Verslas

2021.06.17 19:11

Laisvalaikiui naudojamus įmonių automobilius fiksuoti pasiryžusios VMI idėją vadina neįgyvendinama

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.06.17 19:11

VMI planuoja prižiūrėti, kad įmonių vardu registruoti lengvieji automobiliai būtų naudojami tik darbo tikslais arba būtų tinkamai apmokestinti. Tam visą vasarą žadama teikti didesnį prioritetą ir pasitelkti modernias priemones – šalies keliuose įrengtas numerių nuskaitymo ir pažeidimų kontrolės sistemas.


Finansų viceministrės Rūtos Blikštytės teigimu, taip norima užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir nustatyti atvejus, kai esamas reguliavimas nėra tinkamas. Anot viceministrės, dėl įstatymų nesilaikymo šiuo metu į biudžetą galimai nesurenkamos dešimtys milijonų eurų.

„Puikiai žinome, kad gana nemaža dalis automobilių yra naudojami privatiems poreikiams, bet pagal kitus skaičiavimus matome, kad labai didelis procentas automobilių nėra deklaruojami privatiems poreikiams ir skaičiuojami mokesčiai. (...) Tikrinant 17 įmonių, kurios turi prabangius automobilius, lygiai nulis deklaruoja, kad naudoja privatiems poreikiams. Matom klausimo platesnę esmę, kad kažkas negerai su teisine norma, nes jeigu ji neveikia, jeigu įmonės nedeklaruoja, reiškia reikia arba ją keisti, kitaip apriboti, arba turi visi susiskaičiuoti. Preliminariais skaičiavimais, biudžetas netenka ne šimtų tūkstančių, o milijonų, netgi dešimčių“, – sakė viceministrė R. Blikštytė.

Jeigu įmonės vardu įsigytas automobilis naudojamas asmeniais tikslais, galioja papildomos mokestinės taisyklės – skaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis, įmokos „Sodrai“. Kai kurie verslininkai numatomas kontrolės priemones vadina valstybės resursų švaistymu ar tiesiog neįmanomu uždaviniu. Įmonės „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius skaičiuoja, kad VMI paprasčiausiai neužteks darbo rankų.

„Verslas per metus registruoja 208 tūkst. automobilių, tebūnie skaičiuokime, kad verslai pas mus žiauriai turtingi ir mašinas keičia mašinas kas trejus metus – tai bus 624 tūkst. mašinų. VMI, nuo valytojų iki direktoriaus, turi 1300 darbuotojų. Tos 600 tūkst. mašinų kasdien juda, kerta savivaldybes, ten, kur yra kameros, jos fiksuojamos. VMI, gavusi valstybinį numerį, negali pasakyti, kas yra už vairo, nes tos kameros nefilmuoja, jos „skaito“ numerius. Vadinasi, VMI turi siųsti užklausimą į įmonę, kas tą dieną, konkrečią valandą, važiavo automobilių. Žmogus galėjo į darbą, galėjo važiuoti į komandiruotę, dabar kiekvieną kartą gavus tokį užklausimą verslas turės pildyti lenteles, kas ir kur kažkada važiavo“, – sakė transporto priemonėmis prekiaujantis L. Boguševičius.

VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius aiškina, kad daug veiksmų planuojama atlikti automatizuotomis priemonėmis, o tikrinamos bus tos įmonės, kurios kelia pagrįstų įtarimų.

„Vienas kriterijus yra darbo užmokestis, mokamas darbuotojams, kiti – mažas pirkimų ir pardavimų santykis, mažas mokamų mokesčių su uždirbamomis pajamomis santykis, yra begalė kriterijų, pagal kuriuos mokesčių administratorius atsirenka rizikingas įmones. Esame sudarę 550 automobilių sąrašą, kurių vertė didesnė negu 50 tūkst. eurų, bet tai tikrai nėra riba automobilių, kiek šiais metais tikrindami įmones mes ketiname paliesti“, – sakė R. Puncevičius.

Inspekcijos atstovo teigimu, gali būti tikrinami kelionės dokumentai, automobilio nuvažiuoti kilometrai, degalų pylimo laikas, prašoma pagrįsti, kad transporto priemonė naudojama įmonės reikmėms. Kritikos tokiems metodams negaili Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

„Čia tas pats, kas turguje, Gariūnuose, pastatyti mokesčių inspektorių prie kiekvieno kioskelio, manau, efektas būtų dar geresnis“, – sakė Daiva Čibirienė. Anot jos, net ir užfiksavus pažeidimą nebūtinai pavyks nubausti įmonę.

„Neefektyvi priemonė, nes net jeigu VMI pričiups įmonės darbuotoją ar vadovą, važiuojantį įmonės automobiliu, jie nieko negalės nubausti, jokių negalės taikyti sankcijų, nes dėl to, kad automobilis šiandien naudojamas asmeninėms priemonėms, mokesčiai turėti būti deklaruoti ir sumokėti iki sekančio mėnesio. Priklausomai nuo to, kaip jie traktuojami – kaip darbo užmokesčio dalis ar pardavimų pajamos, bet faktiškai tai paaiškėja tik sekantį mėnesį. Todėl gaudyti, stovėti prie kiekvieno automobilio ir registruoti, ar jis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams ir po to žiūrėti, ar duomenys pateikti, yra labai imlu darbui“, – LRT RADIJUI sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė.

Ji siūlytų keisti teisės aktus, kad būtų galima išvengti nesusipratimų.

„Dėl įmonės reikalų važiuoju į susitikimą ir pakeliui pažįstamai užvežu knygą. Pagal mūsų teisės aktą, ta dalis, kur aš dariau veiksmą dėl savo asmeninių poreikių, jau turėtų būti traktuojama ir rodoma apskaitoje nebe kaip įmonės reikmės, tai yra be galo sudėtinga“, – sakė D. Čibirienė.

Kad situacijų gali būti įvairių, o landų piktnaudžiavimui galima rasti, tvirtina ir L. Boguševičius.

„Jeigu aš esu neskaidrus įmonės vadovas, mano absoliučiai visi darbuotojai pastoviai yra komandiruotėse ir jie važiuoja su mašina darbo reikalais. Ir neįrodyti, kad jie nevažiavo – o galbūt jų komandiruotė yra nuvažiuoti į Palangą ir pabūti prie jūros su klientais savaitgalėlį“, – sakė verslininkas.

Pasak VMI, šiemet daugiau dėmesio bus skiriama ne tik automobilių, bet ir kito įmonių turtų naudojimo kontrolei – jachtų, lėktuvų ar nekilnojamojo turto.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.