Verslas

2021.06.19 17:02

Kauniečių pora verslo ėmėsi unikalioje vietoje: arklių pašto stotyje veiks kavinė ir motelis

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2021.06.19 17:02

Nekilnojamuoju turtu besidomintys kauniečiai, Ramutė Jankauskaitė ir Vytautas Romeika, verslą nusprendė kurti neįprastoje vietoje, 200 metų menančiuose pastatuose, kuriuose buvo arklių pašto stotis.

Verslininkas sako, kad tikėjo naujos investicijos perspektyvomis. „Abejonių neturėjom, bet tai, ką pamatėm, buvo avarinės būklės. Ir pastatai apgriuvę, be langų, be durų, išdaužyta, aplaužyta, aprašinėta, viskas apžėlę, šimtamečiai medžiai augo, lūžo šakos. Vienintelis dalykas, ką mes atvažiavę apžiūrėjom ir įvertinom, ir nusprendėm, kad bus viskas gerai, tiek sienos, tiek stogas laikė, o, kol stogas laiko, galima kažką tvarkyt“, – LRT RADIJUI sakė Vytautas Romeika.

Arklių pašto stotis – informacijos perdavimo taškas

Prieš įsigydami išskirtinį objektą Anykščių rajone, verslininkai, Ramutė ir Vytautas, mažai ką žinojo apie šią vietą. Noras plėtoti verslo sumanymus, porą paskatino dar labiau domėtis pastatų istorija.

„Šita arklių pašto stotis yra ant senovinio pašto kelio, kitaip dar vadinamo traktu, kuris buvo pastatytas XIX amžiaus pradžioje. Tuo metu tai buvo viena iš svarbiausių informacijos perdavimo arterijų. Čia buvo infrastruktūra, kelias vedė nuo Peterburgo iki Varšuvos. Čia keliavo ir pasiturintys, ir nepasiturintys, ir pats caras keliavo, veždavo laiškus, informaciją perduodavo, arklius keisdavo, vežimus remontuodavo, valgydavo, nakvodavo. Pravažiavimas traktu kainuodavo pinigus. Caras darė tai ne labdaringais tikslais“, – pastatų istorija dalinosi Vytautas.

Staškūniškio kaime įsikūrę miestiečiai pasakoja, kad, siekiant restauruoti senus pastatus, daug prisidėjo vietos gyventojai, kurių atmintyje vis dar likę akimirkų, patirtų šioje vietoje. „Kiek čia užsuka žmonių, visi jie čia buvę, nes šventės, Gegužinės... Kas antras žmogus ėjo į šitą smetonišką mokyklą. Tai tu negali dabar paimti ir nugriauti, reikia atrestauruoti“, – sakė autentiką vertinantis vyras.


Verslas kaime išsaugant autentiką

Verslininkas pripažįsta, kad, apžiūrėjus pastatus Anykščių rajone, buvo daug minčių kokį verslą kurti, tačiau, galiausiai, idėjos buvo išgrynintos. „Mes įrenginėjame kavinę su lauko terasomis, bus ateityje banketinė salė ir tokį 5 kambarių motelį, kur pravažiuojantys žmonės galės sustoti ne tik pavalgyti, bet ir pernakvoti. O kitoje pusėje restauruojame seną tarpukario laikų, smetonišką medinę mokyklą, kurioje planuojame įrengti komercines patalpas“, – apie planus kalbėjo vyras.

Verslininkė Ramutė Jankauskaitė sako, kad restauruojant pastatus didelis dėmesys skirtas autentikos išsaugojimui. „Tiesą sakant, planuojame investuoti tiesiog į dizainą, ne finansine puse, o istorine. Kavinės patalpas įrengti paprastai, bet įdedant tam tikrus akcentus, tarkim, bus arklio pasagų, autentiškų spynų, tam tikrų paveikslų esame susiradę, istorijos. Norisi, kad tie pastatai nebūtų tiesiog pilki, ir, kad į vidų atėjęs žmogus pajaustų tą istorinę dvasią“, – sakė moteris.

Vytautas papildo, kad restauracijai nesirinko lengviausio kelio. „Mes stengiamės kuo mažiau pakeisti į tą modernesnę pusę, todėl ir tvora autentiška išlikusi, sutvarkėme visa kiemą, grindinį. Gal būtų buvę net ir paprasčiau, pigiau išvalyt, išvežt ir trinkelėm išklot, bet mes norėjom, kad jis išliktų autentiškas kaip ir prieš 200 metų“.

Siekiant pastatus prikelti antram gyvenimui Ramutė parašė projektą ir dėl ES paramos. „Restauravimo darbus vykdėm savo lėšomis, ES paramą gavome aikštelės, kavinės ir virtuvės įrengimui, šildymo sistemoms ir pavėsinei“, – sakė Vytautas.

Verslo plėtrą pristabdė pandemija

Nors didžioji dalis darbų jau atlikta, lankytojų buvusi arklių pašto stotis sulauks tik po pusmečio. Pandemija turėjo įtakos verslo plėtrai. Kalbėdamas apie investicijas, Vytautas sako, kad sunku pamatuoti įdėtas investicijas.

„Pagal patį optimistiškiausią planą, tai kokie 5-7 metai ir mes išeisim iš raudonų skaičių ir viskas bus gerai. Neaišku, kas dar mūsų laukia, kokie karantinai, iššūkiai. Bet jeigu taip, kaip mes skaičiuojam, nereiks ilgai laukti, kol pajausim grąžą. Tai autentiškas reikalas ir jis nėra labai dažnas, todėl sunku palyginti. Iš kitos pusės tos investicijos, kas žino, kokios jos yra, kiek mes suinvestavom, kiek dar suinvestuosime. Tos investicijos gal ir niekada neatsipirks, kiek čia širdies sudėta“.

Kuriant verslą kaime daug prisidėjo ir vietos valdžia. Ramutė džiaugiasi, kad atvykus į kaimą pagalbos gali sulaukti greičiau negu mieste. „Kadangi mes čia atvažiavome su dideliais tikslais, turėjome daug planų, net neabejojau, kad galima kreiptis į savivaldybę. Internete susiradau seniūno telefono numerį, pasiskambinau ir po kelių dienų mus priėmė į konsultaciją. Pas seniūną gavome daug reikalingos informacijos, jis parekomendavo kaimo žmones, kurie gali mums padėti apdailos ir kituose darbuose. Čia žmonės yra labiau linkę tau padėti, nes to verslo nėra daug, jie nėra taip apkrauti“, – sakė Ramutė. Banke dirbusi moteris pripažįsta, kad yra kur kas įdomiau kurti ir vystyti savo projektus, o ne skirti paskolas kitų žmonių svajonių įgyvendinimui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.