliu 3 proc. tarifu, valstybė prideda 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, ir jis yra gana dažnas kitose šalyse, tai visiškai normali praktika. Gal, tarkime, Europoje vis tiek ta paskata labiau eina daugiausia iš darbdavio, ne iš valstybės. Bet kadangi mūsų šalis yra gana jauna, 30 metų, kol kas neturime tokios sistemos, prie kurios darbdaviai labai aktyviai prisidėtų. Nebent yra tam tikros įmonės, kurios žiūri į priekį ir tai daro, bet jų kol kas yra labai mažai. Jeigu darbdavys to nedaro, tai kol kas reikia valstybei daryti“, – tvirtina D. Katkovas.

Paklaustas, kaip vertina idėją, kad lėšas, kurias valstybė skiria kaupiantiems antrojoje pakopoje žmonėms, būtų galima panaudoti kitose srityse, D. Katkovas pabrėžia – tokiu atveju reikėtų konkrečiai žinoti, kur tas lėšas panaudoti, kad jos būtų panaudotos naudingai ir atneštų didžiausią naudą.

Sėkmės mokesčio idėją iškart atmeta – tai paskatintų labiau rizikuoti

Dėl Lino pasiūlymo fondams pasiimti dalį mokesčio sėkmės atveju ekspertai vieningai sutaria – tokios idėjos nepalaikytų. Kaip aiškina LRT.lt pašnekovai, pensijų fondai tokiu atveju galėtų būti raginami labiau rizikuoti kaupiančiųjų pinigais, kad uždirbtų didesnę grąžą.

„Tai būtų šiek tiek rizikinga, nes tuomet pensijų fondams tai būtų paskata rizikuoti, pirkti rizikingesnius portfelius. Jeigu rizikingesni, tai reiškia, kad jie gali duoti didesnę grąžą, bet gali būti ir nuosmukis. Kadangi norima, kad tie pinigai išliktų ilgam laikui, kaupiama senatvei, rizikingos investicijos yra nepageidaujamos“, – sako R. Lazutka.

Į tai dėmesį atkreipia ir D. Katkovas. Anot jo, jei būtų mokamas vadinamasis sėkmės mokestis, fondų valdytojams tai taptų paskata labiau rizikuoti, o šiuo metu pensijų fondai, siekdami išsaugoti kaupiančiųjų lėšas, kaip tik rizikuoja mažiau.

„Pensijų fonde kaupiama žmogaus senatvei. Kaip tik dažnai pensijų fondai yra konservatyvūs ir mes turbūt linkę tą konservatyvią mąstyseną išlaikyti. Su sėkmės mokesčiu būtų priešingai. Jeigu tai būtų vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis, jie labai norėtų kuo daugiau investuoti į rizikingesnius aktyvus: jeigu prarasime, tai prarasime investuotojų pinigus, ne savo, jeigu uždirbsime, tai labai gerai uždirbsime. Rizikos ir pelno santykis bus nukreiptas prieš klientą. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti gana negražios ir skausmingos pasekmės“, – sako D. Katkovas.

R. Lazutka vis dėlto atkreipia dėmesį, kad antrosios pakopos fondai Vakarų šalyse, kurie dažniausiai būna įkurti darbdavių ir prie kurių darbuotojai prisideda savo noru, neretai yra ne pelno siekiančios organizacijos.

„Vakarų šalyse daugelis privačių fondų yra nesiekiantys pelno. Dažniausiai jie būna sukurti darbdavių ir darbuotojų organizacijų arba atskiro didelio darbdavio, jie įkuria pelno nesiekiančią organizaciją arba, kaip būtų pas mus, viešąją įstaigą. Kodėl nereikia, kad tai būtų siekiantis pelno? Nes jiems čia nėra jokios rizikos. Pelnas ekonomikoje yra už riziką“, – paaiškina R. Lazutka.

Paklausti, ar šiemet į antrosios pakopos pensijų sistemą įtrauktiems gyventojams rekomenduotų iš jos pasitraukti, ar pasilikti, abu ekspertai į šį klausimą nesiryžo atsakyti. Anot jų, sprendimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos, o kaupimo ar nekaupimo pasekmės – ir nuo daugybės ateities veiksnių, kurių nuspėti nėra galimybės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt