Verslas

2021.06.17 11:35

Vainienė: panaikinus mažmeninės prekybos sektorių, nuo Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės reikėtų nukirpti 10,5 proc.

atnaujinta 12.03
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.06.17 11:35

Jeigu Lietuvoje būtų panaikintas mažmeninės prekybos sektorius, nuo Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės reikėtų nukirpti 10,5 proc., sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė. Tokius rezultatus atskleidė ESTEP LPĮA užsakymu atlikta analizė.

Kaip nurodė R. Vainienė, Lietuvoje dažnai skelbiami statistiniai duomenys nurodo, kiek Lietuvoje veikia mažmeninės prekybos įmonių, kokį prekybos plotą jos turi bei kiti duomenys, tačiau nebuvo analizuojama, kokią pridėtinę vertę šis sektorius sukuria.

„Dažnai operuojame BVP, rečiau – sukuriama pridėtine vertę, bet būtent tai yra, ką sektorius prideda prie to, kas buvo sukurta“, – kalbėjo R. Vainienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, į Lietuvos BVP mažmeninė prekyba įneša 2,798 mln. eurų arba 6,8 proc. Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai mažesni. Latvijoje mažmeninės prekybos sektorius įneša 1,488 mln. eurų arba 5,9 proc., Estijoje – 1,032 mln. eurų arba 4,6 proc.

Švedijoje šie rodikliai atitinkamai siekia 14,152 mln. eurų arba 3,4 proc. ES vidurkis – 521,647 mln. eurų arba 4,3 proc.

„6,8 proc. yra grynas, išgrynintas mažmeninės prekybos įnašas į pridėtinę vertę“, – apibendrino R. Vainienė.

Kaip rodo tyrimas, yra trys sritis, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę: didmeninė prekyba, sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais bei statyba. Po šių sektorių rikiuojasi mažmeninė prekyba, išskyrus variklių transporto priemonių.

R. Vainienės teigimu, vykdydama įsigijimo procesus mažmeninės prekybos sektorius dar labiau prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo.

„Vykdydama įsigijimus, mažmeninė prekyba sukuria pajamas, darbo vietas, darbo užmokesčius, pelną ir visą veiklą sukuria ir kitiems sektoriams. Tokiu būdu ji prisideda dar prie 2,4 proc. pridėtinės vertės sukūrimo“, – kalbėjo R. Vainienė.

Antriniame etape, anot jos, mažmeninė prekyba sukuria dar 1,3 proc. pridėtinės vertės netiesiogiai.

„Jeigu panaikintume mažmeninę prekybą, reikėtų nukirpti 10,5 proc. pridėtinės vertės“, – paaiškino R. Vainienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad mažmeninė prekybos įmonės Lietuvoje yra didžiausias darbdavys – šiame sektoriuje dirba 11,5 proc. visų samdomų nefinansinio sektoriaus darbuotojų. Panaši tendencija, atkreipė dėmesį R. Vainienė, vyrauja ir kitose ES valstybėse.

Vertinant šio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, jis siekia net 7,5 proc., lyginant su darbo užmokesčiu visoje ekonomikoje.

Darbuotojų atlygimui skiriama daugiau nei pusė (53,5 proc.) mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės. O darbdavių mokesčiai siekia 6,6 proc. visų Lietuvoje sumokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Kaip atkreipė dėmesį R. Vainienė, nors sukuriama pridėtinės vertė, vertinant jos dalį, yra mažesnė, darbo užmokesčio tendencijos rodo, kad sukuriant mažesnę pridėtinę vertę vis dėlto išmokami didesni atlyginimai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) iniciatyva tyrimą atliko viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovė ESTEP.

Analizėje naudoti mažmeninės prekybos palyginimai su gretimais Lietuvos verslo sektoriais ir Baltijos regiono valstybėmis – Švedija, Estija, Latvija, Lenkija ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Tyrimui naudoti naujausi Statistikos departamento ir EUROSTAT duomenys. Nurodoma, kad dalis jų yra iš skirtingų metų, nes įvairių duomenų paskelbimas užtrunka skirtingą laiką. Priduriama, kad struktūra per metus kinta nežymiai – pasitelktos skaičiavimų metodikos leidžia parodyti aktualų šiandienos paveikslą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt